Verslas

Sodininkai ir daržininkai jau nekantraudami laukia pavasario, o belaukdami neretai užsuka į sėklų parduotuves – pasmalsauti apie naujas sėklų rūšis ar priemones joms daiginti. Specializuotoje sėklų ir augalų parduotuvėje „Kad augtų ir žydėtų“, įsikūrusioje Šilalės gatvėje, juos pasitinkantis Vladas Alejevas patarimų negaili. Jis mielai pasidalino savo žiniomis ir su „Tauragės žinių“ skaitytojais.

Kiekvienais metais ratas sukasi iš naujo

Vladas Alejevas pasakoja, kad 2018 m. įsikūrusi parduotuvė specializuojasi į sodo, ūkio prekes – vaismedžius, vaiskrūmius, trąšas, sėklas ir viską, kas su tuo susiję. Paprašytas įvardinti einamiausią prekę jis teigia, kad tai lemia sezoniškumas:

– Sausio–vasario mėnesį prasideda sėklos, tai tęsiasi iki balandžio, tada prasideda trąšos, durpės, žemių mišiniai, paskui eina augalai. O rudenį  – rudeniniai augalai, paskui lapkričio 1-ąją užsidarom, 3–4 d. pasidarom inventorizaciją. O nuo sausio pradžios ratas vėl užsisuka iš naujo.

Parduotuvė turi ir „stambių“ klientų – ūkių, kurie perka dideliais kiekiais. 

Pirmosios sėjamos paprikos. Mat jų vegetacija užtrunka iki kol iškeliauja į šiltnamį – iki 45 ar net iki 70 dienų. Tai ilgiausiai bręstančios sėklos. Kitas etapas – pomidorai. Jie pradedami sėti nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos. O tada prasideda agurkai, burokėliai ir visa kita. Yra žmonių, kurie augina dvigubą derlių, tada ir birželį dar sėja.

Nereikėtų daiginamų augalų laikyti ant palangės visai šalia stiklo, geriausia laikyti kokį 30–40 cm tarpą, – pasakoja Vladas. – pavyzdžiui, mano seneliai prie lango pastato staliuką ir daigyklą laiko ant jo. 

– Čia ne ta vieta, kur gali nuskubėti, – svarsto jis, – tačiau yra tam tikri aspektai – pavyzdžiui, konkurencija, kuri skatina kai ką daryti aplenkiant laiką. Tie, kurie augina daržoves pardavimui, griežtai laikosi sezoniškumo, o mėgėjai mėgsta eksperimentuoti, stengiasi pirmauti. Viskas tvarkoje, taip irgi galima užauginti, tačiau tada atsiranda daug papildomų darbų, kuriuos ir ne kiekvienas specialistas išmano. Priklausomai nuo mėnulio fazių, apšvietimo lygio reikia daigus traukti toliau nuo lango arba stumti arčiau jo, statyti papildomas lempas ir t.t.

Sėja – net pagal maldaknygę

Pasak V. Alejevo, yra rekomendacinis sėjos kalendorius, jis daug kur spausdinamas, galima jį rasti ir „Kad augtų ir žydėtų“ feisbuko paskyroje, geriausia jo ir laikytis. Vis dėlto kai kurie laikosi įvairių savų metodų: sėja pagal mėnulio kalendorių, kirmėlių dienas ar net pagal maldaknygę.

Paprašytas papasakoti apie pomidorų auginimą, V. Alejevas pasakoja, kad dabar žmonės pomidorus  augina labai įvairiai. Vieni laikosi savo senovinio metodo – sodina augalus dėžutėse. Tai paprasčiausia ir ekonomiškiausia. Tačiau yra ir tokių, kurie sėja juos į durpinius puodelius – jų pliusas, kad daigų nebereikia išimti, galima sodinti tiesiog su visu puodeliu, prieš tai jį išmirkius vandenyje. Kai kurie sėja į kiaušinio lukštus – tai irgi labai geras būdas, kadangi daigas iš pat pradžių gauna daug jam reikalingų mineralinių medžiagų iš paties lukšto. Ir būtinai lukšto apačioje reikia padaryti skylutę vandeniui išbėgti. Tiesa, su laistymu sudėtingiau, nes neįmanoma patikrinti durpių drėgnumo. Dėžutėje tai patikrinti paprasta: jei įkišus pirštą į žemę jaučiama drėgmė – viskas gerai. 

Kiti sėja kiekvieną sėklą  atskirai į indelius, pvz., nuo jogurto, kiti – į padėklus. Dar yra durpinės tabletės. Jos irgi geras dalykas, tik, aišku, paskui teks persodinti. Dar vienas įdomesnis variantas pradėti daiginti – kiaušinių padėklai, tai irgi paprasta ir patogu. Vis dėlto parduotuvės klientams V. Alejevas rekomenduoja nieko specialiai nepirkti, ne dėl to, kad tai blogai, o todėl, kad pirminėje augalo stadijoje visiškai užtenka to, ką turite namuose.    

Nuotrauka

Svarbu išvengti dviejų klaidų

– Kiekvienas turi savų būdų, kaip ir kur daiginti sėklas, – svarsto Vladas, – nė vieno nesmerkiam, visi turi savų pliusų ir minusų. Tik svarbu, ypač pradedantiesiems daržininkams, išvengti dviejų klaidų: tiek uždžiovinimo, tiek perlaistymo. Geriausia daigus palieti du kartus per savaitę taip, kad gruntas laikytųsi šlapesnis. Augalui geriau, kai yra drėgniau – tada jis gali pasisavinti trąšas ir kartu neperdžiūti. Tiesa, balansas labai trapus. 

Beje, pasak V. Alejevo, labai svarbi ir kambario temperatūra: ji kiekvienam augalui skirtinga, tačiau geriausia, jei ji bus apie 21 laipsnį. Ir kambario oras turi būti drėgnas. Jei kambario oras sausas, rekomenduojama šalia pastatyti indą su vandeniu. 

– Nereikėtų daiginamų augalų laikyti ant palangės visai šalia stiklo, geriausia laikyti kokį 30–40 cm tarpą, – pasakoja Vladas. – pavyzdžiui, mano seneliai prie lango pastato staliuką ir daigyklą laiko ant jo.   

Žemė turi būti maistinga

Beje, paprikų, pomidorų, agurkų, prieskoninių augalų sėklas geriausia dėti į žemę apie 1 cm gylyje. Tai pati geriausia norma, tiesa, yra ir augalų, kuriuos geriau sėti paviršiuje, neužberiant žemėmis.

Pasak Vlado, renkantis žemę daigams reikėtų žiūrėti į tuos mišinius, kurie turi augimo stimuliatorių. Daigams skirta durpė būna pačios smulkiausios frakcijos, turi pirminį maisto šaltinį. Taip galima ir sutaupyti, nes papildomai nereikia pirkti trąšų. Esminis dalykas, į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant žemės ar durpių mišinį daigams, – jo sudėtis, turimos maisto medžiagos ir drėgmės laidumas.

Jei naudojama savo žemė, tada prasideda papildomi rūpesčiai, nes augalas reikalauja papildomos mitybos. Maitinimo ciklas labai įvairus. Tręšimui rekomenduojama naudoti tik tai, kas organiška, vengti mineralinių trąšų. Organika, pvz., biohumusas, konditas iš pieno išrūgų ir kt. – nenudegins daigų ir augalui duos „maisto“. Vis dėlto pasirinkus gerą gruntą – durpę ar žemių mišinį – iki išnešimo į šiltnamį daigą jis pilnai išmaitins ir nereikės jokio papildomo tręšimo.  

Pomidorų – net 55 rūšys

Paklaustas, kokių sėklų dabar pirkėjai ieško parduotuvės lentynose, V. Alejevas pasakoja, kad dabar daržininkai mėgėjai dažniausiai jau renkasi paprikas, prieskoninius augalus, porus, pomidorus, morkas, ridikėlius, baklažanus – visus, kurie pirminėje stadijoje mėgsta šlapią dirvą. Nes šiltnamius iš pradžių naudinga prisilaistyti. Be to, jų pradinis augimo ciklas gan netrumpas, todėl jie pradedami sėti anksčiau. 

– O apskritai žmonės ieško naujovių, to, ko dar neišbandė, – pastebi Vladas.

Pasak jo, mitas, kad pomidorus galima auginti tik šiltnamyje, jau blėsta. Antai dabar labai populiarėja balkoniniai augalai, kurie yra sezoniški. Kai kas dar netiki, kad, pavyzdžiui, yra balkoninių  pomidorų, kurie neauga dideli, jų lapija mažesnė, kad vaisių neužgožtų lapai, ir juos pasiektų saulės spinduliai. Kai kurie žmonės neturi sodo ir visą sezoną puikiausiai augina pomidorus balkone. Beje, žemaūgiai pomidorai drąsiai gali būti sodinami ir lauke.

O yra kas mėgsta terasas ar balkonus apsiželdinti ne gėlėmis, o… pomidorais. Tam tinka aukštaūgiai pomidorai. Tik jiems reikia tinklo ar virvelių, kad turėtų ant ko lipti. 

Žodžiu, pasirinkti išties yra iš ko – pasak V. Alejevo, dabar parduotuvėje galima įsigyti maždaug 15 paprikų rūšių, net 55 rūšių pomidorų – mažų, didelių, geltonų, oranžinių, vėlesnių, ankstyvesnių, ilgiau ar trumpiau vedančių ir t.t. – sėklų. Taigi – kiekvieno skoniui ir poreikiams. 

Jei pabandėt ir nepavyko – tiesiog ateikit, klauskit, už tai nieks pinigų neima, – ragina Vladas. – Kiek įmanoma, visada patarsim. Juk visko tikrai neišbandysi. Patys dirbam „žinių surinkėjais“, taigi žinom, kas pasiteisina, kas ne.  

Perkant sėklas jis pataria atkreipti dėmesį jų fasavimo laiką ir galiojimo terminus, nes sėkla yra labai jautrus dalykas, jų daigumas su laiku mažėja. Tai ypač svarbu pomidorams. Antai šiemet reiktų pirkti 2024–2025 metų sėklas.  

Paklaustas apie sėklų kainas, Vladas neneigia – jos kyla ir kils ateityje, tačiau ne drastiškai.  O štai trąšos, ypač mineralinės, turėtų brangti stipriai.  

Dirba „žinių surinkėjais“

V. Alejevas pastebi, kad dabar daržininkystė labai populiarėja kaip pomėgis. Pasak jo, dalis žmonių „pažaidžia“ ir meta, nes nepavyksta ar nusibosta, tačiau kita dalis „užsikabina“ ir tai tampa tikra aistra. 

– Jei pabandėt ir nepavyko – tiesiog ateikit, klauskit, už tai nieks pinigų neima, – ragina Vladas. – Kiek įmanoma, visada patarsim. Juk visko tikrai neišbandysi. Patys dirbam „žinių surinkėjais“, taigi žinom, kas pasiteisina, kas ne. 

Jis džiaugiasi, kad toks pomėgis sparčiai populiarėja, ir ragina nebijoti eksperimentuoti. Pasak jo, daržininkystėje net nesėkmė netampa labai dideliu nuostoliu, o, pavyzdžiui,  nutirpus sniegui šiltnamyje pamatyti, kiek tavo morkos užaugo, – labai smagu. 

Pats Vladas pripažįsta – daržininkystė – ne tik jo verslas, bet ir pomėgis. Jo močiutė kažkada dirbo Klaipėdos miesto apželdintoja, o išėjusi į pensiją ėmė auginti daigus ir augalus pardavimui. Vasaras pas senelius leidęs Vladas užsikrėtė šiuo pomėgiu, kuris vėliau tapo ir darbu.