Tomas RAULINAVIČIUS
Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Jau seniai Tauragės gatvės taip stipriai kvepėjo klojamo asfalto smala. Rekonstrukcijų projektai artėja prie pabaigos. Akivaizdu – jų nauda neaplenkia rajono apsukriausiųjų. Vieša paslaptis, kad po Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų remonto darbų statybvietės prisipildo „likučių“, kurie turėtų atitekti visuomenės labui. Savivaldybė ir rangovas nusprendžia, kur nukeliaus senų šaligatvių plytelės, gelžbetonio likučiai ar iškastas gruntas. Deja, po Jūros gatvės remonto darbų likęs didžiulis kalnas juodžemio viešųjų visuomeninių erdvių nepasiekė. „Likučių“ dalybas organizavę atstovai teigia, kad niekas žemių neprašė, todėl suvežė jas į rajono mero Prano Petrošiaus sūnaus Donato Petrošiaus sklypą. Ant upės kranto sparčiai dygsta jo statomas triaukštis. Liaudies išmintis sako: nepagautas ne vagis, tačiau Tauragėje, matyt, yra kitaip – pas mus ir pagautas ne vagis.
Juodžemis – mero sūnui
Tauragės Jūros ir Oranžerijos gatvių rekonstrukcijos projektas artėja finišo link. Europos Sąjungos lėšomis finansuojami darbai įpareigojo pakeisti lietaus nuotekų tinklus, įrengti apšvietimą, šaligatvius, stovėjimo aikštelę, asfaltu užkloti pro ligoninę bėgančią gatvę. Šių gatvių darbų rangovo – UAB „Kvėdarsta“ prašymu, Tauragės rajono savivaldybė pasirūpino ir renovacijos „likučiams“ sandėliuoti skirtu žemės plotu. Buvusių kareivinių Vytauto gatvėje teritorijoje sunkioji technika supylė tūkstančius kubinių metrų juodžemio.
Kad šis juodžemis „Kvėdarstos“ sunkvežimiais vežamas į Tauragės mero P. Petrošiaus sūnaus Donato statybvietę, „Tauragės žinioms“ pranešė anonimas. Vyras pasipiktinęs klausė:
– Kodėl mero sūnus gali susivežti į savo sklypą tai, kas priklauso mums visiems? Kas jam suteikė išskirtinę teisę?
Susitvarkė?
Kur iš kareivinių teritorijos vežamas juodžemis, ilgai ieškoti nereikėjo. „Tauragės žinių“ žurnalistai užfiksavo, kaip ekskavatorius juodžemį kasa į „Kvėdarstos“ sunkvežimius, o šie vienas po kito suka ir verčia gruntą į privačią valdą ant Jūros upės šlaito.
– Iš gatvių čia viskas iškasta. Nežinom, ar bet kas gali nusipirkti, bet pas mero sūnų žemę vežame, mums sakė, kad mero sūnus popierius susitvarkė, – nenoriai kalbėjo prie ekskavatoriaus dūmą traukiantys ir grįžtančių tuščių sunkvežimių laukiantys „Kvėdarstos“ vyrai.
Pastebėję žurnalistus, „Kvėdarstos“ darbininkai trumpam nutraukė juodžemio kasimo darbus, o išpylęs gruntą sunkvežimis tuščias nurūko miesto centro link. Netrukus prie juodžemio krūvos atvažiavo naujutėlaitis visureigis, apsukęs ratą, nuriedėjo prie D. Petrošiaus statybvietės. Galime tik spėlioti – apie mūsų vizitą buvo pranešta.
Tačiau dar tą patį vakarą „Kvėdarsta“ darbus atnaujino. Juodžemį į mero sūnaus sklypą šios bendrovės sunkvežimiai gabeno visą savaitę. Iš didžiulio kalno neliko nieko.
Džiaugiasi, kad paėmė D. Petrošius
Nors sklypas Ramovės gatvėje priklauso Tauragės rajono mero P. Petrošiaus sūnui, Tauragės ligoninėje neseniai pradėjusiam dirbti traumatologui Donatui Petrošiui, statybomis rūpinasi jo brolis Darius. Savivaldybės Tarybos narys, Socialdemokratų partijos kandidatas į Seimą pripažino, kad tai jis pasirūpino juodžemio transportavimu.
– Viskas yra išpirkta, yra važtaraščiai. Ką aš turiu padaryti, kad kažkam pavydas kyla. Skundžiasi jums be reikalo, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo Darius Petrošius, pridurdamas, kad neskaičiavo, kiek sunkvežimių juodžemio suvežė į brolio sklypą.
Neskaičiavo jaunasis politikas, ir kiek ši paslauga kainavo.
Bendrovės „Kvėdarsta“ direktoriaus Stasio Navardausko teigimu, gruntas, suvežtas į Donato Petrošiaus sklypą, buvo bevertis, esą bet kas galėjo jo paprašyti, sumokėti už atvežimą ir gauti rekonstruojamų gatvių „trupinių“.
– Tiesiant kelią išsimeta apie vieną metrą grunto, kurį turime pašalinti. Džiaugiamės, kad jį kažkas sutiko paimti, pagal sutartį tokius likučius mes turime sunaikinti, – teigė „Kvėdarstos“ vadovas S. Navardauskas.
Kodėl tokie likučiai paprastajai visuomenės daliai neprieinami, S. Navardauskas atsakyti negalėjo. Esą visuomenė neprašė.
Tačiau žurnalistai galėtų paprieštarauti – tokio grunto, kuris panašus į tikrų tikriausią juodžemį, norėtų bet kurio sklypo savininkas. Mat 12 kubinių metrų, kurie telpa į vieną sunkvežimį, šiuo metu rinkoje įskaitant transportavimą kainuoja apie 300–400 litų. Mero sūnui jis buvo tiesiog atiduotas. Koks kiekis juodžemio nukeliavo į privatų sklypą, niekas nesidomėjo ir neskaičiavo. Galime tik spėti, kad tūkstančiai kubinių metrų. Donato Petrošiaus sklypas iškeltas kaip reikiant.
Projektai peni apsukriuosius
– Žemes kareivinių teritorijoje sandėliuoja „Kvėdarsta“. Jos turbūt iš tų objektų, kuriuose ji dirbo pajūryje. Nieko nežinau, kur jos vežamos, savivaldybė jų nepardavinėja. Tiesa, šio juodžemio jau prašė viena miesto bendruomenė, žmonės pageidautų, kad jo būtų skirta parkui sutvarkyti, – „Tauragės žinioms“ teigė miesto seniūnas Virginijus Žilius.
Tauragės gatvių rekonstrukcijos projektuose skirtingai numatyta, kur turi būti panaudoti įvairūs statybiniai likučiai. Savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus tvirtina, kad dažniausiai rangovas tariasi su savivaldybe, kur būtų galima panaudoti naudingas liekanas.
– Paprastai tokias atliekas panaudojame šlaitams stiprinti, želdiniams įrengti ar šaligatviams lopyti. Nusipirkti šio juodžemio privačiam asmeniui negalima, turėtų būti skelbiamas aukcionas, – „Tauragės žinioms“ aiškino A. Mosėjus.
Apie tūkstančius kubinių metrų juodžemio, nukeliavusio į Donato Petrošiaus sklypą, politikas teigė nieko nežinąs.
– Tik iš jūsų išgirdau, reikės pasidomėti, – pažadėjo savivaldybės administracijos vadovas.
Savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės Rasos Pakalniškienės teigimu, Jūros gatvės rekonstrukcijos projekte numatyta, kad rangovas sprendžia, kur dės iškastą techniniu terminu įvardytą II-osios grupės gruntą. Už jo pašalinimą „Kvėdarstai“ sumokėta iš projekto lėšų.
Juodžemį į Donato Petrošiaus sklypą vežusi „Kvėdarsta“ yra laimėjusi ne vieną savivaldybės skelbtą konkursą – renovavo Jūros, Oranžerijos gatves, Jūros upės krantinę. Namą mero sūnui stato taip pat dažno savivaldybės viešųjų pirkimų konkurso laimėtoja – bendrovė „Apastata“. Ji remontavo Vasario 16-osios gatvę, centrinę miesto aikštę, savivaldybės administracijos pastato fasadą.
Bet kas įsigyti negali
Kad įsigyti nuo gatvių renovacijos likusių vertingų medžiagų, gali ne bet kas, aišku iš Žygaičių seniūnijos ūkininko Arūno Maco Tauragės merui P. Petrošiui pateikto prašymo ir miesto seniūnijos parengto atsakymo.
Rugsėjo mėnesį ūkininkas mero paprašė leisti jam įsigyti 500 kv. m ardomų šaligatvių plytelių. A. Macas merą informavo, kad jomis išklotų privažiavimą prie fermos, nes šlapiu privažiavimu jos nebegali pasiekti pienovežis.
Tačiau miesto seniūnas V. Žilius ūkininką ir Tauragės savivaldybės tarybos narius informavo, kad miesto seniūnijoje nėra numatytos panaudotų šaligatvių plytelių skirstymo tvarkos, tai yra galimo jų pardavimo fiziniams ar juridiniams asmenims, todėl panašios medžiagos pirmiausiai atitenka visuomeniniams objektams – mokykloms, seniūnijoms, darželiams, namų bendrijoms. Seniūno teigimu, likusios šaligatvių plytelės buvo išdalytos Pagramančio, Lauksargių, Lomių, „Šaltinio“ pagrindinėms mokykloms, Tauragės profesinio rengimo centrui, vaikų globos namams „Šaltinėlis“, Batakių seniūnijai, kitoms organizacijoms.
Įdomu, kodėl ši tvarka negalioja gatvių gruntui?
Nėra pareiškimo, vadinasi, niekas nenukentėjo
„Tauragės žinių“ redakcija apie į privatų sklypą vežamą juodžemį, likusį nuo gatvių renovacijos, informavo Tauragės rajono policijos komisariatą. Policijos pareigūnai informacijos patikrinti nuvyko į darbų vykdymo vietą.
– Jūsų pranešimą užregistravome. Kai ką apsiklausėme, tačiau pradėti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo, nes nėra nukentėjusiojo – šiuo atveju savivaldybės ar seniūnijos pareiškimo, – „Tauragės žinias“ informavo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas.
Dužo langai
Keistas sutapimas – po to, kai į Ramovės gatvę apžiūrėti, kur ir kam vežamas buvęs savivaldybės turtas, nuvyko „Tauragės žinių“ žurnalistai ir policijos ekipažas, buvo išdaužyti Donato Petrošiaus kaimynystėje besikuriančio savivaldybės Tarybos nario Dariaus Stankaus statomo namo langai. D. Stankus sako, kad neįtaria, kas tai galėjo padaryti, tačiau neatmeta galimybės, kad jam nepelnytai kerštaujama.
Kad išdaužti trys ir bandyta išdaužti dar daugiau statomo namo langų, D. Stankus teigia pastebėjęs pirmadienio rytą, apie 7.30 val. atvykęs į statybvietę. Chuliganai galėjo siautėti naktį ar vėlų sekmadienio vakarą. Ekspertai jau nustatė padarytą žalą – ji siekia 3500 litų.
Statybvietėje, matyt, „darbuotasi“ iš peties. Akmeniu ar kitu kietu daiktu ne tik išdaužti namo langai, po keletą kartų mesta ir į kitus langus. Iš teritorijos niekas nedingo.
Paklaustas, ar įtaria, kas ir kodėl galėjo pasikėsinti į jo turtą, D. Stankus atsakė:
– Nežinau. Iki šiol nei man, nei mano šeimai niekas negrasino, su niekuo nesipykome. Bet kokiu atveju tie, kas tai, padarė, o gal ir užsakė, yra nusikaltėliai.
Tauragės policijos komisariatas dėl turto suniokojimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.
