Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Aukoti bažnyčiai, kunigų išlaikymui įprasta nuo seno. Visi tą žinome. Tačiau ar galima aukos reikalauti? Lietuvių kalbos žodyne skelbiama, kad auka pirmiausiai yra dovana, skirta kam nors sušelpti. Tai ar galima reikalauti dovanos? Šiais laikais, matyt, viskas galima – sako tauragiškių Vytauto ir Audronės R. (vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardė redakcijai žinomi) šeima. Šie žmonės pasijuto ne tik įžeisti, bet ir iki širdies gelmių įskaudinti, kai, pasak jų, Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis už Vytauto motinos palydėjimą į kapus pareikalavo daugiau, nei šie buvo pasiryžę aukoti. Vytautas kunigui siūlo iškabinti bažnyčioje jos teikiamų paslaugų įkainius.
Paprašė daugiau
– Pasijutome lyg turguje, kai mūsų pasiūlyta auka kunigui Mindaugui Dikšaičiui pasirodė per maža. Už senos motinos laidotuves jis pareikalavo sumokėti triskart daugiau, nė nepaklausęs, ar mes tiek mokėti išgalime, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Vytautas R.
Senutė Vytauto mama nebuvo labai religinga. Vyras sako, kad nedažnai lankėsi bažnyčioje, nebuvo įtraukta į parapijos narių registrą, kas įprasta Tauragės evangelikų-liuteronų parapijoje, be to, paskutiniais gyvenimo metais nebevaikščiojo. Tačiau vis dėlto artimieji nusprendė ją laidoti laikydamiesi tradicijų – „su kunigu“, nors velionė ir nebuvo šiuo klausimu savo valios išreiškusi.
– Nesame skurdžiai, išgalime sumokėti už laidotuves, tačiau mus sukrėtė kunigo požiūris. Pamatęs, kad mano mama nebuvo įrašyta į parapijos narių registrą, ėmė mus barti, klausė, kodėl ji nebuvo aktyvi narė. Pasak kunigo, ji nerėmė bažnyčios pinigais, o per daugelį metų suma būtų susidariusi nemaža. Buvome tiesiog išbarti. Bandžiau kunigui paaiškinti, kad viso to reikėtų klausti mamos, tačiau to jau nebepadarysi. Kunigas iškart pasakė, kad jis jos laidoti negalės, tą esą padarys kitas dvasininkas – Karolis, – mamos mirties dieną prisiminė Vytautas.
Audronė sako po šių kunigo žodžių pasiteiravusi, kiek kainuos anytą palydėti į kapus.
– Buvome apsiklausinėję, tačiau tikslios sumos nežinojome. Kunigas mūsų paklausė, kiek galime aukoti. Ištraukiau iš piniginės šimtą litų. Ši suma Mindaugą Dikšaitį dar labiau supykdė. Jis tiesiai šviesiai man metė – „Ką tu už šimtą litų nupirksi?“ ir pareikalavo trijų šimtų, – sakė Audronė.
Tauragiškiai įsitikinę, kad bažnyčia nebėra tokia dvasinga, kaip anksčiau, esą pinigai jai tapo vienu svarbiausių tikslų. Todėl tegu matomoje vietoje išsikabina paslaugų įkainius, kad jų paprašę gyventojai nepasijustų įžeisti – sako Vytautas. Po kunigo akibrokšto vyras sako nusprendęs – į kapus po mirties jo nelydės joks kunigas.
Aukoti mažiau būtų nesąžininga kitų atžvilgiu
Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis prisimena artimąją laidojusius tauragiškius ir pripažįsta, kad iš jų už laidojimo paslaugą paprašė daugiau pinigų, nei šie pasiūlė.
– Taip, pasakiau, kad reikėtų paaukoti daugiau negu šimtą litų, nes mirusi moteris nelankė bažnyčios, niekada jos nerėmė. Aukoti mažiau būtų nesąžininga tų žmonių, kurie kantriai bažnyčiai aukojo visą gyvenimą, atžvilgiu, – sakė M. Dikšaitis.
Pasak kunigo, Tauragės evangelikų-liuteronų bendruomenė yra nusistačiusi minimalios metinės aukos dydį. Jis esąs nedidelis – vos 10 litų.
– Tokią auką, manau, išgali bažnyčiai skirti visi bendruomenės nariai, ji skiriama bažnyčiai išlaikyti, o aukos už laidojimo paslaugas, lėšos už šarvojimo salės nuomą skirtos kunigams. Juk aš atlyginimo negaunu, kunigai gyvena iš aukų. Čia ne piniguose esmė, mums tenka ir už dyką laidoti, ir ne taip retai, – sakė M. Dikšaitis.
Kunigo teigimu, jokių oficialių įkainių laidojimo ar kitoms patarnavimo paslaugoms teikti Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčia nėra pasitvirtinusi. Bendruomenės registre šiuo metu įrašyta per 1500 tauragiškių šeimų, kurie nuolat aukoja bažnyčiai.
Katalikų bažnyčia tauragiškių dosnumu nesiskundžia
Kad konkrečią sumą už laidojimo ar mišių aukojimo paslaugą įvardija ir katalikų kunigai, tauragiškiai žino puikiausiai. Kiek kainuoja mirusiojo palydos į kapus, perduodama iš lūpų į lūpas.
Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Alvydas Bridikis neslepia, kad Vyskupų konferencija yra patvirtinusi minimalius katalikų bažnyčios teikiamų paslaugų įkainius.
– Atskirų mišių auka – 50 litų, laidotuvių – 170 litų. Mes ją žmonėms įvardijame, tačiau jei jie neišgali tokios sumos paaukoti, paslaugas suteikiame ir veltui. Štai vakar kaip tik taip ir atsitiko, teko laidoti šeimos tėvą, liko našlė ir keturi vaikai, – sakė klebonas.
Paklaustas, ar tauragiškiai dosniai aukoja Tauragės bažnyčiai, A. Bridikis buvo lakoniškas:
– Mes niekada nesiskundėme.
Dievas myli linksmą davėją
Iš Tauragės kilęs Jurbarko, Smalininkų, Skirsnemunės ir Vilkyškių evangelikų-liuteronų parapijose kunigaujantis Mindaugas Kairys sako, kad nustatytos aukos negali būti:
– Aukojama turi būti iš širdies. Dievas myli linksmą davėją. Ir evangelijoje pasakyta – aukojo ne iš to, kiek atliko, bet iš to, kiek galėjo.
Tačiau, pasak M. Kairio, kiekvieno parapijiečio pareiga – remti parapiją. Esą jei žmogus visą gyvenimą aukojo bažnyčiai, jis turi teisę reikalauti kunigo jį palaidoti ir be aukos.
– Žinoma, jei per visą gyvenimą bažnyčiai nepaaukota nieko, reikėtų suprasti, kad auka turėtų būti didesnė. Tai turėtų būti ženklas dėl kitų aktyvių parapijiečių, kurie aukoja bažnyčiai. Tačiau reikalauti aukos nevalia, – „Tauragės žinioms“ sakė kunigas.
Pasak M. Kairio, Jurbarko, Vilkyškių ir Smalininkų parapijos, kuriose jis kunigauja, atkurtos, jose nepriklausomybės metais reikėjo atstatyti bažnyčias. Kunigas džiaugiasi, kad paprašyti aukoti tai darė dauguma parapijos narių, būtent jų jėgomis ir lėšomis bažnyčios iškilo.
Su religija tai nesusiję
Tauragės žmonės puikiai prisimena šiame mieste savo dvasinę misiją atlikusius evangelikų-liuteronų dvasininkus tėvą ir sūnų Kalvanus. Abiejų jų atminimas šviesus ir neapaugęs jokiais gandais apie pasipinigavimus ar neatjautą. Iki šiol sklando prisiminimai, kad vyresnysis Jonas Kalvanas grąžindavęs dalį už artimojo laidotuves paaukotų pinigų, jei pamatydavęs, kad žmonės gyvena ne prabangiai.
Jono Kalvano vyresniojo vaikaitis ir Jono Kalvano jaunesniojo sūnus taip pat Jonas Kalvanas, tikybos ir muzikos pedagogas, sako sunkiai prisimenąs senelį ir jo tarnystės metus Tauragėje.
– Buvau dar mažas, todėl nelabai ką prisimenu, tačiau manau, kad auka turi būti skiriama laisva valia, ji negali būti įvardyta konkrečiai. Ir tai visai nesusiję su kuria nors religija, – įsitikinęs J. Kalvanas.
