Tomas RAULINAVIČIUS
Apie 15 kapaviečių naujosiose „Dunokų“ kapinėse papiktino „Tauragės žinių“ skaitytoją. Apžėlusiame kapinių patvoryje ilsisi tie, kuriais pasirūpinti negali nei artimieji, nei valdiškos įstaigos.
– Čia blogiau nei Sibire. Ir dar vadinamės Marijos žemė. Į Sibirą lietuviai važiuoja savo tautiečių kapų tvarkyti, bet Lietuvoje vienišų žmonių kapai atrodo ne ką geriau, – žvelgdamas į „Dunokų“ kapinėse palaidotus artimųjų neturėjusius Tauragės gyventojus kalbėjo „Tauragės žinių“ skaitytojas.
Vyras „Tauragės žinių“ žurnalistui rodė čia pat išsišakojusius gluosnius. Kiek atokiau, miškelio link, patvoryje ilsisi tie, kurių kapavietėmis rūpintis niekas nenori. Žolėmis apėjusioje žemėje ilsisi benamiai ir senoliai, neturėję artimųjų.
UAB „Dunokai“ direktorius Alvydas Lapinis teigė, kad įmonė nėra sudariusi tokios sutarties ir prižiūrėti benamių kapų neprivalo.
– Paprastai tokios kapavietės išnyksta. Jei per ketverius metus jų niekas neprižiūri, jos naikinamos. Tačiau mes tokių drastiškų priemonių nesiimame. Šiuos kapus nušienaujame kartą ar du per metus. Lėšų tokiems darbams niekas neskiria, o kapinių prižiūrėtojos funkcijos visai kitos, – teigė Tauragės kapines administruojančios įmonės direktorius A. Lapinis.
Tačiau „Tauragės žinių“ skaitytojo teigimu, didelių išlaidų prižiūrėti tokiems kapams nereikia. Užtektų metalinės lentelės ir vejos, kuri būtų nuolat šienaujama. Prisidėti galėtų ir Darbo biržos siųsti asmenys.
– Pasirodė jie čia keletą kartų, tačiau per dieną vos kelis krūmus nupjovė, – „Tauragės žinioms“ teigė kapinių prižiūrėtoja, pripažinusi, kad kol kas patvoryje esančių kapaviečių likimas niekam nerūpi.