Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis, netrukus 85-erių metų sukaktį švęsiantis Antanas Bagdonas sako esąs sunerimęs dėl ne vienerius metus Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios sandėliuose dūlančių į šalies Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų garsiųjų liuteronų – Martyno Mažvydo ir Martino Liuterio – statulų. Ne kartą niokotos ir tiesiogine prasme apvogtos statulos, tautodailininko teigimu, privalo būti restauruotos ir grįžti į savo vietas Martyno Mažvydo evangelikų-liuteronų bažnyčios nišose. Tačiau šio darbo imtis, pasak jo, vengia patys liuteronai.
Mažvydui nukalė jau ketvirtą „Katekizmą“
– Kunigo Mindaugo Dikšaičio paprašytas dar šių metų pavasarį nukaliau naują knygą Martyno Mažvydo statulai. Jau ketvirtą. Tris kartus ji buvo išplėšta iš statulos rankų. Tačiau iki šiol kunigas tyli. Gal knygos bažnyčiai nebereikia? Man labai apmaudu, kad paminamas vyskupo Jono Kalvano, visomis išgalėmis ilgus metus siekusio, kad bažnyčios nišose būtų pastatyti Mažvydo ir Liuterio paminklai, atminimas. Sovietiniais metais gauti leidimus tokiems paminklams statyti buvo labai sudėtinga. O dabar statulos lengva ranka numestos dulka sandėlyje, – apmaudžiai „Tauragės žinioms“ kalbėjo Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas.
Tautodailininkas redakcijai išsakė drastišką knygos iš Martyno Mažvydo statulos dingimo versiją. Jo nuomone, knygą išplėšti galėjo ne eiliniai vagys ar chuliganai, esą nauda plėšikams iš jos menka – vos kilogramas vario, mat dirbinys tuščiaviduris, o kažkas iš pačių liuteronų bendruomenės.
– Esu girdėjęs, jog patys liuteronai nenori, kad Mažvydas grįžtų į senąją vietą, pirmenybę jie labiau teikia Liuteriui. Tauragė turi Mažvydo vardu pavadintą parką, alėją, mokyklą, o Liuteriui dėmesio skiriama mažiau. Kodėl net tris kartus iš Mažvydo rankų knyga buvo išplėšta, o Liuterio niekas nelietė? – svarstė tautodailininkas.
Antanas Bagdonas sako, kad jau yra numatęs, kas jam padėtų atnaujinti skulptūras, bažnyčiai šie darbai esą nekainuotų. Naująją knygą – „Katekizmą“, kurią jau ketvirtą kartą į rankas „paimtų“ Martynas Mažvydas, A. Bagdonas laiko savo garaže.
– Manęs ne kartą klausė, kodėl aš kišuosi į bažnyčios reikalus, be to, esu katalikas, ne liuteronas, visada atsakau, kad pirmiausiai esu krikščionis, o ir mano žmona buvo liuteronė. Kaip ir amžiną atilsį liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis, vadovaujuosi principu, kad visų konfesijų bendruomenės turi rasti bendrą kalbą, – sakė A. Bagdonas.
Nuėjo kryžiaus kelius
Kad Martyno Mažvydo ir Martino Liuterio skulptūros iškiltų Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios nišose, tokiu būdu įamžinant jų atminimą, vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis kryžiaus kelius ėjo nuo 1976 metų.
Tų metų rudenį J. Kalvanas įteikė prašymą tuometiniam Tauragės vykdomajam komitetui leisti bažnyčios nišose statyti dviejų žymių evangelikų-liuteronų dvasininkų skulptūras. Deja, leidimo tuomet negauta. Skulptūrų statyti neleido Vilniuje veikusi Lietuvos meno taryba.
Į J. Kalvano oficialų prašymą leisti įamžinti Mažvydo ir Liuterio atminimą tais pačiais 1976-aisiais neatsakė tuometinė Religijų reikalų taryba prie Ministrų tarybos.
1976 metų lapkritį vyskupas J. Kalvanas pats nuvyko į Vilnių ir asmeniškai įteikė prašymą Meno tarybai. Tačiau ir tąkart leidimo statyti paminklus negauta.
Po penkerių metų, 1981-aisiais, J. Kalvanas dar kartą kreipėsi į Religijų reikalų tarybą. Tačiau atsakymas į prašymą gautas neigiamas.
Ir po daugybės neigiamų atsakymų J. Kalvanas rankų nenuleido. Vis dėlto 1986-ųjų pradžioje jo prašymas buvo patenkintas. Statulas Vilnius statyti leido. Tais pačiais metais tautodailininko A. Bagdono kūriniai stojo į bažnyčios nišas. Statulos iškilmingai pašventintos 1987-ųjų birželio 21 dieną.
Nepriklausomybės metais Martyno Mažvydo ir Martino Liuterio skulptūros buvo įrašytos į Kultūros paveldo objektų sąrašą.
Statulos ne kartą buvo niokotos, triskart iš Mažvydo rankų pavogta vario knyga. Nors ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti, vagys niekad nebuvo nesurasti.
Saugodamiesi vagių, išnešė į sandėlį
Tauragės evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis, paklaustas, ką atsakytų į Tauragės garbės piliečio pasvarstymą, kad „Katekizmą“ iš Mažvydo rankų išplėšti galėjo patys liuteronai, atsakė:
– Tikrai nežinau, kodėl jis taip mano. Negaliu pasakyti, kas suniokojo skulptūrą, vagys ar chuliganai, tegaliu patvirtinti, kad policija vagių nesugavo. Ir jau net ne tris, o mano skaičiavimu, dar daugiau kartų skulptūros buvo nuniokotos. Kai jau nebeapsikentėme, išėmėme jas iš nišų, – „Tauragės žinioms“ sakė M. Dikšaitis.
Skulptūros, pasak M. Dikšaičio, šiuo metu saugomos bažnyčios dirbtuvėse, jas reikia restauruoti. Kunigas patikino žinąs, kad knyga Mažvydui jau nukalta, tik jis negalėjęs susisiekti dėl to su tautodailininku A. Bagdonu.
– Buvau kiek anksčiau pas jį nuvykęs, jis tuomet sirgo, todėl pasikalbti su juo negalėjau. O statulas reikia grąžinti į senąsias vietas, jei jau tautodailininkas kreipėsi į jus, matyt, jaučiasi geriau, būtinai apie tai su juo pasikalbėsiu. Tik nemalonu tai, kad bažnyčios aplinka naktį neapšviesta. Matyt, miestas taupo, o dėl to tampa nesaugūs Tauragės miesto kultūrai svarbūs objektai, – kalbėjo M. Dikšaitis.
Seniūnija pagelbėtų
Iš „Tauragės žinių“ sužinojęs, kad evangelikų-liuteronų bažnyčia ketina į senąsias vietas grąžinti Mažvydo ir Liuterio skulptūras, Tauragės miesto seniūnas Virginijus Žilius pažadėjo bažnyčios bendruomenei pagelbėti.
– Dabar apšvietimas toje vietoje išjungiamas vidurnaktį. Taupome. Tačiau jei skulptūros grįžtų į savo vietas, apšvietimo laiką ir vietą koreguotume, pailgintume, suprantame, kad skulptūroms reikia apsaugos, derintume su bažnyčios bendruomene, – sakė V. Žilius.
Pasak seniūno, ši miesto vieta – renovuotas parkas, Mažvydo alėja – problemiška. Naktimis ten dažnai išraunamos gėlės, išvartomi vazonai, sugadinami suoliukai.
