Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Visuomenei pristatytas naujas krašto istorijos tyrinėtojų leidinys „Tauragės krašto kultūros paveldas“. Knygelės tiražas nedidelis – vos 200 egzempliorių, tačiau, pasak vieno jos sudarytojo Tauragės kultūros paveldo tarnybos vadovo Edmundo Mažrimo, tikimasi, kad ji taps savotišku vadovėliu moksleiviams ir visiems, kas dar geriau nori pažinti savo kraštą ir jo praeitį. Leidinys bus išdalytas istorijos mokytojams, mokyklų ir kaimų bibliotekoms.
Dalys bibliotekoms ir mokykloms
Trumpas „Tauragės krašto kultūros paveldo“ vadovas išleistas Tauragės rajono savivaldybės Kultūros rėmimo fondo lėšomis. Knygelės leidybai atseikėta 2000 litų. Suma, žinant, kiek kainuoja spausdinimo, maketavimo paslaugos, itin menka. Todėl leidinio tiražas – vos 200 egzempliorių.
Leidinį sudarant plušėjo trys kraštotyrininkai – Edmindas Mažrimas, Eugenijus Šaltis ir Vidas Narbutas. Jiems savo sukauptais fondais ir patirtimi pagelbėjo Tauragės garbės piliečiai kraštotyrininkas Albinas Batavičius ir Pranas Dirginčius bei visas būrys Tauragės rajono fotografų.
– Esame parašę dar vieną projektą ir pateikę jį Kultūros departamentui. Jei finansavimas bus skirtas, spausdinsime daugiau leidinio egzempliorių, jei ne, užteks tiek, kiek yra. Jį dalysime bibliotekoms, mokytojams, kad moksleivius galėtų lengviau supažindinti su savo krašto istorija. Kad kiek galima daugiau sutaupytume, patys leidinį maketavome, – „Tauragės žinioms“, lankstydamas rajono Kultūros paveldo tarnybos išleistus žemėlapius, kurie bus pridėti prie kiekvieno leidinio, sakė vienas knygos sudarytojų E. Šaltis.
Prie kiekvieno leidinio egzemplioriaus pridėta po tris Tauragės paveldo tarnybos sudarytus istorinius žemėlapius – viename galima rasti tiksliai sužymėtas visas kapines Tauragės rajone, kitame – visi Tauragės rajono istorinio paveldo objektai, trečiajame – Tauragės rajono archeologinis paveldas. Iki šiol tokių žemėlapių Tauragėje niekas išleidęs nebuvo.
Puikus turistinis vadovas
Beveik 100 puslapių leidinį drįstume pavadinti nedideliu vadovėliu, kuriame pateikiamus faktus nesunkai supras tiek suaugęs, tiek vaikas. Knygelė, jei po ranka turėsime ir prie jos pridėtus žemėlapius, gali tapti ir neblogu turistiniu vadovu, padėsiančiu ne tik sužinoti, bet ir aplankyti svarbiausius istorinius Tauragės rajono objektus.
Leidinį sudaro penki išsamūs skyriai, kuriuose pasakojama apie archeologinį, architektūrinį bei urbanistinį, dailės, istorinį Tauragės rajono paveldą bei senąsias krašto kapines ir laidojimo vietas.
„Šiame leidinyje... kreipiamas dėmesys į mūsų, Tauragės rajono kultūrinį palikimą, į tuos objektus, kurie yra šalia mūsų ir apie kuriuos mes dar dažnai nieko nežinome arba pamirštame, nepastebime, o iš nežinojimo kartais ir gadiname ar naikiname. Koks jis, paveldas, – turtingas, įdomus, gausus, įvairus – sužinosite perskaitę šį leidinį. Autoriai populiariai ir suprantamai stengėsi pateikti visus duomenis ir tikisi, kad leidinys bus naudingas mokiniams, studentams, kraštotyrininkams, kultūros darbuotojams, bibliotekininkams, turistams ir visiems, kas domisi Tauragės krašto kultūros paveldu, kuriems rūpi jo išsaugojimas ateities kartoms. Autoriai tikisi, kad skaitydami leidinį skaitytojai įgys daug naujų žinių, susidomės kultūros paveldo saugojimu ir propagavimu, sugebės dar labiau pažinti, branginti ir saugoti savo gimtąjį kraštą“, – į skaitytojus leidinio pratarmėje kreipiasi jo autoriai.
Ar žinojote?
Trumpai pakeliaukime knygos puslapiais ir pažvelkime į, redakcijos akimis, įdomiausius Tauragės krašto kultūros paveldo faktus.
Ar žinojote, kad...
... Tauragės krašte geležies amžiaus stovyklaviečių neužfiksuota, aptikti tik atskiri to laikmečio radiniai? Tokių radinių aptikta ir Tauragės mieste, Vinco Kudirkos gatvėje.
... Tauragės krašte puikiausiai išsilaikę stūkso gilios istorijos liudytojai – 15 piliakalnių? Dauguma jų – Skaudvilės ir Mažonų seniūnijose.
... viena įdomiausių pagoniškąją istoriją menančių vietų Tauragės rajone yra mitologinis akmuo Balskuose? Deja, šis akmuo neprieinamas, jis apsemtas Balskų tvenkinio.
... pagonių vaidilutės šventąją ugnį kūreno ant Šventkalnio, kitaip dar vadinamo Gilandviršių kalnu? Dabar ant šios kalvos auga eglės, knygoje rašoma, kad kalną akylas keliautojas ras maždaug už 2 km į pietus nuo Rygos–Karaliaučiaus plento. Kadaise ant šio kalno lietuviai lipdavo tik basi ir būtinai nusiplovę kojas.
... 1935 metais statytame Tauragės banko pastate (dabar bankas DNB) nuo 1957-ųjų beveik 20 metų veikė restoranas „Tauras“?
... kad Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia buvo pastatyta 1904 metais? Kitąmet minėsime jos 110-metį.
... po Pirmojo pasaulinio karo Lauksargių miestelis įėjo į reikšmingą Baltijos šalių transporto magistralę? Iš Lauksargių į Žemaitiją ėjo net dvi geležinkelio linijos.
... Žygaičių kaimas Tauragės krašte laikomas vieta, kuriame sukaupta daugiausiai memorialinių dailės paminklų? XIX amžiuje šiame krašte gyveno ir dirbo dešimtys dievdirbių.
... Tauragės krašte ant artimųjų kapų gėles, o kapinėse – medžius žmonės sodino nuo neatmenamų laikų? Tikėta, kad mirusiųjų vėlės pereina gyventi į medžius ir gėles.
... Tauragės krašte registruotos net 36 liuteronų konfesijos kapinės? Šiandien iš jų veikia 12. Iš viso Tauragės krašte suskaičiuota 112 veikiančių ir neveikiančių kapinių.
... Adakavas – sentikių kraštas? Šio krašto sentikiai krikštijosi labai senais slaviškais vardais – Anfisa, Domma, Feonija, Lukerija, Mavra, Mifodi, Pelagėja, Makėjus, Onufrijus ir kitais.
... iki Pirmojo pasaulinio karo beveik kiekvienas Tauragės krašto kaimas turėjo savo žydų bendruomenę?
Rekomenduojame
Tai vos keletas faktų iš naujosios knygos „Tauragės krašto kultūros paveldas“. Drįsime teigti, kad ją perskaityti turėtų kiekvienas tauragiškiu save laikantis žmogus, nesvarbu, kuriame pasaulio kampelyje gyventų, nes, kaip sako leidinio sudarytojai, Tauragės kraštas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti niekuo neypatingas ar išskirtinis, bet taip nėra – jis yra savitas, įdomus, nepakartojamas ir širdžiai mielas. Dažnas tai pajaučia tik ilgesnį laiką pagyvenęs svetimuose kraštuose, gal turtingesniuose, gal įdomesniuose, tačiau veik kiekvienas kažkada patiria tą nesuprantamą Tėvynės ilgesį, senelių ir bočių, prabočių šauksmą, kvietimą sugrįžti, o šis šauksmas sunkiai nusakomas žodžiais, tik nujaučiamas širdimi, – įsitikinęs Tauragės krašto kultūros puoselėtojas E. Šaltis.
