Ramunė RAMANAUSKIENĖ
Tauragės rajono savivaldybė sutiko bendrovei „Hidroenergija“ leisti žeminti Balskų tvenkinio vandenį. Tiksliau, remontuojant byrančią užtvanką, vanduo šiame telkinyje bus išleistas visiškai. Į susitikimą su rajono vadovais, savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistais atvykęs šios bendrovės generalinis direktorius Rolandas Kimtys informavo, kad darbus ketinama pradėti liepą.
Į susitikimą su Balskų užtvankos nuomininkais, ant šio tvenkinio kranto pastačiusiais hidroelektrinę, rajono meras Pranas Petrošius neatvyko, nors „Hidroenergijos“ vadovo vizitas ir buvo įrašytas į Tauragės mero darbotvarkę. Salėje nebuvo, nors ir žadėjo dalyvauti, dar vieno Balskų hidrostatinio nuomininko verslininko Romualdo Ozgirdo. Rajono mero ir pastarojo verslininko interesai susikirto jau seniai. Rajono vadovas tikisi, kad elektrinės statytojai užtvanką remontuos už savo lėšas, R. Ozgirdas jam kerta atgal – esą būtent P. Petrošius, kai „Hidroenergija“ statė elektrinę, neleido išleisti tvenkinio vandens, todėl pats esąs kaltas. „Hidroenergija“ užtvanką remontuos savo lėšomis, vėliau gali šių pinigų iš savivaldybės išsireikalauti teismo keliu.
Susitikti su „Hidroenergijos“ vadovu atvyko ir oficialūs Balskų tvenkinio naudotojai – Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai. Jie taip pat turės pritarti vandens tvenkinyje išleidimui.
Ilgametis draugijos darbuotojas Vitas Mikalauskas išreiškė viltį, kad remontuojamo hidrostatinio nuomininkai atlygins gamtai padarytą žalą – išleidus Balskų tvenkinio vandenį, žus daugybė šios ekosistemos gyvūnų, ypač žuvų, kurios nepajėgs išplaukti į Jūros upės vagą.
„Hidroenergijos“ vadovas R. Kimtys pranešė, kad užtvankos remonto darbus ketinama pradėti liepos pradžioje, baigti iki rugsėjo. Vanduo iš tvenkinio turėtų būti išleistas per 20 dienų.
– Išleidę vandenį statinį galėsime apžiūrėti iš išorės, nes dabar matome tik iš vidaus. Kai kuriuos darbus bus galima atlikti ir nenužeminus vandens, tačiau tam, kad pakeistume dugninius skydus, tvenkinio vanduo turi būti išleistas, – sakė R. Kimtys.
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistai sakė turintys duomenų, kad Balskų tvenkinio gylis kai kuriose vietose siekia net 18 metrų. Dumblo sluoksnis vietomis gali būti ypač storas – nuo keturių iki aštuonių metrų. Iš tvenkinio leidžiant vandenį, dumblą srovė upės vaga neš žemyn. Baiminamasi, kad didžiuliai jo kiekiai gali atkeliauti iki pat Tauragės miesto. Savivaldybės atstovams neramu ir dėl to, kad vandens leidimo metu gali patvinti Jūra.
– Suprantu, kad Balskų užtvanka potencialiai pavojinga. Jai jau seniai reikia remonto. Tik ar neatsitiks taip, kad Jūra ištvins ir sugadins miesto Jūros parką? Juk investuota daug Europos Sąjungos lėšų, – R. Kimčio teiravosi savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus.
„Hidroenergijos“ vadovas garantuoti, kad upė nepridarys nuostolių, patikino negalįs.
– Viskas priklausys nuo oro sąlygų. Jei vasara bus lietinga, visko gali būti, vandens lygis gali kilti. Tačiau stengsimės dirbti ūkiškai ir protingai, – Tauragės savivaldybės atstovams sakė R. Kimtys.
Tvenkinio dugno „Hidroenergija“, išleidusi vandenį, netvarkys. Prieš 30 metų įrengto Balskų tvenkinio dugnas gali būti pilnas rąstų. Mat 1984 metais toje vietoje buvo miškas. Balskų tvenkinys – dešimtas pagal plotą Lietuvos tvenkinys. Į jį įteka keturi upeliai. Bendras kranto ilgis – 39 km.
