Daiva SITNIKIENĖ
Akylas tauragiškis „Tauragės žinias“ pakvietė į ekskursiją – į buvusios karinės raketinės bazės teritoriją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kaimynystėje, Šilinės girininkijos miške. Tik vyras žurnalistus nuvežė parodyti ne Sovietų sąjungos didybės likučių – bunkerių ir jų griuvėsių ar raketų saugojimo angarų, o viename apžėlusių statinių maišuose dūlančių, kaip įtariama, aplinkai ir žmogui kenksmingų medžiagų. Vos priėjus arčiau nosį riečia aitrus chemikalų tvaikas. Deja, švaria aplinka tariamai besirūpinančios savivaldybės institucijos šio turto kratosi.
Chemikalus vežė iš kolūkių
Redakcijai apie miške paliktus maišus chemikalų pranešęs vyras mano, kad Šilinės miške gali dūlėti pesticidai ar kitos žemės ūkyje nebetinkamos naudoti cheminės medžiagos. Tauragiškiai pasakojo, kad kai sugriuvo tarybiniai kolūkiai, kenksmingų medžiagų iš viso rajono į šiuos bunkerius buvo suvežta labai daug, vėliau dalis jų utilizuota. Ar ne visos kenksmingos medžiagos iš miško buvo išvežtos, ar vėliau kas nors keletą maišų chemikalų ten atvežė, dabar jau nebesužinosime. Ligi šiol bunkeryje trūnijusių maišų su chemikalais niekas arba nerado, arba radęs nekreipė dėmesio.
Akivaizdus gamtos teršimas
Kaip žinia, pesticidai – cheminės nuodingosios medžiagos, naudojamos kenkėjams, augalų ligų sukėlėjams, piktžolėms naikinti arba jų vystymuisi stabdyti. Daugelis pesticidų toksiški ir pavojingi žmonėms ir gyvūnams.
– Baudos už aplinkos teršimą ar kenksmingomis, ar nekenksmingomis medžiagomis labai didelės. Aplinkosaugininkai žmogų nubaus, jei savo kieme po atviru dangumi jis laikys akumuliatorių. Jei medžiotojas miške iššovęs nesuras ir paliks gilzę, už aplinkos teršimą nekenksmingomis medžiagomis jam taip pat gresia nemenka bauda, kiek žinau, nuo 100 iki 300 litų. O čia maišai cheminių medžiagų, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo į redakciją paskambinęs viešinti savo vardo ir pavardės nepanoręs vyras.
Patekti į buvusią raketinę bazę jokie ženklai nedraudžia. Iš vienur kitur besimėtančių tuščių plastikinių alaus butelių matyti, kad žmonių čia būta. Veikiausiai lankėsi ne tie, kurie domisi istorija. Vietomis gali pastebėti išraustus griovius, mus atvežęs žmogus sako, kad juos, matyt, iškasė tie, kurie ieškojo laidų. Kai kur iš žemės styro armatūra, kurios vagys nepajėgė ištraukti.
Miškininkams radinys – staigmena
Tauragės miškų urėdijos urėdas Robertas Piečia „Tauragės žinias“ patikino, kad ši miško vietovė priklauso urėdijai, tačiau statiniai urėdijai neperduoti. Esą net gali būti, kad raketinės bazės statiniuose yra radiacijos pavojus. Kaip sakė urėdas, kas yra urėdijai nepriklausančių statinių viduje, nesidomėta. Maišų su įtartinomis medžiagomis girininkijos darbuotojai nematė.
– Sovietmečiu iš kolūkių čia suveždavo pesticidus ir kitus žemės ūkio chemikalus. Prieš 10 ar 12 metų jie išvežti į Vokietiją utilizuoti, kaip ir iš kitų šalies teritorijų, – žurnalistei sakė R. Piečia.
Problemą ėmėsi spręsti gamtosaugininkai
Nors urėdija šių statinių nesisavina, urėdas „Tauragės žinioms“ pažadėjo, kad bet kokiu atveju cheminių medžiagų miške nepaliks, jei reiks, imsis spręsti utilizavimo problemą, galbūt bendradarbiaudami su gamtosaugininkais ir civilinės saugos specialistais. Tačiau problemą, gavę redakcijos laišką su nuotraukomis, ėmėsi spręsti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūra. Agentūros viršininkas Romas Jurgelionis patikino, kad trečiadienį susisiekė su savivaldybės ekologe. Pasak jo, bus skirta lėšų ir radinys bus išvežtas utilizuoti į pavojingų atliekų tvarkymo bendrovę. Anot R. Jurgelionio, gerai, kad cheminės medžiagos maišuose, o ne išbirusios. Ieškoti, kokiu būdu šios, kaip įtariama, kenksmingos medžiagos atsirado miške, esą beprasmiška.
Savininkų nėra?
Kam priklauso buvusios raketinės bazės pastatai Sakalinės kaime, neaišku. Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono štabo S5 skyriaus civilių ir kariškių bendradarbiavimo vyriausiasis specialistas viršila Darius Stanaitis „Tauragės žinias“ informavo, kad mus dominanti teritorija su visais antžeminiais ir požeminiais pastatais ir juose esančiomis medžiagomis priklauso Tauragės miškų urėdijai. Tauragės miškų urėdija tikina, kad – ne jiems. Valstybės turto fondo Turto valdybos skyriaus viršininkė Julanta Poškutė taip pat sako, kad šių statinių jų registre nėra.
* * *
Internete randame informaciją, kad Lietuvoje sovietmečiu galėjo būti iki aštuonių raketinių divizionų (batalionų).Vienu metu jie būtų galėję paleisti iki 32 raketų. Požeminės (arba šachtinės) raketų paleidimo aikštelės buvo tik Plungės rajone, Plokštinėje (nuo 2011 metų ten veikia Šaltojo karo muziejus), o Tauragės rajone Sakalinės kaime buvo antžeminė pulko ginkluotė. 1987 m. JAV ir Tarybų Sąjungos sutarties dėl vidutinio ir trumpo nuotolio raketų sunaikinimo protokole nurodyta, kad Sakalinės raketų bazėje yra penkios vidutinio nuotolio raketos ir tiek pat paleidžiamųjų įrenginių. Raketos išgabentos 1988 metais, bazės atiduotos tarybinės armijos motorizuotų šaulių pulkui, kuris iš Lietuvos išvestas 1992 metais. Vėliau šioje vietoje užsodintas miškas.
Iki šių dienų Sakalinės kaime išliko raketų laikymo angarai. Ant jų sienų dar likusios rusų kalba dažais surašytos instrukcijos, kaip paleisti įrenginius. Netoliese stūkso bunkerių griuvėsiai. Daug autentikos nelikę, juos suniokojo laikas ir vagys.
