Ieva LIORANČAITĖ
Kol Tauragės vadovai tūpčioja vietoje prie hamletiško klausimo – palaikyti Ukrainą ar ne, pyktis su kaimynais rusais ar draugauti – tauragiškis pensininkas Liudvikas Anglickas žengė drąsų žingsnį visos Lietuvos gerovės labui. Seimo narė Rasa Juknevičienė socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje pasidalijo neeiline žinute: „Tačiau tik ką gavau ir žymiai geresnę žinutę. Paskambino 85 metų Liudvikas Anglickas iš Tauragės (niekada nesame kalbėjęsi anksčiau) ir paklausė, kaip jis galėtų savo vieną pensiją Lietuvos Kariuomenei paaukoti. Sujaudino labai“. Interneto erdvėje užvirė diskusijos, nuostabos pilni pasisakymai, esą toks poelgis vertas didžiausios padėkos ir pagarbos. „Tauragės žinios“ taip pat negalėjo likti abejingos tokiai senolio idėjai, kuri turėtų būti išgirsta ne tik miestelėnų, bet ir visų šalies piliečių.
Rasa Juknevičienė: „Visi likom sujaudinti“
Telefonu susisiekę su Seimo nare, išplatinusia kilnią tauragiškio idėją, gavome patvirtinimą, kad parlamentarė tokio skambučio išties sulaukė:
– Nepažįstu to žmogaus, niekada nesam anksčiau kalbėję. Tiesiog sulaukiau tokio skambučio, nes Seimo narių numeriai yra vieši. Žmonės susirūpinę dėl padėties Ukrainoje ir Lietuvoje, o žmogus, kuris skambino, klausė, kaip galėtų prisidėti prie šalies gynybos. Jis nori skirti savo pensiją Lietuvos kariuomenei, – kalbėjo Rasa Juknevičienė.
Seimo narė perdavė šią žinią kariuomenei ir atskleidė, kad pastaroji liko labai maloniai nustebinta.
Priešas nelaukia snaudžiančių
Liudvikas Anglickas – iš pažiūros eilinis pensininkas, tačiau jau po pirmųjų sakinių tampa aišku, kad šis žmogus mato daugiau negu vien savo kambario sienas.
– Stebiu televizijos naujienas, politikus, kaip jie elgiasi. Rusai žvangina ginklais, o valdžia nelabai į tai reaguoja. Turim atsilaikyti prieš rusus, apsirūpinti stipria ginkluote. Turime išlikti budrūs, – entuziastingai kalbėjo žilagalvis.
L. Anglickas savo skambučiu nustebino ne tik Seimo narę, buvusią krašto apsaugos ministrę R. Juknevičienę, bet ir „Tauragės žinių“ žurnalistei balsu perskaitė ranka rašytą laišką, kurį ruošiasi siųsti šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jame patriotas retoriškai klausia: „Ar su lazdom pasitiksim priešus?“ Senjoras taip pat pateikė veiksmų ir pasiūlymų sąrašą, kaip reikėtų gintis nuo galimos agresijos, kokias šalies gynybos sritis būtina stiprinti, kokias artilerijos spragas reikia lopyti.
– Rusas gal ir nedrįs užkabinti Lietuvos, nes ji sujungta su Europos Sąjunga ir NATO, bet provokacijas ir žabangas gali daryti. Kaip jie seniau negailestingai trėmė žmones į Sibirą, kiek jų pražudė, o dabar vėl nori okupuoti Lietuvą, – savo mintis dėstė Liudvikas.
Vienas lauke ne karys
L. Anglickas, kalbėdamas apie paramą Lietuvai, tikino, kad padėti privalo ir kiti.
– Nuo manęs vieno niekas nepasikeis, turim prisidėti visi. Seimo nariai gauna pinigus didelius – gali skirti dalį. Per televiziją galėtų skelbti akcijas, kur būtų galima paaukoti po penkis ar dešimt litų, taip, kaip vaikams aukojama, – siūlo vyras.
Paklaustas, ar negaila savos pensijos, kai paprastai senjorams iš jos sunku išgyventi, Liudvikas kategoriškas.
– Negaila. Jeigu bus karas, išvis nė vienas tos pensijos nebegausim. Geriau jau dabar po vieną paaukoti. Juk seniau būdavo rinkliavos, skirtos stiprinti ginkluotę, o dabar niekas tuo nesirūpina. Man iš Seimo jau atsiuntė sąskaitos numerį, kur galima pervesti pinigus, – rodydamas į popieriaus lapą kalbėjo pašnekovas.
Apie Lietuvą iš visos širdies
Viso pokalbio metu garbaus amžiaus vyras negailėjo gražių žodžių tėvynei, tokių retai kur beišgirsi.
– Aš džiaugiuosi Lietuvos nepriklausomybe, kad esam laisvi, ir noriu, kad tą nepriklausomybę išlaikytume. Esu principingas, užgimęs patriotas, kuriam nuo pat vaikystės rūpėjo Lietuva. Man ji brangi lig šiolei. Niekada nepakenčiau žeminimo, o dabar su mumis taip elgiasi. Mano dūšia neleidžia į viską ramiai žiūrėti, kas vyksta aplinkui. Turim kažką daryti, – įkvepiančiai kalbėjo L. Anglickas.
