Daiva SITNIKIENĖ
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus pirmininko Sigito Klymanto šeimos sodyboje Rūgalių kaime šiandien gyvena šeši keturkojai, kuriems reikia naujų namų. Gyvūnų globėjas S. Klymantas tauragiškiams pažįstamas ne tik kaip benamių gyvūnų prieglaudos šeimininkas, bet ir kaip nelaimėn patekusių gyvūnų gelbėtojas. Nors visuomenininkas už šią savo veiklą atlygio negauna, gyvūnus išlaiko iš savo lėšų, tauragiškiai į jo sodybą, tarsi tai būtų jo pareiga, atveža ir palieka sužalotus lauko paukščius, kitus gyvūnus. Šiuo metu prieglobstį pas Sigitą rado daugiau nei puskilogramį mėsos per dieną suryjantis gandras, kuris dėl lūžusio sparno niekad nebeskraidys, ir jau pagydytas sužalota koja stirniukas. S. Klymantas benamius gyvūnus globoja jau penkiolika metų.
Moksleiviai atvežė dovanų
Šįkart Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriuje, gyvūnų globėjo Sigito Klymanto sodyboje, su dovanomis apsilankė Žalgirių gimnazijos moksleiviai. Juos atlydėjo mokytoja Edita Bartkienė ir tėveliai.Ekskursantai į gyvūnų prieglaudą atvežė už akcijos metu moksleivių suaukotus pinigėlius nupirkto sauso ėdalo šunims ir svarbiausia – vaistų nuo kirminų ir blusų, nes paramos grynaisiais pinigais S. Klymantas atsisakė.
Įteikę dovanas moksleiviai išklausė S. Klymanto pasakojimą apie prieglaudos gyvūnus, apie juos jis kalbėjo su didele meile ir rūpesčiu.
– Tai privati prieglauda, išlaikoma iš mano ir Jovitos atlyginimų. Ir jūsų ar kitų geros valios žmonių atvežtų dovanų. Tiek, kiek atvežėte, maisto užteks gal mėnesiui, – sakė S. Klymantas.
Pasak gyvūnų globėjo, ėdalui daug asmeninių lėšų nereikia, daugiausiai kišenę patuština susirgusių gydymas, statybinės medžiagos voljerams įrengti.
Kiekvienas globotinis turi savo istoriją
Kadangi gyvūnų prieglaudos turi laikytis tam tikrų reikalavimų, yra numatytas plotas vienam keturkojui laikyti, anot S. Klymanto, šunelius stengiamasi dovanoti jiems dar nepatekus į prieglaudą. Pirmą savaitę gyvūną stengiamasi padovanoti iš namų, kuriuose jis tuo metu yra. Taip esą geriau ir pačiam gyvūnui, ypač jei jis augo bute. Informacija platinama socialiniame tinkle Facebook, Lietuvos gyvūnų globos draugijos ir jos skyriaus internetinėse svetainėse. Nuo šiol bus skelbiama ir „Tauragės žiniose“.
Penktadienį, kai kartu su moksleiviais lankėmės gyvūnų prieglaudoje, ten buvo penki bešeimininkiai keturkojai. Daugiausiai šioje prieglaudoje vienu metu yra gyvenę aštuoni šunys. Ilgiausiai, penkis mėnesius, nuo spalio gyvenęs mišrūnas neseniai iškeliavo į naujus namus.
– Prieš kelias savaites naujiems šeimininkams dovanojome dešimties metų, tačiau dar guvų, smalsų šunį. Galvojom, kad mums teks nukaršinti, bet atsirado vyresnio amžiaus žmogus, kuris būtent šio šuniuko norėjo. Jam reikėjo, kad keturkojis lakstytų po kiemą, išvaikytų šeškus nuo vištų. Šuo iškeliavo į Jurbarko rajoną. Dabar manome, kad ilgiausiai užsibus šarpėjų veislės šuo. Šis gyvūnas kol kas sunkiai prisileidžia žmogų, yra nestabilios psichikos. Nuo vaikystės buvo apleistas, negydytas, neprižiūrėtas, lakstė kur panorėjęs. Dabar jis pateko į uždarą voljerą, dėl ko patyrė stresą. Taigi kiekvienas čia patekęs šuo turi savo istoriją. Neretai šunys į prieglaudą patenka dėl to, kad jų šeimininkai susiruošia emigruoti. Yra visos galimybės išsivežti ir savo augintinius, tačiau žmonės sako patys nežinantys, kaip svečioje šalyje pavyks įsikurti, todėl savo augintinius palieka, – pasakojo S. Klymantas.
Į prieglaudą pamestinukus atvežė policija
Nors su seniūnija dėl valkataujančių, benamių šunų sutartį yra sudariusi Tomo Bartušio veterinarijos klinika, prieš kelias savaites dvi kalaites tiesiai nuo plento policijos pareigūnai atvežė pas S. Klymantą. Šeimininkas, matyt, jas išmetė iš pravažiuojančios mašinos miškingoje vietoje, 20 km už Tauragės. Į prieglaudą maždaug 4–6 mėnesių šuniukai pateko išalkę. Tiesa, kai žmonės juos pamatė, jų buvo trys, vienas paspruko, dingo kaip į vandenį. Gali būti, kad padvėsė iš bado, nes tokio amžiaus šuniukas dar nesugeba susirasti ėdalo, o paprastai stovi toje vietoje, kur jį paliko šeimininkas, ir jo laukia. S. Klymantas stebisi ir piktinasi, kad žmonės nė nepasivargino paskambinti į gyvūnų prieglaudas, o taip šaltakraujiškai pasielgė.
– Niekada nesu atsisakęs paimti gyvūno, randu išeitį, net jei vietos neturiu, – sakė gyvūnų mylėtojas.
S. Klymantas pasakojo internete matęs skelbimą, kad neseniai tokius pat šuniukus bandyta dovanoti, matyt, niekam nepaėmus, šeimininkai juos be gailesčio išmetė.
Į prieglaudą patekusios kalaitės jau turi vardus – Kuodė ir Polė. Polė dėl to, kad į prieglaudą atvežė policijos pareigūnai. Kuodė, nes garbanota.
Leido pavedžioti šunis
Po šių skaudžių istorijų moksleivių laukė smagesnė dalis – prieglaudos šeimininkai Sigitas ir Jovita leido pavedžioti šuniukus. Tiesa, kai kuriais atvejais atrodė, kad keturkojai vedžioja viešnias, o ne atvirkščiai.
S. Klymantas atsakinėjo į svečių klausimus. Jaunimas domėjosi savanoryste prieglaudoje. Anot gyvūnų globėjo, aplankyti šunelius, pavedžioti juos, padėti sutvarkyti voljerus galima ir per vasaros atostogas, ir savaitgaliais. Savanoriai turi būti pilnamečiai arba reikia turėti tėvelių sutikimus. Geriausia, kai atvažiuoja su tėvais. Priešingu atveju reiktų prižiūrėti ir pačius savanorius. Vienas su moksleiviais atvykusių tėvelių teiravosi, po kiek laiko prieglaudoje šunys užmigdomi. Gyvūnų globėjas tikino taip nedarąs. Tik vieną kartą nepagydomą šunį, nepraėjus nė pusvalandžiui nuo jo patekimo į prieglaudą, jis atidavė veterinarui užmigdyti. Humaniškai užmigdyti esą netgi brangu.
Mini zoologijos sodas
Paišdykavę su namų ieškančiais keturkojais moksleiviai buvo pakviesti apžiūrėti ne vienam įspūdį palikusį asmeninį S. Klymanto ūkį, mini zoologijos sodą – Vietnamo kiaules, gražuolius povus, didžiuosius pūstagūžius balandžius, dekoratyvinius triušius. Akį patraukė ir su vištaitėmis išdidžiai vaikštinėjantis gaidys – sidabrinis feniksas, kurio uodega išauga iki metro. Daug smagių akimirkų svečiai praleido su Šetlando poni arkliukais. Šeimininkai juos leido ne tik paglostyti, pašerti duonele, bet ir sušukuoti. Sodybos talismanas stirniukas, gaila, buvo išėjęs pasivaikščioti po laukus. Pasirodo, su šeimininkų katinu susidraugavęs stirniukas dažniausiai pareina tik pernakvoti.
Moksleivių viešnagė baigėsi vaišėmis – šeimininkai Sigitas ir Jovita pakvietė vaikus pasivaišinti picomis.
Keturkojai laukia jūsų
Bet kuris jūsų galite apsilankyti Rūgalių kaime įsikūrusioje Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus prieglaudoje. Nuvešite dovanų, o gal susigundysite priglausti mylėti jus pasiryžusį mielą keturkojį. Pirmininko telefono numeris 8 671 281 46.
