Urtė DRĄSUTYTĖ
Iš gimtojo Adakavo prieš dešimtmetį, kaip ir neretas lietuvis, Arūnas Vladička nusprendė išvykti svetur padirbėti. Nors Airijoje planavo praleisti tik keletą mėnesių, sutikęs ten savo būsimą žmoną airę June Molloy, užsibuvo ilgiau. Dabar juodu savo šeimyninio gyvenimo idilę kuria Adakave, kur vyriškis užaugo. June drąsiai, nors ir su akcentu, taria lietuviškus žodžius. Greta Arūno tėvų namo baigiamas įrengti nuosavas šeimos būstas. Bendraujant su pora nesunku pajausti, kiek daug jiems reiškia pačių rankomis statytas namas, lietuviško oro gaiva ir gyvenimas be nuolatinio skubėjimo.
Ne visi supranta
Antradienį, kai lankėmės šeimos sodyboje, tvyrojo puiki nuotaika – Arūnas pasakojo, kad jau po keleto dienų jiedu su žmona įsikels į naujuosius namus. Jų veidai švyti – išduoda, kad June ir Arūnas iš malonių kasdienių smulkmenų kasdienybę susikūrė tokią, apie kurią kiekvienas galime tik svajoti, nė menkiausio dėmesio nekreipdami į kartais galbūt skeptiškus ar klausiančius pažįstamų žmonių žvilgsnius.
Arūnas sako, kad klausimų, kodėl šeima lizdą suka kaime Tauragės rajone, būta, ir tikrai ne vienas, tačiau šypsenos poros veiduose tarsi geriausias atsakymas – čia jie jaučiasi laimingi.
Išvyko padirbėti – parsivežė žmoną
Arūnas nostalgiškai prisimena jųdviejų pažinties pradžią. Vyriškis pasakoja prieš dešimtmetį išvykęs padirbėti. Su būsimąja žmona June jis susitiko Klere, Airijoje, viename vietos barų, su draugais užsukęs po darbų. Netikėtai užsimezgusią pažintį po bemaž trejų metų vainikavo vedybos.
Arūnas atvirauja, kad Dubline kurį laiką dirbo treneriu, turėjo savo kliniką, kurioje užsiėmė nervų ir raumenų terapija.
Drauge keturiasdešimtmetį praėjusią savaitę minėjusi moteris ir 33-erių vyriškis jau spėjo nemažai apkeliauti ir pamatyti, pažinti kitas šalis. June sesuo gyvena Australijoje, todėl pora, rinkdamasi gyvenamąją vietą, svarstė keltis ir ten.
– Brangus pasirinkimas, ten ne taip viskas paprasta. Ne tik kad atstumas, bet ir sunku palaikyti ryšius. Niekada nebūtume sukūrę to, ką turime čia, – neabejoja A. Vladička.
Dabar jie atskleidžia besidžiaugiantys ramybės ir laisvės pojūčiu. June sako pastebėjusi kultūrinius žmonių skirtumus: su lietuviais, pasak jos, sunkiau užmegzti ryšį, žmonės Airijoje gal kiek atviresni, jei iš matymo žmogus pažįstamas – visada pasisveikins, pašnekins.
Žmona svajoja apie didesnį ūkį
Adakave juodu kuriasi jau apie metus, baigia įsirengti namus. Pradėjo auginti vaisius, daržoves, uogas, prieskonius, įsigijo 12 vištų. Arūno teigimu, didelio šoko jiems grįžus gyventi čia June nepatyrė, nes jie drauge jau nekart buvo lankęsi jo gimtinėje. Vyras ir žmona jie – jau septynerius metus. Arūnas tikina, kad dabar jiems svarbiausia susitvarkyti namus, o jau paskui galvosią apie įsitvirtinimą – ką veikti, kaip išgyventi.
Arūnas juokavo, kad jei būtų žmonos valia, čia atsirastų ir didesnis gyvulių ūkis – karvių, kiaulių, tačiau kol kas esą užtenka ir tiek. Vyriškis pasakojo, kad apskritai žmonos aistra – viskas, kas susiję su maistu – gaminti, auginti įvairias kultūras – palaipsniui gali virsti ir papildomu pajamų šaltiniu. Moteris jau pildo savo tinklaraštį, kuriame dalijasi įvairiausiomis nuotraukomis, receptais, akimirkomis iš šeimos gyvenimo kaime, įspūdžiais iš kelionių. Norite sužinoti daugiau – interneto paieškos laukelyje įveskite adakavas.lt arba http://myfoododyssey.com/ Teigiamos emocijos, nauji potyriai, atradimai. Neabejoju, pajusite savitą požiūrį į daugelį mus supančių dalykų.
Negaili pagyrų lietuviškam kaimui
Kol kalbamės, nuo June ir Arūno veidų nedingsta šypsenos. Suprantu, tokie optimistiški jie visuomet. Arūnas sako – tokia jų filosofija: reikia pradėti nuo savęs, o svarbiausia – nusiteikimas. Vyriškio manymu, jei norėsi, visur įžvelgsi tik neigiamus dalykus, bet visame kame galima matyti ir šviesias spalvas.
– Tame ir esmė, kaip nusiteiksi. Jei nusiteiksi negatyviai, negatyvą ir tematysi, pats to nesuprasdamas. Mes, pavyzdžiui, nežiūrim televizoriaus, renkamės informaciją, kokią įsileidžiam. Ir gyvenam daug sveikiau, – mintimis dalijosi Arūnas.
– Saulė, miškai, laukai, čia gražu, – antrino jam žmona, mėgstanti pasivaikščiojimus po apylinkes, karštomis vasaros dienomis mėgautis poilsiu prie netoliese esančios Ančios ar skanauti šašlykų.
Arūnas mano, kad daugeliui lietuvių pakiša koją tai, kad jie gyvena labiau ne dėl savęs, bet norėdami aplinkiniams save parodyti. Kad lietuviai uždaro būdo, dažnai jaučiasi nelaimingi, Arūnas sako pastebėjęs emigracijoje. Jis tvirtina žinantis nemažai istorijų, kai išvykę tautiečiai sunkiai dirba, gauna nemažas pajamas, tačiau užsisklendę į grupeles vengia integruotis į visuomenę, jaučiasi svetimi.
– Dauguma jų norėtų gyventi čia, bet nežino, ką veikti, pripranta prie lengvo gyvenimo, nori lengvų pinigų. Žinoma, būdamas ten gali sau leisti daugiau, visos socialinės garantijos, bet širdis pasilieka namuose. Ten žmonės apsnūsta, – įsitikinęs pašnekovas.
Kalbėdamas apie gyvenimą Adakave, Arūnas sako, kad čia gyventi išties pigu. Ypač todėl, kad sutuoktiniai vertina natūralų maistą, stengiasi vartoti kuo daugiau savo užsiaugintų produktų.
Ateičiai svarsto kelis variantus
Paklausti, kaip savo gyvenimą įsivaizduoja po penkerių ar dešimties metų, June ir Arūnas sako svarstantys kelias galimybes – galbūt sukurti savo verslą, nes vyras turi darbo patirties sveikatos srityje, o June yra baigusi masažo kursus. Kitas pasirinkimas siejamas su tinklaraščio plėtojimu ir maisto gaminimu.
