Multifunkcinio sporto centro-arenos statybų idėją prieš pat rinkimus politikai mėto tarsi karštą bulvę. Planai Tauragėje pastatyti didžiausią sporto ir kultūros centrą regione užfiksuoti bent kelių partijų programose, taigi ne nuostabu, kad tai tapo karščiausiu diskusijų objektu politiniuose debatuose. Rinkėjams areną žadėjo liberalai ir konservatoriai, tuo tarpu jų oponentai – vieni atsargiau, kiti tiesmukai, laikosi priešingos nuomonės. Esą toks objektas mieste nėra prioritetinis, nes neaišku, iš kieno kišenės jis būtų statomas. Preliminariai arenos statybos galėtų atsieiti apie 6 milijonus eurų.
Rajono taryba statyti sporto areną nutarė dar 2017-aisiais. Praėjusių metų pabaigoje nuspręsta imtis projektavimo – iš šių metų savivaldybės biudžeto skirta beveik 80 tūkst. eurų. Jau pasirašyta projektavimo darbų sutartis su UAB „Synergy Soliutions“. Projektinius pasiūlymus, kaip galėtų atrodyti arena, pernai parengė žurnalo „Structum“ konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai, architektūros studentai. Konkurso dalyvių vizualizacijas jau ne kartą publikavome laikraštyje.
Nors multifunkcinio sporto centro idėja jau pradėta rutulioti – užsakyti projektavimo darbai, jai statyti paskirtas sklypas – Bernotiškės g. 11, priešais „Šaltinio“ progimnaziją, rimtos politinės diskusijos apie tai prasidėjo kaip tik prieš rinkimus. Šio objekto statybos įtrauktos į dviejų partijų politines programas: liberalų ir konservatorių.
Penktadienį Tauragės Bendruomenių namuose ir pirmadienį bei antradienį TVK tiesioginiame eteryje vykusiuose politiniuose debatuose vienas iš pagrindinių klausimų ir buvo arenos statyba – kada, kaip, iš kieno kišenės?
Liberalų sąjūdžio Tauragės skyrius, vedamas Dovydo Kaminsko, multifunkcinį sporto centrą pristatė kaip vieną prioritetų – esą sporto bazė rajone nusidėvėjusi, o sportinis gyventojų aktyvumas ir ugdymas vienas svarbiausių aspektų, todėl reikalinga europietiška sporto bazė. Jam antrino konservatorių kandidatė į merus Giedrė Stulginskienė, žadėdama tauragiškiams modernią 3500 vietų multifunkcinę areną.
Paklaustas, iš kieno kišenės arena būtų statoma, D. Kaminskas teigė, jog planuojama pasinaudoti Valstybės investicijų programos lėšomis, o joms gauti Tauragė turinti svarių argumentų. G. Stulginskienė sakė, jog tuo atveju, jei finansavimo gauti nepavyktų, būtų galima svarstyti viešosios privačiosios partnerystė (PPP) būdą, kaip ir gatvių asfaltavimui paspartinti.
Tuo tarpu „Nepartinės Tauragės“ kandidatas Vidas Bičkus teigė manantis, kad reikėtų atsiklausti tauragiškių, ar dideli infrastruktūros objektai, kaip baseinas ir sporto arena reikalingi. Esą geriau skirti biudžeto pinigus lopyti gatvėms ir kiemams. TVK studijoje jo bendražygis, Robertas Piečia metė kozirį – apkaltino oponentus melu. Esą jam žinoma, kad Valstybės investicijų programoje (VIP) lėšų Tauragės arenai nenumatyta, todėl ji esą bus statoma iš savivaldybės biudžeto.
– Arena tampa pagrindiniu diskusijų objektu. Aš kaip nujausdamas šitą klausimą, pasidomėjau juo. Nors mes taryboje esame priėmę sprendimą, aš kaip tarybos narys jaučiuosi suklaidintas savivaldybės specialistų, kurie sakė, kad yra tikimybė gauti iš VIP 80 proc. finansavimą. Tai čia yra mažų mažiausiai klaidinimas, o gal ir melas. Situacija tokia, aš šiandieną pasidomėjau VIP programom, vieša informacija, nei Kultūros ministerijos, nei Sporto departamento eilutėse šitos areno 2019-2021 m. programoje nėra, – sakė R. Piečia.
D. Kaminsko teigimu, Tarybos sprendime yra numatyta, kad 20 proc. turėtų būti savivaldybės lėšos, 80 proc. – valstybės investicija. Jam antrino rajono meras Sigitas Mičiulis, esą dėl finansavimo jau tarėsi su premjeru:
– Noriu pridėti, kad Seimo narė Aušrinė Norkienė buvo suvedusi su finansų ministru bei su premjeru du kartus kalbėjom. Buvo pažadai duoti, kad 2020 metais skirs pirmą dalį, nes mokesčių mokėtojai sumokėjo 45 proc. didesnius mokesčius ir jie nuėjo į finansų ministeriją, – TVK debatų metu kalbėjo S. Mičiulis.
Po debatų susisiekėme su A. Norkiene. Seimo narė patikino, kad nors Valstybės investicijų programos planai sudaromi 3 metams, jie peržiūrimi kasmet planuojant valstybės biudžetą. Esą 2020 m. biudžetas bus pradedamas formuoti jau birželį, todėl nieko nelaukiant reikėtų pateikti paraišką finansavimui gauti. A. Norkienė apgailestavo, jog multifunkcinė arena tapo rinkiminės kovos dalimi ir sakė tikinti, kad nuslūgus emocijoms bus priimti konstruktyvūs sprendimai.
– Šansai iš tikrųjų yra pakankamai sudėtingi, bet mes tikrai, kaip meras sakė, du kartus kalbėjom su Sauliumi Skverneliu ir premjeras tikrai žino. Šiais metais investicinė programa jau yra suplanuota, ir mes galim tikėtis tik 2020-2021 metais. Bet tikėtis tikrai verta. Premjerui sakėme, kad kitus objektus – baseiną patys statomės, pinigų neprašom, tikrai savivaldybė surinkom daugiau mokesčių ir manom, kad tai kaip ir paskata Tauragei už gerus rodiklius būtų būtent tos investicijos. Manau, kad turėtų praeiti ši savaitė, kad būtų galima ramiai viską dėliotis, nes dabar, prieš rinkimus, šia tema yra lyg ir spekuliuojama, dirbtinai keliamos diskusijos, ar mums tos arenos reikia. Ji yra pakrikštyta arena, bet tai yra multifunkcinis kompleksas, kuriame galės vykti ir kultūriniai ir sporto renginiai, kokio regione nėra. Aišku, mes visas pastangas dėsime, kad gautume tuos pinigus, – sakė A. Norkienė.
Pakalbintas savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis teigė, jog savivaldybė Vyriausybės kanceliarijai teikė sporto arenos investicinį projektą dar 2016-aisiais, tačiau, pasikeitus objekto apimčiai, yra įpareigota jį atnaujinti. Anot administracijos direktoriaus, sporto arenos statybas pradėti būtų galima 2020 m., pirmųjų metų investicijos didelės sumos nereikalautų. Pasak jo, šio objekto statybai būtų galima panaudoti ir už Butų ūkio akcijas gautas lėšas – apie 1 mln. 300 tūkst. eurų. Tai ir sudarytų 20 proc. savivaldybės dalį, mat viso objekto statybos galėtų kainuoti iki 6 mln. eurų.
2018 gruodžio 1 d. penkis milijonus kainavęs sporto centras atidarytas Kelmėje. Žiniasklaida skelbiama, kad beveik pusę reikalingų lėšų skyrė Sporto departamentas, kitą dalį – rajono savivaldybė. Statybos užtruko ketverius metus. Iš pradžių sporto kompleksą buvo užmanyta statyti su baseinu, tačiau vėliau persigalvota.
Daugiau 100 km spinduliu nuo Tauragės panašių statinių nėra. Iš panašaus dydžio miestų daugiafunkcinę sporto areną turi Jonava, statybos darbų sutartį pasirašė Mažeikiai. Tiesa, šiame mieste arena bus statoma kartu su baseinu, visas kompleksas kainuos per 13 mln. eurų. Ar jam statyti bus gautas valstybės finansavimas – neaišku. Multifunkcinė sporto arena yra ir Prienuose, kur gyventojų skaičius nesiekia 9 tūkst.
Reklama: statybų partneris
