Aušros Augustytės nuotrauka
Karolina Gurjazkaitė
Po nelaimės Panevėžyje, kai buvo pralaužta „Ekrano“ užtvanka, reikėtų demontuoti ir Tauragės mieste esančią užtvanką, teigia VšĮ Upių atkūrimo centro (UAC) įkūrėja Karolina Gurjazkaitė. Tiesa, dėl Tauragės rajone esančios Balskų užtvankos, tikino aplinkosaugos ekspertė, padėtis yra kiek kitokia ir apie jos pašalinimą šiuo metu kalbėti nėra realistiška – Balskų hidroelektrinė yra antra galingiausia hidroelektrinė šalyje. Tačiau ir pačios Balskų užtvankos poveikis aplinkai yra milžiniškas, sako ji.
Prarandama išteklių už 500 tūkst. eurų
K. Gurjazkaitė atkreipia dėmesį, kad užtvankos ypatingai kenkia žuvims, kadangi užkertami žuvų migracijos keliai.
„Balskų ir Tauragės užtvankos stovi ant Jūros upės – tai yra ekologiniu požiūriu labai unikali ir vertinga upė. Istoriškai visoje šioje upėje ir jos intakuose klestėjo praeivės žuvys – lašišos, šlakiai, žiobriai, upinės nėgės ir kitos ypatingos rūšys. Šios žuvys išsiskiria tuo, kad gyvena jūroje, bet grįžta į upes neršti – tai yra vienas iš kelių žuvų migracijos tipų. Praeivės žuvys negali išneršti bet kur – joms reikia specifinių sąlygų, kaip kad tinkamo substrato ar tinkamos vandens temperatūros. Kai upė užtvenkiama, žuvų migracijos keliai dažniausiai yra visiškai užkertami. Tad šios žuvys netenka savo nerštaviečių ir dėl to nyksta“, – „Tauragės žinioms“ komentavo K. Gurjazkaitė.
Tauragės miesto užtvankoje yra įrengta žuvų pralaida, kuri sušvelnina šią problemą, o štai Balskų užtvankoje pralaidos nėra, ji aklinai užtveria Jūrą. Kaip teigė UAC įkūrėja, Balskų užtvankos poveikis aplinkai yra milžiniškas. „Remiantis mokslininkų atliktu ekonominiu vertinimu, vien dėl užtvankos prarandama žuvų išteklių, kurių vertė yra per 500 tūkst. eurų per metus. Tačiau Balskų hidroelektrinė taip pat yra antra galingiausia hidroelektrinė šalyje po Kauno hidroelektrinės, tad apie užtvankos pašalinimą šią akimirką kalbėti nėra realistiška, ypač kai yra mažiau reikšmingų užtvankų. Tačiau būtent Balskų atveju reikšminga būtų įrengti kokybišką žuvų pralaidą ir papildomai apsaugoti žuvis nuo susižalojimo turbinose“, – teigė pašnekovė.
Tauragėje užtvanką reikėtų demontuoti
Pasak jos, po Tauragės mieste esančios užtvankos rekonstrukcijos pralaidą įveikia apie 60–70 proc. migruojančių žuvų. „Tačiau žuvų pralaidos įrengimas nėra panacėja ir toli gražu neprilygsta upės atvėrimui. Žuvų pralaidomis dažniausiai naudojasi tik stambesnių rūšių žuvys, jomis negali persikelti kiti organizmai, dėl to išbalansuojamos ekosistemos. Dėl patvenkimo didelė upės atkarpa aukštupyje šiuo metu yra netinkama nerštui“, – tikino UAC įkūrėja.
Tad, įsitikinusi ji, užtvankos pašalinimas pačioje Tauragėje turėtų būti rimtai apsvarstytas. „Visų pirma todėl, kad ši užtvanka, kaip ir „Ekrano“ užtvanka, buvo statyta gamyklai aptarnauti, ir šiandien nebeatlieka šios funkcijos. Antra priežastis yra ta, kad užtvankos pašalinimas labai stipriai prisidėtų prie Jūros upės ekosistemos pagerinimo“, – dėstė K. Gurjazkaitė.
Be to, ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad Tauragės rajone yra ir daugiau užtvankų, dalyje jų įrengtos žuvų pralaidos, tačiau nelabai kokybiškos. „Pavyzdžiui, Skaudvilės užtvanka – nors joje įrengta žuvų pralaida, ji nėra tinkama žuvų migracijai žemyn upe. Būtina ieškoti sprendimų žuvų migracijai į žemupį“, – tikino K. Gurjazkaitė.
Po nelaimės tartum praregėjo
Rugpjūčio pradžioje įvykusi Panevėžio „Ekrano“ užtvankos griūtis privertė tartum atsimerkti prieš jau ilgus metus egzistuojančią problemą – užtvankos dažnai nėra prižiūrimos. Apie tai ekspertai kalba jau ne vienerius metus, tačiau iki šiol jie likdavo neišgirsti. „Liūdna pripažinti, bet Lietuvoje aplinkosauga apskritai nėra prioritetas. Šalyje daug sisteminių problemų, susijusių su aplinkosauga, kurios, deja, sprendžiamos tik per skandalus. Prisiminkime „Grigeo“ skandalą – po jo į paviršių ėmė vienas po kito lįsti įvairiausi fabrikai, leidę nuotekas į gėlus vandenis. Ir dažnai skandalams aprimus, sumenksta ir dėmesys šioms problemoms“, – apgailestavo K. Gurjazkaitė.
Pasak jos, „Ekrano“ avarija nėra niekuo unikali – 2017 m. žiemą Vilniaus mieste griuvo Belmonto užtvanka, o prieš tai įvyko avarija Dvariūkų hidroelektrinės užtvankoje Pakruojo rajono savivaldybėje. Anot K. Gurjazkaitės, realios strategijos ir finansų šalies vandenų būklei gerinti beveik nėra. „Jei norime tikro gamtosauginio pokyčio, visų pirma turime laikytis „teršėjas-moka“ principo ir perorientuoti valstybines lėšas iš aplinką žalojančių veiklų į aplinką gerinančias, pavyzdžiui, remti ne užtvankų remontą, bet jų pašalinimą. Taip pat ilgus metus šalyje nebuvo vandens mokesčio hidroenergijai, o atsakomybė už žuvų pralaidų įrengimą buvo palikta valstybei, dėl to turime disbalansą. Jeigu norime atkurti Lietuvos upes, Aplinkos ministerija turi turėti rimtą planą ir rasti finansų tiems tikslams įgyvendinti. Taip pat būtina pelnyti ir gyventojų, vietos bendruomenių palaikymą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Aušros Augustytės nuotrauka
Karolina Gurjazkaitė
