Pasaulinei vartotojų dienai – 40! Šia proga – 40 faktų ir skaičių apie VVTAT veiklą 2022-aisiais
Kovo 15-oji – Pasaulinė vartotojų diena, pirmą kartą paminėta 1983 metais. Šiemet šiai įsimintinai dienai – jau 40 metų. Šia proga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dalinasi 40 faktų ir skaičių, iliustruojančių praėjusių metų VVTAT veiklos rezultatus. Kasmet VVTAT užsakymu atliekami vartotojų ir verslininkų nuomonių tyrimai, kurių rezultatai leidžia palyginti pokyčius tam tikrose srityse, vertinti rizikas, nustatyti veiklos prioritetus.
Apie vartotojų informuotumą
- 44 proc. vartotojų yra patenkinti informuotumu apie savo teises.
- Patogiausia informacijos pateikimo forma yra nacionalinė televizija – 61 proc. Antras pagal populiarumą informacijos kanalas yra socialiniai tinklai – 36 proc.
- Vartotojai labiausiai stokoja informacijos asmens sveikatos priežiūros srityje – 58 proc., apie energiją (elektros, dujų, šilumos tiekimas) – 55 proc.
- 72 proc. vartotojų žino, kur kreiptis, jei verslininkas atsisakytų atlyginti nuostolius.
- 85 proc. vartotojų žino ar yra girdėję apie VVTAT.
- Apie alternatyvų ginčų sprendimą (AGS) žino 40 proc. vartotojų.
Apie verslininkų informuotumą
- 54 proc. apklaustų verslininkų nurodė, kad jų švietimas apie vartotojų teises yra pakankamas.
- Praktiškai visi verslininkai žino ar bent yra girdėję apie VVTAT – 99 proc.
- 64 proc. verslininkų teigia, kad žino apie AGS (dažniau tai didelės įmonės – 79 proc.).
Apie vartotojų patirtį
- 20 proc. vartotojų nurodė, kad vienerių metų laikotarpiu buvo pažeistos jų teisės.
- 27 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems ar jų šeimos nariams per metus yra tekę įsigyti nekokybišką prekę.
- 16 proc. vartotojų metų laikotarpiu buvo suteikta nekokybiška paslauga.
- 33 proc. vartotojų buvo pateikta netiksli arba neišsami informacija apie produkto savybes.
- 32 proc. vartotojų susidūrė su atvejais, kai verslininko pateiktas pasiūlymas visiškai neatitiko skleistoje reklamoje buvusio pasiūlymo.
- Per 12 mėn. raštu į verslininką dėl savo teisių kreipėsi 9 proc. vartotojų (44 proc. tų, kurių teisės buvo pažeistos).
- Į vartotojų teises ginančias įstaigas dėl teisių pažeidimo kreipėsi 4 proc. respondentų (21 proc. tų, kurių teisės buvo pažeistos).
- Nesikreipimo priežastys: nenorima gaišti laiko rašant prašymą – 69 proc., nepakankami institucijų įgaliojimai – 31 proc., brangiai kainuoja – 15 proc.
- Dauguma – 76 proc. – pasinaudojusiųjų AGS teigia, kad ši procedūra padėjo spręsti ginčus.
Apie verslininkų veiklą ginant vartotojų teises
- 63 proc. verslininkų mano, kad vartotojų teisių gynimas skatina sąžiningą konkurenciją.
- 45 proc. verslininkų nurodė, kad bendradarbiavimas su valstybės institucijomis yra pakankamas.
- Didžioji dauguma įmonių nori, kad vartotojai žinotų savo teises – 88 proc.
- 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad vartotojai į juos kreipiasi tiesiogiai, 16 proc. – kartais, 28 proc. – labai retai, o 31 proc. – kad niekada nesikreipia.
- Dažniausiai įmonės siekia susitarti su vartotoju nesikreipdamos į teismą – 74 proc.
- 45 proc. įmonių teigė, kad turi vidaus ginčų su vartotojais sprendimo taisykles.
- 60 proc. įmonių vadovų nurodė, kad savo veikloje taiko savireguliacijos mechanizmus,
- Verslui svarbu dalyvauti AGS dėl greitesnio ginčo sprendimo – 49 proc., dėl reputacijos išsaugojimo – 49 proc., dėl pigesnės ir paprastesnės ginčo sprendimo galimybės – 43 proc.
- 40 proc. verslininkų naudojosi VVTAT paslaugomis ar VVTAT teikiama informacija
- Teigiančiųjų, kad prisideda prie aplinką tausojančio vartojimo skatinimo, yra 78 proc.
- 11 proc. įmonių nurodo, kad yra gavusios prevencinio pobūdžio rekomendacijų iš VVTAT dėl galimų pažeidimų. Didžioji dauguma – 96 proc. – gavusiųjų VVTAT rekomendacijas į jas atsižvelgė.
Apie VVTAT veiklą
- 2022 m. VVTAT sulaukė 46 575 kreipimųsi dėl vartotojų teisių (10 proc. daugiau nei pernai, 25 proc. daugiau nei 2020 m. ir net 35 proc. daugiau nei 2019 m.).
- 43 proc. atvejų, kai VVTAT nagrinėjo ginčą, vartotojas ir verslininkas susitaikė.
- Vidutinė ginčo VVTAT nagrinėjimo trukmė – 51 d.
- Patikrintos 347 interneto svetainės, kuriose siūlomos vartojimo prekės ir (ar) paslaugos.
- VVTAT pateikė apie 700 rekomendacijų verslininkams.
- Atlikti 7 093 ne maisto produktų ir paslaugų patikrinimai (72 proc. atitiko teisės aktų reikalavimus).
- Atlikta 30 klasifikuojamų apgyvendinimo objektų apžiūrų.
- Nustatyti 137 pavojingi gaminiai (vyrauja žaislai bei Kinijoje pagamintos prekės).
- Europos vartotojų centras Lietuvoje sulaukė vidutiniškai 15 vartotojų iš 29 Europos šalių kreipimųsi per dieną.
- 72 proc. Europos vartotojų centro Lietuvoje gautų prašymų išnagrinėti vartotojo naudai.
- Europos vartotojų centras Lietuvoje padėjo vartotojams susigrąžinti šiek tiek daugiau nei ketvirtį milijono eurų.
Darbo neturintys ar mažas pajamas gaunantys, bet verslūs gyventojai galės gauti paramą verslo pradžiai informacinių technologijų, žaliosios ir žiedinėse ekonomikose. Paramai numatyti 25 mln. eurų ir tikimasi, kad iki 2026 m. II ketv. bus sukurta per 1300 naujų darbo vietų. Pirmosios 700 paraiškų bus priimtos jau šiemet.
Nuo birželio 1 iki liepos 31 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Yra remiamas ir skatinamas paramos gavėjų bendradarbiavimas, todėl paraišką būtina teikti kartu su partneriais. Šio paraiškų teikimo etapo biudžetas – 4 870 243 Eur paramos lėšų.
Vykstant migracijai, susidūrimai su laukiniais gyvūnais – vienas dažniausių pavojų vairuojant, ypač užmiesčio aplinkoje. AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pataria vairuotojams būti atidiems keliuose, ypač kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“ pažymėtuose ruožuose. Taip pat patariama labiau sutelkti dėmesį važiuojant keliu, kuris kerta ne tik mišką, bet ir pievas. Laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus. Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17–23 valandomis, taip pat anksti ryte.
Aplinkos ministerija parengė Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikos projektą, kuris nustato atliekų pavojingųjų savybių vertinimo, nustatymo ir atliekų priskyrimo pavojingosioms atliekoms tvarką. Taip pat parengti ir Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimai, numatantys reikalavimus namų ūkiuose susidarančioms pavojingųjų medžiagų atliekoms.
Tauragės rajono savivaldybė informuoja apie Tauragės miesto šventės dienomis (birželio 1–11 dienomis) planuojamus gatvių uždarymus.
Abiturientams – įtemptas metas. Jau po kiek daugiau nei savaitės valstybiniu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidės didžioji brandos egzaminų sesija. Baigsis ji birželio 26-ąją fizikos egzaminu. Tiesa, užsienio kalbos egzamino kalbėjimo dalis vyko dar balandžio mėnesį.
Gegužės 23-iąją Seimas paskelbė, kad po metų – 2024-ųjų gegužės 12 d. – Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo. Pritarus Konstitucijos pakeitimui, būtų įteisinta galimybė turėti dvigubą pilietybę.
Moksleiviai ar studentai vasaros mėnesius nori skirti ne tik poilsiui – dažnas tikisi užsidirbti. Tauragės savivaldybė, suprasdama tokį jaunų žmonių norą, skatina verslininkus per vasaros atostogas įdarbinti juos. Pernai pagal šią programą įdarbinti 69 jauni žmonės, o jas įdarbinusioms įmonėms iš viso skirta per 50 tūkst. eurų.
Tauragės rajono savivaldybė informuoja apie planuojamas karines pratybas.
Tauragės rajono savivaldybės administracija užsakė tyrimą, kurios tikslas buvo įvertinti Tauragės rajono gyventojų nuostatas, elgseną bei požiūrį į klimato kaitą ir Tauragės žaliąją politiką. Apklausoje dalyvavo 570 respondentų, kurių buvo prašoma atsakyti į 30 klausimų ir įvertinti žinias apie klimato kaitą informacijos/komunikacijos poreikį, nustatyti elgseną, siekiant sumažinti klimato kaitą bei atskleisti nuomonę apie įgyvendinamus žaliojo kurso ir klimato neutralumo tikslus Tauragėje.
Antradienį Seimas patvirtino Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų.
Lietuvos Raudonasis Kryžius aktyviai veikia 16 miestų Lietuvoje, tarp jų ir Tauragėje. Mūsų miesto skyrius gali pasigirti ilga ir garbinga istorija. Nuo balandžio 18 dienos jam vadovaujančiai Danguolei Jatautienei problemos, kurias siekia spręsti RK, nesvetimos – daugiau nei tris dešimtmečius ji vadovavo Tauragės kaimiškajai seniūnijai. „Gebėti dalintis yra labai svarbu. Jeigu kiekvienas iš mūsų išmoktų pasidalinti, gyvenimas taptų prasmingesnis“, – įsitikinusi ji. Išsamiau apie Raudonojo Kryžiaus veiklą Tauragėje – šio numerio vedamajame.
Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.
Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą, skelbiama „Sodros“ pranešime žiniasklaidai.
Tauragės rajono savivaldybė kviečia iki birželio 15 dienos žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus teikti paraiškas dėl kompensacijos už medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos einamaisiais metais įdiegtas prevencines priemones. Primenama, kad medžiotojų būreliai nėra žemės sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Nustatoma nemažai atvejų, kai gyventojai yra savavališkai prisijungę prie vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų. Paprastai savavališkai prie tinklų prisijungiama turint nesąžiningų paskatų arba paprasčiausiai nežinant, kaip reikia įteisinti naudojimąsi vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų paslaugas.
Kalbos apie artėjančią krizę ne vienam iš mūsų kelia klausimus dėl asmeninių finansų. Kur laikyti sutaupytus pinigus, kad jie nenuvertėtų, ką daryti su turima paskola, ar dabar palankus metas skolintis? O gal kaip tik reikėtų pasilepinti išlaidaujant ar mėginti laimę perkant loterijos bilietus? Ekspertai pataria nesileisti į kraštutinumus – nereikėtų pulti į paniką, bet taip pat negalima apsimesti, kad nieko nevyksta.
Keičiasi, t. y. lengvėja, patekimo į pasienio su Rusija ruožą tvarka. Jei asmuo atvyks į Neringos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijas, esančias pasienio ruože, VSAT leidimu patekti į jį rūpintis nebereikia. Tai reiškia, kad leidimas patekti į šį pasienio ruožą laikomas išduotu. Tokio leidimo nereikia ir vykstant į Šalčininkų miesto teritoriją, dalis kurios patenka į pasienio ruožą. Tiesa, tvarka norint patekti į pasienio vandenis nesikeičia.
Įsigaliojus vadinamajam viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymui Lietuvoje galiausiai turėtų būti pašalinti paskutiniai okupacinės atminties simboliai bei ženklai. Tauragės savivaldybė kol kas renka duomenis, kiek tokių simbolių ir ženklų mūsų rajone yra. Jų, panašu, išties nedaug – pora paminklų ir gatvių pavadinimų.
Tikriausiai akylesni tauragiškiai jau pastebėjo, kad Jūros parke jau pradėti darbai.
Tauragės rajono savivaldybė paskelbė, kad su UAB „Stamela“ pasirašyta sutartis dėl „Šaltinio“ progimnazijos stadiono atnaujinimo – trečiadienį stadione jau pasirodė technika. Rekonstrukcijos darbus planuojama atlikti iki kitų metų spalio.
Tauragės rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Vartotojų aljansu, šiandien atidaro analogų Lietuvoje neturintį Energetinių patarimų resursų centrą. Jo tikslas – Tauragės savivaldybės gyventojų energetinis ir ekologinis švietimas siekiant keisti gyventojų elgesį tvarumo linkme.
Savivaldybių tarybų narių finansų skaidrinimo projektas „Skaidrinam 2023“ šalyje sukėlė tikrą audrą – žurnalistui ir visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kaip savivaldybių tarybų politikai leidžia biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, pasipiktinimo dėl galimai neskaidriai naudojamų lėšų neslepia visuomenė, tyrimų ėmėsi ir specialiosios tarnybos. Nagrinėjamas ir Tauragės savivaldybės vadinamųjų kanceliarinių lėšų panaudojimas. Išsamiau apie tai – „Tauragės žinių“ vedamajame.
Artėjant vasarai ir atostogų metui, vaiko teisių gynėjai ir kiti specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, primena tėvams ir vasaros stovyklų organizatoriams, jog svarbu tinkamai pasirūpinti vaikų poilsiu. Vasaros stovyklose siūlomų veiklų įvairovė, įgūdžių lavinimas ir bendravimas su bendraamžiais – tik dalis smagaus vaikų laisvalaikio sąlygų, tad siūloma nepamiršti ir saugumo reikalavimų – saugios ir tvarkingos aplinkos, kokybiško maitinimo, individualiai subalansuoto fizinio krūvio bei galimybės gauti reikiamą medicininę pagalbą.
Prie Jūros pakrantėje stovinčios skulptūros „Gyvybės ratas“ nuo savaitės pradžios pluša darbininkai. Kokie darbai ir kaip ilgai truks, klausėme Tauragės miesto seniūno Žilvino Majaus.