Australijoje gyvenantis tauragiškis: jei turite galimybę, nevažiuokite iš Lietuvos
Įkelta:
2017-07-20
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

37-erių kraštietis Vitalijus Klumbys puikiai žino emigracijos skonį. Pabuvojęs ne vienoje užsienio valstybėje, šiandien Australiją jis vadina antraisiais namais. Pakalbintas apie gyvenimą svetur, darbą su profesionaliais žirgais ir egzotišką klimatą, vyras galop pripažįsta, jog namų ilgesio niekas neatstos. 

– Vitalijau, beveik 10 metų gyveni Australijoje, papasakok apie gyvenimą iki išvykimo. Ką veikei Tauragėje?

– Gimiau ir užaugau Lauksargių kaime. Čia baigiau vietos devynmetę mokyklą, vėliau įstojau į Tauragės profesinio rengimo centrą. Mano įgyta profesija – stalius-dailidė, kuria niekada taip ir nepasinaudojau. Visuomet galvojau koks iš manęs meistras... Baigęs mokslus dirbau pavienius ūkio darbelius gimtajame kaime. Didelių svajonių neturėjau, tačiau visuomet norėjau kažką kurti. Apie darbą užsienyje draugas Rimantas Dalinkevičius užsiminė 2004 metais, tada ir pasiūlė išvykti į Airiją – prižiūrėti žirgus. 

– Kaip sekėsi įsitvirtinti ir pradėti gyvenimą svetur?

– Pradžia buvo labai sunki. Angliškai kalbėjau mažai: „skurdus“ žodynas, žinių apie arklius, galima sakyti, išvis neturėjau, nemokėjau uždėti arkliui net brizgilo. Tačiau buvau užsispyręs ir pasiryžęs daug dirbti. Taigi, nuvažiavus į Airiją buvo nelengva, bet visa tai priėmiau kaip iššūkį, naujovę. Nesiskundžiau, blogai tikrai nebuvo, veikla mane domino ir patys šeimininkai tai pastebėjo. Atvažiavus mano tikslas buvo pabūti kelis mėnesius, bet iš viso užsibuvau virš 3 metų. Būnant  Airijoje netikėtai gavau pasiūlymą išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Pasiūlymas viliojo, kadangi ten taip pat siūlė dirbti  žirgyne. Gyvenau ir dirbau Kentukio valstijoje – ten, kur veisiami patys geriausi pasaulio žirgai. 

Būnant JAV amerikiečiai pasakodavo apie Australiją, apie tai, kad gyvenimas ten kitoks. Ne vienas tikino, kad esu gabus ir įnirtingai domiuosi žirgais, vis ragino išbandyti laimę Australijoje. Šią mintį nedrąsiai gvildenau. Grįžęs į Lietuvą pradėjau ieškoti, kas galėtų padėti išvykti į Australiją. Taip susiklostė, jog neilgai trukus, gavau pasiūlymą ir 2009 metais išvykau.

– Kaip tave sutiko Australija ir naujieji namai?

– Tik atvykus pradėjau dirbti, apsiprasti nebuvo kada. Pirmą rytą nuvažiavus į žirgyną vaizdas buvo baisus. Žirgai varomi iš laukų į gardus naudojant dviračius ar keturračius motociklus. Suvaryti į aptvarus jie buvo gaudomi virvėmis. Pabuvus pirmąsias kelias savaites jau buvau pasiruošęs grįžti į gimtinę, nes neįsivaizdavau, kad taip žmonės gali dirbti su gyvūnais XXI amžiuje. Ir su ne bet kokiais gyvūnais, o aukcionui ir parodoms paruoštais žirgais. 

– Papasakok, kaip yra ruošiami profesionalūs žirgai?

– Kiekviena diena prasideda apie 5 val. ryto, gyvūnai yra vedami pasivaikščioti. Vieni vedami į vaikštynes, kuriose eina ratu apie pusvalandį, kiti valandai išleidžiami į pievas. Per šį laiką yra išvalomos arklidės bei paruošiamas pašaras. Ir taip šešias dienas per savaitę, nes sekmadieniais žirgai ilsisi. Aš dirbu tik su lenktyniniais žirgais, daugiausia jaunikliais. Tai reiškia, kad dalyvauju jų paruošime nuo gimimo iki tol, kol jie bus parduoti aukcionuose. Būtent čia prasideda visos linksmybės ir didysis darbas. Į arklides jie atvyksta likus aštuonioms savaitėms iki aukciono. Pasitaiko tokių jauniklių, kurie nėra turėję kontakto su žmonėmis. Pripratinti tokį žirgą prie žmogaus trunka apie savaitę ir dar daugiau, priklauso tiek nuo gyvūno, tiek nuo žmogaus gebėjimų. Visu šiuo laikotarpiu susiformuoja žirgo charakteris, jis stiprėja fiziškai: tvirtėja raumenys, priaugama svorio. Tik tuomet žirgas pasiruošęs išvykti į pirmąjį savo pasirodymą. 

– Kokiuose aukcionuose tenka dalyvauti, ar tai iš tiesų brangus sportas?

– Aukcionai vyksta keletą kartų per metus. Patys didžiausi vyksta žiemą (Australijoje tuo metu vasaros sezonas), tai – „Gold Coast Magic Millions yearling sale“ aukcionai, o pats brangiausias – „Easter yearling sale“ pavasario aukcionas, kuriame žirgai parduodami už septynženkles sumas. Taip, tai iš tikrųjų brangus, ne kiekvieno kišenei prieinamas sportas. 

– Pasidalink su skaitytojais apie įsimintiną nuotykį darbo metu?

– Dirbant su gyvūnais yra buvę daug atsitikimų, pradedant nuo spyrių iki labai skausmingų traumų. Vienas iš labiausiai įsiminusių įvykių, kurio pasėkmes jaučiu iki dabar, tai kai pirmą kartą vienas turėjau parvežti į arklides kelis jauniklius. Išlaipinant iš priekabos, vienas iš jų mane prispaudė prie vartelių ir, pasinaudojęs galimybe, pabėgo. Nieko neįtardamas, išlipau iš priekabos jį pagauti, kai tą minutę pajutau, kad kažkas nutiko mano rankos nykščiui. Pakėliau ranką, pažiūriu į pirštą, o jis – sulaužytas. Po ilgų gaudynių, pavyko pagauti jauniklį ir uždaryti į arklides. Saugiai palikęs žirgą, vykau pas šeimininką  pranešti, kas nutiko. Kas keisčiausia, kad net nevažiavome pas gydytoją – susiradome pagaliuką, aprišome bintu ir taip sutvarkėme mano pirštą patys. Beje, jis nebesilanksto ir, manau, jau niekada nebus toks, koks buvo. 

– Ar norisi grįžti į gimtąją Lietuvą?

– Į gimtinę grįžti norisi visada, bet Australijoje man jauku. Kuo daugiau laiko ten praleidžiu, tuo tvirčiau galiu teigti, kad Australija man yra namai. Šiuo metu esu Lietuvoje – čia nebuvau grįžęs ketverius metus, gera matyti pasikeitusį miestą, sutikti seniai pažįstamus žmones. Nepaminėjau,  kad per visą šį laiką būdamas Australijoje (nuo 2009 m.), nesu ten sutikęs lietuvių, o tai dar labiau atitolina nuo tėvynės. Sugrįžti ten, kur tėvai, kur gimtieji namai – norėsis visada, tas ryšys trauks, kad ir kur bebūčiau.

Ką patartum, ar palinkėtum mūsų skaitytojams?

– Norėčiau pasakyti žmonėms: nevažiuokite iš Lietuvos, nepalikite namų, jei tik turite galimybę gyventi čia. Niekur nėra ir nebus taip, kaip gimtuosiuose namuose. Aš esu buvęs keliose šalyse, bet galiu pasakyti, kad į emigrantus yra žiūrima kaip į pigią darbo jėgą. Taigi, prieš važiuodami, gerai pagalvokite, ar verta aukoti savo jaunystę, sveikatą. Palikti gimtuosius namus dėl pinigų... Jų visų neuždirbsite. 

Dėkojame už pokalbį

Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-12
Apie tuos įvykius negaliu kalbėti kaip objektyvus, šaltas tyrinėtojas. Tai, kas vyko tuo metu, – buvo mūsų gyvenimas. Ir nuo to, kaip viskas pasisuks, priklausė, kaip susiklostys mūsų tolesnis gyvenimo kelias. Normaliu laiku, normalioje šalyje paprasto žmogaus gyvenimas nelabai priklauso nuo visuomenės ir valstybės gyvenimo, tačiau tuo metu mes gyvenome nenormaliu laiku ir nenormalioje šalyje.
Nuotrauka
Įkelta:
2019-10-16

Pirmajam pašnekesiui pasikvietėme jau kiek daugiau nei metus Švč. Trejybės bažnyčioje šeimininkaujantį kleboną Marių Venskų. Pirmiausia dėl to, kad jis mūsų mieste dar neseniai. Dėl to įdomu, kokį įspūdį per metus suspėjo susidaryti apie tauragiškius ir Tauragę. O dar ir dėl to, jog ieškant nuoširdaus, atviro ir šilto pašnekovo pirmiausia mintis kilo apie jį. Jūsų dėmesiui – pokalbis prie kavos, kuria mus vaišina „Saldumynų namai“.

Nuotrauka
Įkelta:
2019-03-13

Rytas po rinkimų. Tauragiškiai pasirinko – nors ir nedidele persvara, daugiau savo balsų paskyrė ne dabartinių valdančiųjų kandidatui. Rinkėjas neįsigilino į  kvietimą pagalvoti „Į priekį ar atgal“ ir įjungė atbulinę pavarą.

Nuotrauka
Įkelta:
2018-09-24

Tauragės Vaikų ir jaunių sporto mokyklos bendruomenės parengė nuomonę dėl 2018 metų rugsėjo 7 dieną publikuoto straipsnio „Sėdėję ant valdiškos kėdės, dabar turės dirbti“.

Nuotrauka
Įkelta:
2018-07-16

Po liepos 3 dieną pasirodžiusios „Tauragės kurjerio“ publikacijos „Įspėjo apie pavojų: panašu į tiksinčią bombą“, Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba patvirtino, kad Tauragės šilumos tinklai (TŠT) biokurą sandėliuoja nepažeisdami Valdybos patvirtintos sandėliavimo schemos ir  priešgaisrinės saugos reikalavimų. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas Kristijonas Paliutis teigia, kad leidinio publikacijos tikslas – viešas spaudimas bendrovei, kuriuo siekiama pakeisti Tauragės šilumos tinklų biokuro pirkimo politiką. Tauragės šilumos tinklų valdybos pirmininkas K. Paliutis užsimena ir apie galimus „Timbex“ ir Tauragės  miškų urėdijos atstovų interesus. Jo prašymu spausdiname visą raštu atsiųstą komentarą:

Nuotrauka
Įkelta:
2017-02-20

2 valandos per dieną, maždaug tiek dažniausiai Vilniuje užtrunka kelionė į darbą, iš vieno miesto galo į kitą, žinoma, jeigu tau pasisekė ir šiandien nepakliuvai į eismo kamštį. Atrodytų ne tiek ir daug? Tačiau per savaitę tokių valandų susidarytų net 10, per mėnesį – 44 valandos, kalbant apie metus, valandų skaičius išaugtų net iki 528, o tai reiškia 22 dienas. Ką galima nuveikti per 528 valandas? Galima perskaityti dešimtis knygų ar peržiūrėti maždaug 264 filmus, arba paskirti savo laiką mėgstamam hobiui, ar gvildenamai verslo idėjai.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-06-07

Sudėtinga diskutuoti su oponentu, kai yra vartojamos tokios frazės: „sutriuškintas“, „propagandinio karo strategas“ ir daugybė panašių išsireiškimų. Didžiulis straipsnis, išpirktas už mokesčių mokėtojų pinigus, nelabai yra kam suprantamas. 

Nuotrauka
Įkelta:
2016-05-19

Būtent tokios mintys kyla skaitant Donato Simaičio, ilgamečio UAB Tauragės šilumos tinklai direktoriaus, o šiuo metu bendrovės valdybos nario, teiginius 2016 m. gegužės 3 d. „Tauragės kurjerio“ straipsnyje  „Tauragės šilumos tinklų planai: ką stengiamasi nuslėpti?“

Nuotrauka
Įkelta:
2016-03-21

Sportas visuomet buvo svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Vieni sportuoja tam, kad pagražintų kūno formas, numestų svorio, kiti – savo malonumui, o tretiems sportas yra tiesiog kasdienis darbas ir pragyvenimo šaltinis.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-02-19

Vasario 16-ąją „Tauragės žinios“ sulaukė tauragiškės žinutės su nuotrauka. Jauna moteris rašo: „Lietuvos valstybės atkūrimo dieną man labai užkliuvo Taurų nuotykių parko pilyje kabanti nuplyšusi vėliava... Baisu žiūrėti, jau geriau visai jos ten nebūtų“.

Nuotrauka
Įkelta:
2016-02-16

Kasmet švenčiame Vasario 16-ąją – dieną, kai lietuvių Tauta paskelbė pagaliau išsivaduojanti iš carinės Rusijos pirmosios okupacijos, trukusios apie 120 metų. Už šią dieną Lenino-Stalino įpėdiniai žiauriai atkeršijo Lietuvai, atėję antrosios okupacijos 1940 m. ir grįžę siautėti 1944 m.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-10-22

Gerą reprezentacinę Tauragės miesto futbolo komandą turėsime, tik tada, kai išugdysime daugiau pajėgių futbolininkų, galinčių rungtyniauti 1 arba A lygoje. Kalbu apie jaunus, 16–19 m. amžiaus tauragiškius, kurie dar mokosi mokykloje ir ateityje gins savo miesto garbę. 

Nuotrauka
Įkelta:
2015-08-28

Į „Tauragės žinių“ redakciją užsukusios tauragiškės išsakė savo nuomonę apie Tauragės vasaros estradoje vykstančius koncertus.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-08-10

Beveik kasdien Tauragės rajono žmonėms viešojoje erdvėje pateikiami, mano suvokimu, patys absurdiškiausi vertinimai apie savivaldybės naujai išrinktos vadovybės darbus. Tokia, mano nuomone, klaidinanti informacija socialdemokratų dėka plinta rajono žiniasklaidos priemonėse bei per uolius bendrapartiečius. Bet kokia kaina stengiamasi kompromituoti Tauragės rajono merą Sigitą Mičiulį ir jo komandą. Pasinaudojant pramanytais teiginiais, rezgamos virtinės intrigų.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-07-20

Neseniai buvau laidotuvėse, grįžusi po jų susimąsčiau ir savo mintimis noriu pasidalinti su jumis, gerbiami skaitytojai.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-06-15

Tauragiškiai dar pilni neišdildomų šventinių įspūdžių ir neiškenčia jais pasidalinti su kitais: juk Tauragės miesto šventė „Tauro ragas“ padovanojo gausybę renginių. Ne vieną iš jų dar ir ateityje ilgai minėsime kaip reikšmingą kultūrinį įvykį Tauragės gyvenime.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-04-24

Pasibaigė gana sudėtingi, daug emocijų sukėlę pirmą kartą surengti tiesioginiai mero rinkimai. Jų aktualumą ir svarbą rodo ir rekordinis rinkėjų dalyvavimas. Įvyko savotiškas revoliucinis persitvarkymas. Tie, kas buvo valdžioje, turėjo svarius teisėtus ir neteisėtus įgaliojimus. Jie liko už borto – opozicija triumfuoja. Daug kam, ypač buvusiems valdžioje – šokas, staigmena, dar nelabai susigaudo, kas įvyko. Kitiems tai politinės karjeros pabaiga. Kaip liaudis sako, nėra nepakeičiamų, yra tik nepakeisti.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-04-14

Automobilį vairuoju nuo 1986 metų. Noriu išsakyti savo nuomonę dėl neatsargaus pėsčiųjų elgesio kelyje ir jų netolerantiškumo vairuotojų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių turi laikytis visi.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-03-05

Valstybės gynimo tarybai nusprendus, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą vis galvoju, ar atsiras tauragiškių, ginsiančių Karšuvos kraštą. Per 15 metų čia nebeliko tokių patriotinių organizacijų, kaip Jūrų skautų flotilė, o greta išblizgintų rusų karių kapinaičių, „pavargęs“ Sausio 13-osios paminklas atrodo mažų mažiausiai nepagarbiai.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-27

Esu religingas žmogus ir negaliu tvertis savyje, kai į rinkiminį vajų mūsų mieste nevengia įsitraukti ir kunigai, o Dievo namuose brukama politinė agitacija. Ne man vienam atrodo neetiška ir amoralu, kai tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčių skliautuose skamba kunigų pagyros politikams, liaupsinama viena partija. Absurdas, kai politika persipina su tikėjimu. Žmogus jau nebežinai, kuo tikėti.  

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-22

Pagaliau ir mano namus pasiekė artėjančių rinkimų informacinis leidinys. Turėjau galimybę bent paviršutiniškai susipažinti su kandidatais į rajono savivaldybės tarybą bei mero kėdę.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-04

Artėja Vasario 16-oji – kiekvienam lietuviui brangi šventė. Tuo pačiu ir lemtinga. Vasario 16-tą, prieš 88 metus, Lietuva neteko daktaro Jono Basanavičiaus. Ką lietuviui, tikram savo šalies patriotui, reiškia ši neeilinė asmenybė, manau, aiškinti neverta.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-02-02

Šių metų kovo mėnesį vyks svarbus politinis įvykis – savivaldybių merų ir tarybų narių rinkimai. Pirmą kartą istorijoje bus tiesiogiai renkamas meras, to buvo siekiama beveik dvidešimt metų. Iš tų rinkimų politikai, analitikai, įvairūs apžvalgininkai ir, svarbiausia, žmonės, daug tikisi, nori permainų, supratingumo, pažangos, teisybės ir progreso.

Nuotrauka
Įkelta:
2015-01-12

Netrukus minėsime Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Ypač gražiai Lietuvoje ji buvo švenčiama praėjusiais metais, kai į krūtinės atlapus lietuvaičiai segėsi ženkliuką – „Neužmirštuolės žiedą“, simbolį orios, savarankiškos ir sėkmingos Lietuvos. Tikiu, šios akcijos rengėjai šiemet neaplenks ir Tauragės, kurioje aukščiausi politikai segi krauju išpurvintą išdavikišką Georgijaus juostelę.