Iš Žygaičių miestelio kilusi ir šiuo metu Tauragėje gyvenanti Iveta Lešinskytė ne kartą tapo Lietuvos moterų bokso čempione. Boksininkė ne tik sportuoja, tarnauja kariuomenėje, bet ir mokosi Lietuvos sporto universitete. Sportu nuo 16 metų besidominti moteris jau daugiau nei dešimtmetį nekeičia mylimos sporto šakos ir toliau tobulinasi bei stiprėja.
Dirba, mokosi ir sportuoja
Iveta mokosi Lietuvos sporto universitete, ištęstinėse Treniravimo sistemų programos studijose. Šiuo metu ji rašo bakalaurinį darbą tema „Sportininkų, išgyvenusių traumas, EGO stiprumo ir emocinių simptomų indekso raiškos sąsajos (BASC-2 savęs vertinimo skalės)“, tad laisvo laiko nelieka – jis visas skirtas darbui, sportui ir mokslams. Iveta tarnauja Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalione jau devintus metus. Nuo 2017 metų ji – IV pėstininkų kuopos valdymo grupės ryšių ir informacinių sistemų technikė.

– Esu dėkinga savo kolegoms – valdymo grupei – už nuoširdų palaikymą, – kalbėjo I. Lešinskytė.
Paklausta, kodėl pasirinko kario profesiją, ji teigia taip apsisprendusi pasikalbėjusi su treneriu.
– Mane traukė tokia profesija, svarsčiau ir apie policiją, bet susidėliojau pliusus ir minusus ir vis dėlto pasirinkau kariuomenę. Ir nesigailiu. Ten jau dirbu 9 metus, – džiaugėsi mergina.
Vienos pirmųjų boksininkių Tauragėje
Sportuoti Iveta pradėjo būdama šešiolikos. Per tą laiką būta ir tokių akimirkų, kai treniruočių tempą tekdavo šiek tiek sumažinti dėl įvairių gyvenimo aplinkybių – išvykus į bazinius karinius mokymus, o pradėjus tarnauti kariuomenėje pratybų buvo daug. Mergina bazinius karinius mokymus atliko dar 2014 m. Rukloje.
Pradėti sportuoti Iveta su drauge panoro dar būdamos paauglės, o kokią sporto šaką – tuo metu nebuvo labai svarbu, tad merginos nusprendė išbandyti bokso treniruotes.
– Susidomėjome kartu su drauge ir į pirmąsias treniruotes ėjome dviese, nes dviese visuomet drąsiau, – apie pirmuosius žingsnius tuomet dar jai naujoje sporto šakoje kalbėjo sportininkė. – Kai pradėjome lankyti treniruotes Tauragėje, nebuvo merginų boksininkių, todėl visi į mus žiūrėjo keistai.

Mergina sako, kad priežastis, dėl kurios pasirinko boksą, – noras turėti didesnį sportinį krūvį.
– Prisimenu pirmąsias treniruočių savaites – buvo tikrai sunku, skaudėdavo raumenis, – pasakojo Iveta.
Kad ir kaip iš pradžių buvo sunku, dabar merginai atsisveikinti su šia sporto šaka būtų sudėtinga.
– Kitų sporto šakų neteko išbandyti, bet kartais kildavo tokių minčių. Vis dėlto boksas man per daug patinka, manau, kad net neitų pakeisti sporto šakos. Manau, jau būtų ir keista į kažkokią kitą sporto šaką pereiti, – svarstė I. Lešinskytė.
Geriausia motyvacija – artimųjų palaikymas
O kas sportininkę motyvuoja?
Pasak Ivetos, jai motyvacijos suteikia aplinkinių ratas – laiko patikrinti draugai, šeima ir, žinoma, treneriai.
– Manau, jie didžiausi motyvatoriai, – akcentavo sportininkė.
Tai visgi motyvacija ar disciplina svarbiausia sportininkui?
– Manau, reikia užsibrėžti tikslą, ir jeigu labai norėsi jį įgyvendinti ir jo sieksi, tai bus didžiausia motyvacija. O disciplina irgi labai svarbu, nes pasiruošimo metu būtina jos laikytis, – kalbėjo boksininkė.
Treniruojasi Tauragėje ir Šilutėje
Pasiruošti varžyboms Ivetai padeda treneriai Edvardas Kutujevas ir Vincas Murauskas.
– Daugiausiai treniruojuosi Tauragėje su treneriu E. Kutujevu, bet važinėju ir į Šilutę – ten praleidžiu nemažai laiko. Ten mane treniruoja V. Murauskas, – pasakoja sportininkė.
Pasak jos, abu treneriai skiria labai daug laiko ir jėgų padėdami Ivetai tobulėti. Jie lydi merginą ir į varžybas.

– Per tiek laiko jie man net savo buvimu šalia padeda varžybose geriau jaustis ir labiau pasitikėti savimi. Ačiū jiems už meilę savo darbui, – dėkojo sportininkė, dabar galinti pasidžiaugti, kad nuo 2015 m. priklauso Lietuvos bokso moterų rinktinei, yra tarptautinių turnyrų nugalėtoja bei prizininkė, o Pasaulio ir Europos čempionate yra užėmusi 5-ąją vietą.
Ruošiantis varžyboms laiko treniruotėms reikia skirti daugiau nei įprastai. Iveta dažnai važiuoja į stovyklas, kurių didžioji dalis vyksta užsienyje.
Laisvalaikis – su šeima
Rytus sportininkė pradeda nuo pasivaikščiojimo su augintiniu.
– Po to ruošiuosi ir važiuoju į darbą, vėliau – į treniruotes, tvarkausi, gaminuosi maistą kitai dienai. Kartais ir prie mokslų pasėdėti reikia daugiau, – apie savo dieną pasakojo Iveta.
Pasak jos, laisvas laikas yra skirtas poilsiui, draugams, šeimai ir augintiniui, kuris nori daugiausiai laiko ir dėmesio.
– O kalbant apie pomėgius… Net nežinau, ar tokių turiu. Mėgstu leisti laiką su šeima. Skaitau knygas, kurios susijusios su mokslais. Kino filmų nelabai žiūriu, nebent stovyklų metu, kai yra daugiau laiko, – pasakojo pašnekovė.
Specialybės keisti neketina
Didelių ateities planų Iveta kol kas nekuria:
– Planų sportuoti toliau kol kas yra, tačiau sunku apie juos kalbėti, kai pasaulyje tokia padėtis. Dėl Rusijos sukelto žiauraus karo Ukrainoje mes nedalyvaujame varžybose, kuriose dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai. Todėl labai tolimų planų dėliotis negalime.
O paklausta, ar baigusi studijas svarsto tapti trenere, mergina teigia, kad kol kas tokių planų dar neturi.
– Kol kas specialybės keisti neketinu – planuoju toliau dirbti kariuomenėje, o kaip bus toliau, nežinau, – teigė pašnekovė.