Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo duomenų apsaugą ir neturi šios informacijos atskleisti pašaliniams asmenims. Asociatyvi Lietuvos policijos nuotrauka
Sukčiai nesivargino patikrinti, kaip atrodo tikras asmens dokumentas
Dažnai žmonės stebisi nuo sukčių nukentėjusių aukų naivumu, kai šios patiki fantazijomis apie neregėtus turtus ir lyg niekur nieko perveda į įtartinas banko sąskaitas stambias pinigų sumas, tikėdamiesi gauti kur kas daugiau. Tačiau po „Tauragės žinių“ žurnalisto atlikto eksperimento galima ne ką mažiau stebėtis ir pačių sukčių kvailumu – korespondento lieptas, apgavikas į vieną Lietuvoje veikiančių bankų nusiuntė šalies premjerei Ingridei Šimonytei skirtą raginimą grąžinti „pavogtas pensijas“, manydamas, kad tai – būtinas pinigų pervedimo kodas. O žinios apie pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą pasiekė ir pačią finansų įstaigą.
Sukčius pasimovė
Bet apie viską – iš pradžių. Socialiniame tinkle „Facebook“ šių eilučių autorius pastebėjo profilį, kurio savininkas siūlė išspręsti visus kilusius finansinius rūpesčius. Nors netaisyklinga lietuvių kalba parašytas skelbimas pasirodė įtartinas, buvo įdomu išnagrinėti, kaip veikia apgaulės schema. Ji pasirodė nesudėtinga – po kelių žinučių sukčius pareiškė suteiksiantis net 3 tūkst. eurų kreditą, jei tik bus pervestas į jo nurodytą sąskaitą „būtinas kredito suteikimo mokestis“, esą siekiantis net 185 eurus. Prisistatęs užsienyje veikiančio banko darbuotoju, asmuo žurnalisto taip pat prašė atsiųsti asmens dokumentą. Žurnalistas tokį ir nusiuntė, tiesa, mėgėjiškai per 10 minučių sumaketuota kortelė toli gražu nepriminė tikro asmens tapatybės dokumento.
Tačiau sukčius nė nesivargino patikrinti, kaip atrodo tikri Lietuvos piliečio dokumentai arba kad padirbtoje žurnalisto kortelėje nurodyta „Pataisytos sveikatos apsaugos ministerija“, ir užkibo ant mesto kabliuko.
Galiausiai sukčius atsiuntė savo banko sąskaitos numerį, į kurį nurodė pervesti tariamą kredito mokestį, ir vos gavęs pavedimą, pažadėjo atsiųsti išsvajotus 3 tūkst. eurų. Patikrinus šį numerį paaiškėjo, kokioje finansų įstaigoje sąskaita registruota, tad apie sukčiaus veiksmus žurnalistas telefonu perspėjo ir minėtą įstaigą. Ši nedelsdama sukčiaus sąskaitą pažadėjo užblokuoti.
Kuo toliau, tuo sukčiui nemalonumų buvo daugiau. Žurnalistas pinigus pažadėjo pervesti tada, kai šis atsiųs į Lietuvoje veikiančio banko elektroninį paštą tariamą pinigų pervedimo kodą. Sukčius tą ir pažadėjo padaryti. O kodas skambėjo taip: „ŠIMONYTEGRĄŽINKMANOMOČIUTEIPAVOGTĄPENSIJĄ“. Nepanašu, kad sukčius pasidomėjo, kokį tekstą ketina pateikti bankui, ir lyg niekur nieko laišką išsiuntė. Galima tik spėlioti, kaip į tokį keistą prašymą reagavo banko darbuotojai.
Žurnalistas dar ilgai vedžiojo už nosies sukčių, kol šis galiausiai suprato, jog nieko nepeš. Po kelių dienų apgaviko „Facebook“ profilis dingo taip pat staiga, kaip ir atsirado.
Prašo prisijungimo duomenų
Tačiau kai kurie nusikaltėliai, užsiimantys sukčiavimu, yra kur kas gudresni. Jie veikia apgalvotai, bendrauja telefonu, reikalauja nurodyti savo duomenis. Štai kaip skamba viename teismo nuosprendžių išdėstytos aplinkybės: „2019 m. kovo mėnesį (liudytoja, – aut. past.) buvo pas močiutę, močiutei kažkas paskambino į laidinį telefoną. Močiutė paprašė, kad liudytoja jai padėtų, nes jai skambina iš banko dėl deklaracijų pildymo. Skambinęs asmuo prisistatė banko darbuotoju, jis paaiškino, kad yra apie keturi šimtai litų, šiuos pinigus jie būtinai turi pervesti į močiutės sąskaitą, nes vėliau pinigai pradings. Paaiškino, kad reikia padiktuoti vardą, pavardę ir sąskaitos numerį. Liudytoja padiktavo močiutės duomenis, tačiau skambinusysis pareikalavo elektroninės bankininkystės duomenų. Liudytoja suabejojo, ar to reikia, skambinusysis paaiškino, kad jis žino savo darbą. Tuo pokalbį baigė, nes liudytoja nesutiko duoti šių duomenų. Tada skambino direktoriumi prisistatęs asmuo, jis atsiprašė už tą pokalbį, paaiškino, kad duomenys tikrai reikalingi ir paprašė jų vėl. Liudytoja padiktavo savo sąskaitos numerį ir visus priėjimo slaptažodžius. Skambinusysis pažadėjo paskambinti. Tada liudytojai kilo įtarimai, ji pasitikrino savo sąskaitą ir pamatė, kad jos vardu iš skirtingų bendrovių paimti trys kreditai: viena paskola 750 eurų ir dvi po 350 eurų. Pinigai buvo pervesti į (nurodomas vardas, – aut. past.) sąskaitą“.
Ragina kreiptis ir į banką, ir į policiją
„Tauragės žinios“ pasiteiravo „Swedbank“ ir SEB atstovų, kaip reaguoja šios finansų įstaigos, kai sulaukia pranešimų apie galimai įvykdytą apgavystę, nuo kurios nukentėjo jų klientai.
„Gavęs informacijos apie galimai įvykdytą sukčiavimo atvejį, bankas deda visas pastangas sustabdyti mokėjimo pavedimą, kad piniginės lėšos nepasiektų sukčių ar tarpininkų, vadinamųjų pinigų mulų, sąskaitos ir gyventojai nepatirtų nuostolio. Čia svarbu pabrėžti, kad laikas yra kritinis sėkmės faktorius. Kuo ilgiau apie įvykusį sukčiavimo atvejį delsiama pranešti bankui, tuo galimybės sustabdyti ar atšaukti mokėjimo pavedimą mažėja“, – komentavo „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Joks bankas neprašo savo klientų pervesti mokesčius prieš suteikdamas kreditą. „Taip pat neskambina ir nerašo klientams laiškų, prašydamas atskleisti savo asmeninius duomenis. Jei sulaukėte tokių prašymų prisidengus banko darbuotojų ar policijos pareigūnų vardu, žinokite, kad jus atakuoja sukčiai, ir jokiu būdu nepildykite jų reikalavimų“, – ragino S. Abraškevičius.
„Tokiu atveju, kai žmogus supranta, kad buvo apgautas sukčių ir pervedė pinigus į sukčių sąskaitą, rekomenduojame kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją“, – pabrėžė SEB banko atstovė Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Tačiau ji akcentavo, kad kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga. „Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų (tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke) yra vykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad jei mokėtojas nežino, kam pervedė lėšas (nežino gavėjo pavadinimo), SEB bankas mokėtojo prašymu gali kreiptis į gavėjo banką ir paprašyti atskleisti lėšų gavėjo duomenis“, – dėstė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
S. Abraškevičius, komentuodamas, ar „Swedbank“ kaupia duomenis apie įtartinas, galimai sukčių naudojamas sąskaitas, teigė, kad netipinės operacijos yra fiksuojamos ir į jas stengiamasi kuo operatyviau reaguoti. „Kita vertus, klientas taip pat yra atsakingas už savo sąskaitų informacijos, interneto banko prieigos, mokėjimo kortelių duomenų apsaugą ir neturi šios informacijos atskleisti pašaliniams asmenims“, – aiškino S. Abraškevičius.
Be to, jis pabrėžė, kad joks bankas tikrai neprašo savo klientų pervesti mokesčius prieš suteikdamas kreditą. „Taip pat neskambina ir nerašo klientams laiškų, prašydamas atskleisti savo asmeninius duomenis. Jei sulaukėte tokių prašymų prisidengus banko darbuotojų ar policijos pareigūnų vardu, žinokite, kad jus atakuoja sukčiai, ir jokiu būdu nepildykite jų reikalavimų“, – ragino S. Abraškevičius.
O štai I. Dauguvietytė-Daskevičienė atkreipė dėmesį, kad kreditus išduoda įstaigos, kurios turi Lietuvos banko licenciją, todėl klientams, ketinantiems imti kreditą, visada patariama pasidomėti kredito teikėjo reputacija, patikimumu ir nesusivilioti kredito pasiūlymais, kurie atrodo pernelyg geri, kad būtų tikri.
Naudojasi ir prezidento vardu
Neseniai sukčiai mėgino pasinaudoti ir prezidento Gitano Nausėdos vardu. Socialiniuose tinkluose buvo publikuotas įrašas, kuriame nurodyta, jog šalies vadovas esą Kalėdų proga dovanos daugiau nei 10 tūkst. eurų savo sekėjams.
G. Nausėdos vardu prisistatę asmenys savo įraše teigė, kad pinigų gaus 500 pirmųjų įrašu pasidalijusių vartotojų. 2 tūkstančiai įrašą pakomentavo, 1 tūkst. juo pasidalijo. Akivaizdu, kad vartotojai tokia apgaule patikėjo.
Prezidentūra šią informaciją paneigė, tad visiems „konkurse“ dalyvavusiems žaidėjams teko nusivilti. Ekspertai teigia, kad tokiais įrašais yra stengiamasi paveikti žmonių emocijas, manipuliuoti noru lengvai gauti pinigų, tad nieko nuostabaus, kad dalis visuomenės patiki melu. Vis tik specialistai tokius įrašus pataria vertinti kritiškai ir informaciją patikrinti.
Kuria klaidinančias reklamas
Dažnai sukčiai naudoja turtingų ir įtakingų žmonių vardus, norėdami sudominti tariamai lengvais pinigais. Atkreipiamas dėmesys, kad ir G. Nausėda daugeliui asocijuojasi su ekonominėmis žiniomis, dideliais pinigais, greičiausiai dėl to prezidentas ir tapo apgaulingo įrašo veidu.
Panašiai nutiko ir Lietuvos atlikėjui Marijonui Mikutavičiui, kuris perspėjo, jog šiuo metu internete plinta ir žinios apie pinigines kalėdines dovanas, esą dovanojamas jo paties. Reklama sukurta taip, jog atrodo, kad būtent atlikėjas šią žinią ir platina. Žinomas vyras žmones ragino „nepasimauti“ ir neinvestuoti į įtartinas platformas.
Kas gresia?
Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tiesa, baudžiamoji atsakomybė gresia tik tada, kai padaroma žala siekia 150 eurų ir daugiau. Jeigu žala mažesnė – gresia administracinė nuobauda.
Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo duomenų apsaugą ir neturi šios informacijos atskleisti pašaliniams asmenims. Asociatyvi Lietuvos policijos nuotrauka
Sukčiai nesivargino patikrinti, kaip atrodo tikras asmens dokumentas
