Tauragiškė pasakoja apie ją pasiekusią įtartiną žinutę mobiliajame telefone. Pranešime prisistatoma Šiaulių banko vardu ir reikalaujama paspausti ant nuorodų. Tačiau banko atstovai ragina neapsigauti.
– Labai padaugėjo tariamai iš bankų siunčiamų žinučių su nuorodomis. Apie tai kalba ir mano pažįstami. O aš pati esu Šiaulių banko klientė. Gavau vieną dieną pranešimą, kad mano sąskaita užblokuota, reikia paspausti ant nuorodos ir joje surašyti savo duomenimis, kad galėčiau neva sąskaitą atblokuoti, – pasakojo į „Tauragės žinių“ redakciją paskambinusi moteris.
Tačiau pašnekovė ant sukčių užmesto kabliuko nepasimovė. Apie tai, kad sukčiai suintensyvėjo, ji paskelbė socialiniuose tinkluose.
Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė komentavo, kad sukčiavimo atvejai vyksta nuolat. „Todėl edukuojame klientus, kaip atskirti sukčius, ir skatiname pranešti bankui, jeigu įtaria apgavystės atvejus. Tokiu būdu galime greitai sureaguoti ir apie nusikaltimą pranešti teisėsaugai. Šiuo metu, kai ypač paplitę SMS pranešimai su neva banko siunčiama informacija ir nuoroda į padirbtas svetaines, kur prašoma įvesti prisijungimo duomenis, klientų budrumas ir kreipimasis į banką padeda greičiau tokias padirbtas svetaines uždaryti“, – teigė ji.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai klientai supranta apie sukčiavimą per vėlai – jau būna paspaudę nuorodas ir pateikę savo duomenis, o taip pat tai patvirtinę papildomomis identifikavimo priemonėmis. „Tokiu atveju svarbu kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją. Kuo greičiau sužinome apie nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė apsaugoti kliento pinigus.
Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina žinoti, kad bankai niekuomet nesiunčia tiesioginių nuorodų į interneto bankininkystės svetaines ir neprašo atskleisti jokių identifikavimo duomenų. Taip pat reiktų kritiškai vertinti matomas nuorodas, kilus nors menkiausiai abejonei – visada kviečiame susisiekti su banku ir įsitikinti ar tikrai buvo siųsta kokia nors informacija“, – teigė M. Rožytė.