Sausio 20-ąją Tauragės apylinkės teismas priėmė nuosprendį byloje, kurioje itin įžūliu ir nepagarbiu elgesiu aplinkiniams kaltintas anksčiau neteistas, nevedęs ir niekur nedirbantis sportuoti mėgstantis jaunuolis. Jis turėjo atsakyti už savo elgesį praėjusių metų vasarą, kai mėgino pėstiesiems ir dviratininkams skirtu taku išvažiuoti į pagrindinį kelią, bet kaip reikiant sukonfliktavo su jo kelyje pasitaikiusia moterimi. Ko gero, paskirta bausmė jam turėtų būti puiki pamoka, kad konfliktinėse situacijose šiukštu negalima žaloti kitų žmonių net jei šie, jo vertinimu, elgiasi neadekvačiai.
Konfliktas – dėl takelio
Bylos duomenimis, kaltinamasis S. Š. praėjusių metų birželio 24 d. apie 20 val. 30 min. Tauragės rajono Papušynės kaime, važiuodamas pėsčiųjų taku, automobiliu „Mercedes benz“ tyčia priekine dalimi atsirėmė į nukentėjusiosios G. D. kojas. Taip moteriškei buvo padarytos poodinės kraujosruvos blauzdoje. Sužalojimą įvertinę teismo medicino ekspertai padarė išvadą, kad tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis moterį pravardžiavo necenzūriniais žodžiais ir tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau teismo salėje paaiškėjo, kad ne ką geresniu elgesiu pasižymėjo ir pati nukentėjusioji – ji rodė necenzūrinius gestus.
Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pasakojo, kad tą dieną ji kartu su draugais ėjo pėsčiųjų taku nuo Papušynės kapinių link Tauragės miesto. Moteris priėjo prie miške greta pėsčiųjų tako įrengtos treniruoklių aikštelės, kurioje sportavo du vaikinai, ten stovėjo du automobiliai. Praeidama, ji teigė, su sutiktais vaikinais visiškai nebendravusi, jų nepažinojusi.
Praėjusi nepažįstamuosius ir taku nuėjusi keletą metrų moteris išgirdo, kaip buvo užvesti automobilių varikliai. Tačiau nukentėjusiajai net į galvą nešovė mintis, kad vaikinai važiuos pėsčiųjų taku ir tuoj įvyks nelaimė. Moteris teigė net nesižvalgiusi atgal, bet einant staiga pajuto, kad jai į kojas kažkas atsirėmė. Atsisukusi moteris pamatė, kad į ją važiuoja juodos spalvos „Mercedes benz“ automobilis, jam iš paskos – „Audi“ markės tamsiai pilkos spalvos automobilis.
Nukentėjusioji teigė, kad „Mercedes benz“ vairuotojas pradėjo naudoti garsinį signalą. „Kur tu čia važiuoji“, – chuliganą mėgino sudrausminti moteris, bet sulaukė riksmo atgal. Ją apėmė stresas, o tuo metu prie vairo sėdėjęs vaikinas nusprendė pajudėti automobiliu ir įrėmė „Mercedes benz“ priekį į moters kojas, taip sužalodamas blauzdas. Jos draugai, kurie ėjo kartu, pasitraukė ant žaliosios vejos, o moteris liko ant pėsčiųjų tako, nes pasimetė ir išsigando, nežinojo, ką toliau daryti. Galiausiai liudininkai veiksmą ėmė fiksuoti mobiliaisiais telefonais. Pamatę, kad yra filmuojami, abu automobilių vairuotojai pradėjo važiuoti atbulomis, atgal į miško aikštelę, kur prieš tai stovėjo. „Audi“ automobilis, išvažiavęs iš miško aikštelės, galiausiai nuvažiavo gilyn į mišką, o „Mercedes benz“ automobilis vis tiek pėsčiųjų taku išvažiavęs išsuko į pagrindinį kelią Tauragės link. „Žertva tu, aš tave susirasiu, pamatysi kas tau bus“, – tokių grasinimų, teigė moteris, ji sulaukė iš „Mercedes benz“ vairuotojo.
Moteris nedelsdama iškvietė policijos pareigūnus, dėl įvykio parašė pareiškimą.
Vairuotojai, automobiliai ir jų valstybiniai numeriai buvo užfiksuoti liudininkų vaizdo įrašuose, tad pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, netruko nustatyti jų tapatybes. Tiesa, „Audi“ automobilio vairuotojui nukentėjusioji pretenzijų neturėjo.
„Audi“ automobilį vairavęs ir liudytoju teisme pripažintas D. J. ikiteisminio tyrimo metu teigė tą vakarą nuvažiavęs prie treniruoklių netoli Papušynės kapinių. Prie treniruoklių vyras sakė atvažiavęs per miškelį. Aikštelėje sportavo vienas jam iš matymo žinomas vaikinas, tačiau jo vardo ir pavardės jis teigė nežinojęs. D. J. sportavo apie 30–40 minučių, o sėdęs į automobilį jau ketino išvažiuoti. Vyras teigė miško keliuku nusprendęs nevažiuoti, nes keliuku buvo atvažiavę du automobiliai ir būtų nėję pravažiuoti, dėl to jis ir kitas automobilio vairuotojas nusprendė iš treniruoklių aikštelės išvažiuoti dviračių taku. Iki pagrindinio kelio buvo vos 30 metrų. Pirmasis iš treniruoklių aikštelės išvažiavo jam iš matymo pažįstamas vairuotojas, liudininkas – paskui jį. Vairuotojas teigė, kad jokio konflikto nebuvo ir pamanė, kad praeiviai, kurie filmavo mobiliaisiais telefonais, tai darė tik dėl to, kad automobiliai galėjo pažeisti kelių eismo taisykles važiuodami pėsčiųjų taku. Vyras teigė, kad sužalojimų ant taku ėjusių asmenų nepastebėjo.
Tiesa, netrukus po įvykio medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Ant dešinės kojos blauzdos galinėje dalyje buvo matomos dvi kraujosruvos, o ant kairės kojos blauzdos priekinėje dalyje matomas nedidelis patinimas ir kraujosruva.
Tęsdamas liudijimą, liudininkas teigė, kad apsisuko ir ėmė važiuoti miško keliu, nes pamatė, jog vienas vaikinų, ėjusių taku, filmuoja jo ir kito vairuotojo, važiavusio priekyje, pažeidimą. Teisme liudytojas pripažino – jei vaikinas nebūtų pradėjęs filmuoti, jis dviračių taku paskui kitą automobilį būtų važiavęs iki pagrindinio kelio.
Kaltinamąjį prie sienos priėmė ne tik kitų praeivių parodymai, vaizdo įrašai, bet ir tai, kad nukentėjusioji pagal nuotrauką atpažino S. Š. kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „Mercedes benz“ ir ją sužalojo.
Esą parodė necenzūrinį gestą
Kaltinamasis „Mercedes benz“ vairuotojas S. Š. teisme teigė pripažįstantis savo kaltę. Jis sakė, kad žino, jog pėsčiųjų taku automobiliu važiuoti negalima, bet manė, kad tai nedidelis atstumas, todėl nusprendė vis tiek juo važiuoti, be to, jo automobilis yra žemas, galiniai varomi ratai, todėl pro mišką pravažiuoti sunkiau.
Tą dieną, teisinosi kaltinamasis, šiuo taku jis važiavo pirmą kartą, anksčiau taip nėra daręs. Vyras pasakojo, kad važiuojant matė, kad priekyje eina vaikinas ir dvi merginos. Vaikinas, anot jo, ėjo kairėje pusėje. Vairuotojas teigė privažiavęs arčiau ir buvo įsitikinęs, kad kompanija turėjo išgirsti variklio burzgimą. Vis tik žmonės nesitraukė. S. Š. sakė, kad tuomet pėstiesiems pyptelėjo, o likus 5 metrams sustojo, daugiau į priekį nevažiavo.
Anot vairuotojo, tada visi trys žmonės, ėję taku, atsisuko. Vaikinas ir iš krašto žingsniavusi mergina pasitraukė į šoną, o vidury tako buvusi moteris esą ėmė mosikuoti rankomis ir kažką sakė. Kaltinamasis teigė, kad jis negirdėjo, ką kalbėjo nukentėjusioji, nes buvo užsidaręs automobilio langus. Vairuotojas teigė, kad tada prie jo priėjo vaikinas, taigi, jis atsidarė langą. Kaltinamasis sakė paklausęs, kodėl mergina nesitraukia. Vaikinas jam pradėjo aiškinti, kad čia dviračių, pėsčiųjų takelis.
Vairuotojas teigė, kad tuo metu mergina, nesitraukusi iš tako, priėjo arčiau automobilio, ėmė šaukti, išvadino kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, tiesa, kokiais, kaltininkas sakė neprisimenantis. Vyras teigė, kad išvažiavęs į pagrindinį kelią matė, kad nukentėjusioji mergina jam parodė vidurinį pirštą ir kažką šaukė. Kaltinamasis pripažino, kad išties ją kliudė, dėl to nukentėjusiajai galėjo atsirasti ir blauzdos nubrozdinimai.
Neturtinės žalos atlyginti nenorėjo
Nukentėjusioji teisme pareikalavo „Mercedes benz“ vairuotojo atlyginti neturtinę 3 tūkst. eurų žalą. Kaltinamasis sakė, kad tokia suma – pernelyg didelė.
Nukentėjusioji neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad dėl patirto smūgio automobiliu į kojas patyrė šoką, stresą, skausmą, išgąstį, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji teigė, kad dėl patirtų sužalojimų ir šoko, atsiradusios baimės ir nerimo teko kreiptis į gydytojus, gerti vaistus.
„Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, pripažino kaltę, sutinka iš dalies atlyginti nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, daro išvadą, kad kaltinamajam gali būti skirtina švelniausia iš straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – viešieji darbai. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam S. Š.“, – nuosprendyje pažymėjo teisėja Gražina Gudžiūnienė.
Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad kaltinamasis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka atlyginti 35,20 eurų turtinę žalą, tačiau teigė, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra labai didelė ir su ja nesutinka.
„Akivaizdu, kad dėl sužalojimo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir gilius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, psichologinę įtampą. Kaip nurodo ieškinyje, jai baimės jausmas iki šiol nepraeina, po sužalojimų pradėjo bijoti, vengti juodų automobilių, ypač „Mercedes“ markės. Iki šiol jai nepraeina išgąstis, sukrėtimas ir šokas. Dėl šio įvykio jai teko kreiptis į gydytoją, gydytis, gerti vaistus, ilgą laiką po įvykio jautė skausmą kojose. <...> Nukentėjusioji nurodė, jog ji dėl prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė 3 tūkst. eurų neturtinę žalą. Teismo manymu, nukentėjusios nurodytas patirtos neturtinės žalos galutinis dydis yra per didelis, jis neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jis yra nedirbantis, savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Teismas taip pat kritiškai įvertino ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusios elgesį įvykio metu, mat moteris taip pat nepasižymėjo mandagiu elgesiu. Todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, iš kaltinamojo S. Š. nukentėjusios G. D. naudai priteistina 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo“, – rašoma Tauragės apylinkės teismo nuosprendyje.
Byloje taip pat nustatyta, jog dėl šio įvykio nukentėjusioji kreipėsi į šeimos gydytoją, teko gerti vaistus, kurie kainavo 5,2 euro. Taip pat moteris savo automobiliu vyko į Kauną, į valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kelionės išlaidos sudarė 30 eurų. Taigi, iš kaltinamojo kišenės papildomai teismas priteisė nukentėjusiajai ir 35,2 eurų turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis turės pakloti ir už nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas – teismas priteisė 1 tūkst. eurų už teisines paslaugas nukentėjusiosios advokato padėjėjui apmokėti.
S. Š. buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas jam paskyrė 9 mėnesius viešųjų darbų, per tą laiką neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį. Iš viso vyras turėjo išdirbti 180 val. Kadangi kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą, jo bausmę nuspręsta sumažinti trečdaliu – 120 val. visuomenės labui dirbant 6 mėn. po 20 val.