Urtė DRĄSUTYTĖ
„Tauragės žinios“ jau nekart rašė apie probleminiais įvardijamus socialinių būstų gyventojus, kurie neretai įklimpsta į skolas ar savivaldybei priklausančių butų neprižiūrėję šeimininkai paverčia juos tiesiog pasibjaurėtinais. Šįkart žvilgtelti į socialinių būstų statistiką ir pasidomėti, kaip savivaldybė prižiūri socialiniuose būstuose įsikūrusius tauragiškius, ėmėmės po Tauragės dvaro gyventojo apsilankymo redakcijoje – vyriškis dėstė pastebėjimus, kurie verčia abejoti socialinių būstų skyrimo tvarka.
Suabejojo sistemos veikimu
Į redakciją vyriškis užsuko atlikęs savotišką tyrimą. Žurnalistams jis pasakojo stebėjęs vieno Tauragės dvaro gyventojų socialinio būsto naudojimą. Pasak savo vardo ir pavardės nepanorusio viešinti vyro, butas, kuris, kaip socialinis būstas skirtas vienai šios gyvenvietės gyventojai, jau ilgai nenaudojamas. Pašnekovas stebėjosi – juk viešai skelbiama, kad laukiančiųjų socialinio būsto – eilės, tai kodėl kai kurie butai tiesiog paliekami stovėti tušti? Ar domimasi, kas tokiuose butuose šeimininkauja? – klausė į redakciją užėjęs tauragiškis.
Vyriškis pasakojo girdėjęs, kad socialinius butus leidžiama privatizuoti, tai esą irgi kelia nemažai klausimų – jo nuomone, abejotinas leidimas gauti butą beveik už dyką. Ar gali būti, kad metų metus eilėje socialiniams būstams gauti besirikiuojantys gyventojai buto gali ir nesulaukti, o valdiški būstai skiriami tiems, kurie galbūt juose net negyvena?
Jaučiasi persekiojama
Kaip mus informavo savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyrius, jų duomenimis, 2013 metais minėtas butas Tauragės dvare buvo išnuomotas eilės tvarka, žmonės jį remontuojasi. Pasiteiravus, kaip dažnai ir kas vykdo socialinių būstų priežiūrą, paaiškinta, kad tikrinimus atlieka „Tauragės butų ūkis“ du kartus per metus, jei prireikia, ir dažniau.
Ruošiant straipsnį spaudai, su žurnalistais susisiekė moters, apie kurią tauragiškis mums pasakojo, dukra. Ji griežtai neigė bet kokius įtarinėjimus dėl neva negyvenamo būsto ir sakė svarstanti kreiptis į aukštesnes instancijas, nes jaučiasi persekiojama.
– Galit atvažiuoti bet kuriuo metu, pamatysite, kaip viskas yra. Kalbant apie socialinius būstus, tai tų pažeidimų yra tiek, kad galėtumėt rašyti ir rašyti, tiek yra netvarkos, kad baisu, tik aš nesuprantu, kodėl užkliuvo šitas butas, – piktinosi moteris.
Tauragės dvaro gyventoja pasakojo, kad turi nuotraukas, liudijančias, jog pernai jos motinai skirtas socialinis būstas buvo stipriai apleistas, o šiuo metu jame vis dar tvarkomasi. Moteris patvirtino, kad socialinis būstas priklauso jos mamai, pastaroji esą dešimtmetį jo laukė ir atėjus eilei gavo. Pašnekovė aiškino, kad ji dažnai savo motiną dienomis parsiveda pas save (dukra su šeima gyvena tame pačiame name, o motinai esą reikalinga priežiūra). Gal dėl to kaimynui ir kilo įtarimas, kad butas gali būti negyvenamas?
– Įtariu, kas kreipėsi, tačiau konkretaus žmogaus įvardinti negalėčiau. Kaip taip galima sekti žmogų – iš kažkokio pavydo ar pykčio? Taip negali būti, čia žmogaus teisių pažeidimas, – pasipiktinimo neslėpė moteris.
„Tauragės žinioms“ išdėsčiusi savo poziciją moteris pabrėžė – jei žmogus stebi ir mato kažkokius pažeidimus, galėtų kreiptis tiesiogiai:
– Kažkoks mistinis žmogus, kodėl jis neprisistato, jeigu kalba teisybę?
Socialinio būsto tenka laukti ir dešimtmetį
Nuo praėjusių metų spalio socialinių būstų statistika šiek tiek kito. Kaip informavo savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus pakaitinė vyriausioji specialistė Žaneta Aukštkalnienė, sausio mėnesį sudarytų sąrašų duomenimis, registruoti 813 asmenų, laukiančių socialinio būsto. Pernai spalį registruotųjų buvo 841.
Specialistės teigimu, šiemet jau pateikti 48 gyventojų prašymai dėl socialinio būsto skyrimo. Visgi skaičiai laukiantiesiems gali pasirodyti nieko gero nežadantys: anot Ž. Aukštkalnienės, šiemet patenkinti 18-os tauragiškių prašymai – savivaldybės būstuose apgyvendinti pavieniai asmenys ir šeimos.
Ž. Aukštkalnienė nurodė, kad savivaldybės žinioje šiuo metu yra 510 socialinių būstų. Šiemet socialinio būsto fondo plėtrai skirta dar kiek daugiau nei pusė milijono litų. Iš viso savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai 2014 metais iš valstybės biudžeto skirta 16,4 mln. litų.
Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistės tvirtinimu, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti, modernizuoti įstatymo, kai nuomojami per 60 procentų nusidėvėję vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys, taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar rekonstrukcija savivaldybei, valstybei ekonomiškai nenaudingi arba tam savivaldybė neturi lėšų ir jeigu nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus metus.
