Šiandien Tauragės rajono savivaldybėje Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas pristatė propagandos transliavimo būdus visuomenei. „Menas yra ne kovoti kiekviename mūšyje, o sugebėti palaužti valią priešinantis be kovos“, – tokiomis sentencijomis susirinkusiuosius pasitiko programą pristatęs Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės skyriaus analizės vyr. specialistas vrš. Tomas Čeponis.
– Karai šiuo metu vyksta gerokai kitaip nei mes įsivaizduodavome anksčiau, – susirinkusiems policijos, sukarintų organizacijų atstovams, vietos politikams ir žurnalistams kalbėjo T. Čeponis.
Dabartinė Lietuvos saugumo koncepcija šiuo metu pirmiausiai yra nukreipta į Rusijos valstybės politiką. Šios valstybės užsienio politikos prioritetas yra posovietinė erdvė. Neva tėvynainių trypiamos teisės užsienyje, pagalba jiems – tai tik šūkiai ir tyčiniai bandymai sistemingai suformuoti suvokimą, pažinimą veikiamai auditorijai.
Tokios informacinės operacijos vyksta dviem būdais: pirmuoju atveju, pilama negatyvi informacija, antruoju siekiama propagandos objektą suskaldyti, taip jį padarant silpnesniu ir lengviau palaužiamu.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, propagandistai labiausiai mėgsta šiuos taikinius Lietuvoje: Lietuvos istorija, Lietuvos kariuomenė, NATO, ES, Lietuvos narystė NATO, Lietuvos–Lenkijos santykiai, kultūra, sportas, energetika ir skriaudžiami rusakalbiai.
Tačiau yra ir kitokių propagandos kovos būdų. Pastebima, jog kultūros srautas iš Rytų yra labai didelis. Kitais metais į Vilnių atvyks muzikantas Dima Bilanas, Lietuvoje vyksta šansono muzikos renginiai, kuriuose neretai galima išgirsti Sovietų Sąjungą šlovinančius žodžius. Ypač pastebimi produktai jaunimui – socialiniuose tinkluose plinta pratinimai prie rusiško produkto su žinomais animaciniais personažais „Maša ir Lokys“.
Socialiniuose tinkluose taip pat knibžda įvairios kontraversiškai vertinamos grupės, tokios kaip „Būkime vieningi“, ir kitos iniciatyvos, kuriose subtiliai pilamas purvas ant ES ir ginama Rusijos politikos pozicija.
Propaganda įtaigiai sklinda ne tik per internetą ar televiziją. Įrodyta, jog internetiniuose naujienų portaluose tikslingai dirba komentatoriai. O po balsavimų televizijų žiniose, Rusijoje pasirodo informacija apie propagandos nebuvimą. Kibernetinė ataka užfiksuota TV3 televizijoje – vieno balsavimo savo nuomonę išreiškė 7500 žmonių, tačiau buvo įrodyta, jog jie visi buvo iš vieno kompiuterio. Pasak T. Čeponio, tokių antpuolių sulaukia ir Lietuvos kariuomenės serveriai.
Vienas didžiausių propagandos taikinių yra Lietuvos istorija. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vyr. specialistas Karolis Zikaras aptarė vieną iš virtualių taikinių – Lietuvos istoriją, kurią būtų galima suskirstyti į keturis etapus: Viduramžius, Lietuvos okupaciją 1940 metais, partizaninį karą ir 1991 metų sausio įvykius. Lietuvių, kaip tautos nuopelnai, priskiriami kaimynams, iškreipiami ir menkinami faktai, šalies istorija siejama su Rusijos, kaip amžiais bendradarbiavusių pusių. Bene visiems žinomas pavyzdys – Baltarusijos noras pasisavinti Lietuvos istoriją nes, anot jų, didikai, kunigaikščiai buvo stačiatikiai.
Reziumuodami specialistai pripažino, kad mes gauname labai daug informacijos ir ne visada ją sugebame atsirinkti. Čia, anot jų, trūksta pedagogų pagalbos ugdant vaikus jau nuo mokyklos. Svarbus ir piliečių vaidmuo kovoje su propaganda. Tie, kurie atskiria šią informacija, turėtų dalintis ja su aplinkiniais. Specialistai pridūrė, jog šioje kovoje yra svarbi Šaulių organizacijos veikla, kariuomenė, stiprinanti mūsų valstybės pamatus.
