Aktualijos

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) reanimacija vis tik prasidės, mat pavyko gauti tam pasipriešinusios Jurbarko savivaldybės finansinę injekciją. TRATC‘o akcininkų susirinkime patvirtinta – iš aptarnaujamų Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų ir Pagėgių savivaldybių biudžetų bendrovės įstatinis kapitalas bus padidintas apie 200 tūkst. eurų. Bendrovė ieško ir kitų būdų, kaip išlipti iš finansinės duobės. Apie rinkliavos didinimą gyventojams garsiai vengiama kalbėti, tačiau bendrovės vadovas pasišovė apmokestinti iš miesto atvežamas žaliąsias atliekas. 

Tauragė atseikės 78 tūkst. eurų 

TRATC‘o akcininkų ir valdybos susirinkimas įvyko antradienį. Posėdis prasidėjo gera žinia – Jurbarko rajono savivaldybė nusileido atliekų tvarkymo centrui ir kartu su kitomis trimis TRATC‘o aptarnaujamomis savivaldybėmis prisidės didindama įstatinį bendrovės kapitalą. Nutarus papildomais įnašais jį didinti, proporcingai, pagal turimų akcijų skaičių, savivaldybės savo biudžetuose turės atrasti nemažas pinigų sumas: Pagėgiai – 18 246 Eur, Jurbarkas – 55 607 Eur, Tauragė – 78 197 Eur, Šilalė 47 787 Eur. Iš viso – 199 838 eurus. Iš šių pinigų bus padengta dalis skolos rangovui – AB „Kauno tiltai“ – už III ir IV sąvartyno sekcijų įrengimo darbus. TRATC jiems skolingas 579 437 eurus.
Už papildomus įnašus bus įsigyta 230 naujai išleistų akcijų. Visas bendrovės įstatinis kapitalas sudarys 286 724 Eur.
Akcininkų susirinkime taip pat patvirtinti nauji TRATC‘o įstatai. Juose nustatyta akcijų nominali vertė, įstatinio kapitalo išraiška litais pakeista į eurus. Taip pat padidintas akcijų skaičius kiekvienai savivaldybei.

Ir šiuos metus baigs su nuostoliu 

Į valdybos posėdį pakviesta auditorė Džuljeta Cibauskaitė bandė išsiaiškinti, kokios yra galimybės suvaldyti neigiamą bendrovės kapitalą. Parengtoje sąmatoje už 2016 metus numatyta, kad jei savivaldybėse nebus priimti atitinkami sprendimai, nuostolis turėtų išaugti iki 560 tūkst. eurų. Kaip paaiškino bendrovės juristė Andreja Statkutė, bendram sąnaudų išaugimui įtakos turės numatytos atliekų tvarkymo užduotys, rūšiavimas sąvartyne, naujai atsiradęs, Seimo patvirtintas atliekų šalinimo mokestis sąvartyne, dvinarės rinkliavos įvedimo sąnaudos ir kitos sąnaudos atliekų sistemos palaikymui.
Netrukus pereita prie TRATC‘o valdymo struktūros klausimo. Šiuo metu bendrovėje – 42 etatai. 7 etatai laisvi, nuspręsta juos naikinti.

Patalpų nuomai – 18 000 eurų

Kaip žinia, TRATC‘o administracija įsikūrusi UAB „Tauragiškių balsas“ priklausančiame pastate, Spaustuvės gatvėje. Patalpų sutartis su pastato šeimininkais baigsis rudenį. Už vieną kvadratinį metrą nuomos per mėnesį mokama po 6,95 Eur. Per mėnesį priskaičiuojama 1 508 Eur nuomos mokesčio. Per metus susidaro pakankamai solidi suma – 18 096 Eur.
TRATC‘o direktorius Kęstutis Komskis atskleidė, kad su pastato savininkais jau derimasi dėl nuolaidos nuomai. Tauragės savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis paminėjo laisvas patalpas Stoties gatvėje, ten, kur anksčiau buvo įsikūrusi vairavimo mokykla. 100 kv. metrų ploto patalpas savivaldybė galbūt galėtų užleisti TRATC‘ui pagal panaudos sutartį. Nereikėtų mokėti nuomos mokesčio. Akcininkai pažadėjo nepraleisti progos ir pasiūlymą apsvarstyti, tačiau kitą dalį patalpų vis tiek reikės nuomotis. Iš viso reikėtų apie 200 kv. metrų patalpų. Nemažai jų reikia archyvui. 

Žaliosios atliekos neša nuostolius

Tačiau karščiausios diskusijos kilo, kai TRATC‘o direktorius K. Komskis prabilo apie žaliųjų atliekų surinkimą. Ši veikla esą neša nuostolius. 
Per 2015 metus į  Žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles (ŽAKA) visose savivaldybėse bendrai tvarkymui atvežtos 4 068 tonos. Už 2 606 tonų tvarkymą savivaldybės susimokėjo. Dar už 9 tonas susimokėjo juridinės įmonės. Žaliosios atliekos tiesiogiai iš gyventojų priimamos nemokamai. Iš viso 1 453 tonos ŽAKA aikštelėse priimtos nemokamai ir buvo tvarkomos iš TRATC‘o lėšų. Iš jų 165 tonas atvežė gyventojai, 39 tonas įmonės, o didžiausias kiekis buvo atvežtas iš savivaldybių seniūnijų, tai sudaro net 1 249 tonas. Šio kiekio sutvarkymui nei iš savivaldybių, nei iš seniūnijų jokių lėšų tvarkymui nebuvo gauta, dėl to TRATC‘as esą patiria nuostolį. Per 2015 metus už nemokamai priimtų atliekų tvarkymą nebuvo gauta apie 70 tūkst. eurų pajamų.
– Pavyzdžiui, Tauragėje „Dunokai“ gauna pinigus iš seniūnijos už žaliųjų atliekų surinkimą iš viešųjų erdvių ir atveža mums, o mes turime jas sutvarkyti, negaudami jokių pajamų. Per metus į aikštelę iš Tauragės atvežama 1 200 tonų žaliųjų atliekų, už kurias patiriame nuostolį. Mes ne labdaringa organizacija, – rėžė K. Komskis.  
Tauragės savivaldybės administracijos direktoriui M. Petraičiui pasiteiravus, ar TRATC‘as nori, kad už tai būtų mokama iš savivaldybės biudžeto, bendrovės vadovas net pyktelėjo: 
– Jeigu norite, kad mes darytume kokius nors sprendimus bendrovės finansinei situacijai gerinti, tai ir mokėkite. Kitu atveju ta aikštelė bus nuostolinga! 
Šilalės savivaldybės administracijos direktoriui Raimundui Vaitiekui paaiškinus, kad Šilalė turi kitokią apmokėjimo už žaliąsias atliekas tvarką – savivaldybės seniūnijos deklaruoja atliekų kiekius ir moka už jų tvarkymą, bendrovės valdyboje kilo karštos diskusijos. Šio klausimo nagrinėjimas atidėtas kitam valdybos posėdžiui. 

Pralošė du teismus

Posėdžio pabaigoje K. Komskis susirinkusius informavo, kad bendrovė pralošė du teismus. Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad TRATC‘as turės sumokėti 9 000 ir 6 000 eurų atlyginimo nepriemokų bendrovės ekologei ir aikštelės darbininkui. Dar krizės metu buvo nuspręsta mažinti šios bendrovės darbuotojų atlyginimus, susitariant juos grąžinti į buvusį lygį vos tik įmonė ims rinkti rinkliavą iš gyventojų už atliekų tvarkymą. Rinkliava gyventojams buvo įvesta, o algos kaip buvo sumažintos, taip ir liko. Pirmasis į teismą kreipėsi buvęs direktorius Leonas Leikus. 
Tačiau K. Komskis patikino, kad ištuštinti bendrovės sąskaitos neskubės, sprendimus žada skųsti aukštesnės instancijos teismui. O jei ir ten pralaimės, galbūt šias sumas teksią išsiieškoti iš buvusio bendrovės vadovo, kuris visą šią košę ir užvirė.   

Apie dvinarę rinkliavą

Susirinkusieji trumpai apkalbėjo ir Vyriausybės užmojį nuo kitų metų šalyje įvesti dvinarę rinkliavos tvarką. Šalies žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad pritaikius dvinarę rinkliavą, įmokos gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą turėtų padidėti kone dvigubai, Aplinkos ministerija suskubo tai neigti ir aiškinti, kas tai yra dvinarė rinkliava. 
Dvinarę rinkliavą sudarys pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio ir kintamoji dalis, kuri priklausys nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga. Į rinkliavos dydį negalės būti įtrauktos išrūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos. Kintamoji dalis bus nemokama, jeigu gyventojas deklaruos, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Pagal Vyriausybės nutarimo projekto nuostatas, gyventojai galės būti skirstomi į kategorijas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto rūšies (daugiabučiai, individualūs namai, garažų, sodų bendrijos). Šių kategorijų aptarnavimui susidaro skirtingos sąnaudos, skiriasi paslaugos teikimo principai, todėl savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas. Aplinkos ministerija pareiškė, kad mokestį gyventojams už atliekų tvarkymą didina ne Vyriausybės nustatytos taisyklės, o neefektyvios arba nepagrįstos atliekų tvarkytojų investicijos. 

Nuotrauka