Aktualijos

Vasaros pradžioje džiaugsmingai įsirengę paplūdimį prie Lomių tvenkinio vietiniai net neturėjo minties, jog naujasis miestelio traukos centras galėtų būti tik vienerių metų atrakcija. Rudens pradžioje žuvivaisos specialistams susirūpinus dėl lašišinių žuvų galimo neršimo tvenkinyje šis sparčiai ėmė sekti. Priežastis – atidarytas žuvitakio uždoris. Tarp žuvis mėginančios išsaugoti tarnybos ir vietinių pakibo karo kirvis ir, regis, taikiai situaciją spręsti darosi vis sunkiau.

Paplūdimiu džiaugėsi neilgai

Liepos mėnesį lomiškiai dėjo viltis į naujai įrenginėjamą Lomių tvenkinio paplūdimį. Ir mes laikraštyje rašėme, kaip paplūdimyje neatlygintinai plušėjo entuziastingi kaimo vyrai. Lomiškiai technikos pagalba lygino gruntą, vežė smėlį, kasė. Paplūdimys buvo įrengtas privačiame sklype – sklypo savininkas šį žemės plotelį geranoriškai leido naudoti bendruomenės poreikiams.

Liepos 25-ąją naujai įrengtame Lomių paplūdimyje surengta vandens ir sporto šventė. Šiais straipsnyje minimais įvykiais pažymime, kokią emocinę svarbą bendruomenei turėjo naujos pramogų vietos atsiradimas: paplūdimys su smėliu. Karštą vasarą vaikai su mamomis traukė pasipliuškenti, vyrai rytais pėdino žvejoti. Tvenkinyje gyvena jo savininko įleistos žuvys.

Artėjant rudeniui lomiškių vasaros idilė ėmė bliūkšti. Kaip pasakoja Lomių seniūnaitis Algimantas Ramanauskas, po vieno iš žuvivaisos specialistų apsilankymo tvenkinyje ėmė sekti vanduo.

– Pernai buvo įrengtas žuvitakis tam, kad iš Šunijos upės į tvenkinį galėtų atplaukti neršti upėtakiai. Iš pradžių žuvitakis būdavo atidaromas trumpam, tačiau rugsėjo mėnesį jis buvo atidarytas ir paliktas. Tvenkinyje sparčiai ėmė sekti vanduo. Vanduo buvo nusekęs maždaug 1,3 metro. Nuo paplūdimio iki vandens atsidengė apie 50 metrų dumblo ruožas. Tvenkinyje liko tiek mažai vandens, kad ten esančios žuvys tuoj ims trokšti, – šių eilučių autorei spalio pradžioje pasakojo A. Ramanauskas.

Jau kitą dieną po vyro pasakojimo šalyje baigėsi sausasis laikotarpis, prasidėjo lietūs, tad straipsnio rengti neskubėjome.

Abejoja, ar upėtakiai atplauks

Vyras tada savo feisbuko paskyroje publikavo nuotraukų, jose matyti, kaip stipriai tvenkinys buvo nusekęs rugsėjo mėnesį. Vyras įamžino ir itin seklias Šunijos upės vietas. Būtent Šunijos upe vyro minimi upėtakiai turėtų pasiekti žuvitakį, juo pakilti aukštyn iki tvenkinio ir jame neršti. Nuotraukose aiškiai matosi, jog kai kur vandens lygis nesiekia nė keliolikos centimetrų.

Seniūnaičio pasakojimu, žuvys tvenkinio negalėtų pasiekti ne tik dėl seklumos, bet ir pakeliui esančių bebrų užtvankų.

– Gyvenime šiame upelyje upėtakių nėra buvę. Jie labai jautriai reaguoja į chemijas ir jų čia niekada nebus. Nebent šlakių. Be to, čia seklu. Apskritai upėtakiai neršia švariame upelyje, akmenuotame dugne. Išsikasa žvyre duobutę ir neršia. O jei jie pareis į mūsų tvenkinį, o tvenkinys yra nuleistas, jis dumble nenerš. Jie čia ir neplaukia, – dėstė seniūnaitis.

Vyro pasakojimu, spalio pradžioje Lomiuose lankėsi ir žuvivaisos specialistai, ir aplinkosaugos tarnybos atstovai. Pats susitikime dalyvavęs A.Ramanauskas teigia girdėjęs susirinkusiuosius kalbant, jog žuvitakis apskritai buvo įrengtas su broku, esą dėl to upėtakiai ir nesidomi Lomių tvenkiniu.

Nuotrauka

„Atliekame savo darbą“

Dėl Lomių tvenkinio susisiekėme su Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėju Valdu Gečiu. Vyras teigė suprantąs gyventojų susirūpinimą dėl tvenkinio, tačiau prašė suprasti ir jį su kolegomis: jie atlieka tarnybinę pareigą – atkurti lašišinių žuvų nerštavietes. Vyras šių eilučių autorei pripažino – žuvitakiai nėra pati geriausia pagalbos žuvims forma, tačiau ji tokia kol kas tokia vienintelė dėl vienos priežasties. Šalyje yra nemažai užtvenktų upių, o šiose suformuoti tvenkiniai – privatūs. Pasak žuvivaisos specialisto, žuvys laimingiausios būtų, jei tokių tvenkinių apskritai nebūtų, tačiau jų išardyti žuvų atstovai neturi teisės. Visa tai valdininkas žurnalistei paaiškino telefonu, žemiau pateikiame raštu jo atsiųstus atsakymus į „Tauragės žinių“ klausimus.

„Tauragės žinios“: Ar tiesa, jog specialistų vienas vizito tikslų buvo išardyti Šunijos upėje esančias bebrų užtvankas? Kokiu tikslu lankėtės Lomiuose?

Valdas Gečys: Žuvininkystės tarnyba, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, organizuoja, koordinuoja ir vykdo saugomų rūšių žuvų veisimo, neršto ir migracijos sąlygų gerinimo darbus, šių žuvų išteklių gausinimo ir kitus projektus, prižiūri žuvų migracijos kelius bei migracijos įrenginius, teikia metodinę pagalbą žuvų migracijos įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo klausimais, organizuoja, koordinuoja, vykdo migruojančių žuvų stebėseną, nustato žuvų pralaidų veikimo efektyvumą ir teikia pasiūlymus jam reguliuoti.

Žuvų pralaidos turi veikti visą teorinį žuvų neršto migracijos laikotarpį, ir jos turi veikti taip, kad būtų užtikrintos sąlygos žuvų migracijai. Todėl atvykę specialistai tikrino pralaidos veikimą, vandens lygį joje, šalino migracijos kliūtis upėje.

T.Ž.: Gyventojai teigia, jog žuvitakis buvo pastatytas tam, kad tvenkinyje galėtų neršti upėtakiai? Ar tai tiesa?

V.G.: Žuvų pralaida Šunijos upėje, Lomių užtvankoje, buvo pastatyta pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2017 m. įsakymą. Pagal patvirtintą Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą.

Baigus žuvitakio statybas Šunijos upė buvo įveista upėtakiais.

T.Ž.: Kuo remiantis manyta, jog Šunijos upėje yra lašišinių žuvų, tiksliau, upėtakių?

V.G.: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 25 d. Nr. 525 įsakymu patvirtintose Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarkoje ir kokybės normose, lašišiniai vandens telkiniai apibūdinami kaip vandens telkiniai, kuriuose gali arba galėtų gyventi ir veistis Atlanto lašišos, šlakiai, kiršliai ir sykinės žuvys. Kaip rašoma klasifikavimo tvarkos 8 punkte, visi paviršinio vandens telkiniai turi būti suskirstyti į grupes pagal paskirtį ir gamtines savybes, todėl upės skirstomos į tris grupes pagal tinkamumą žuvims gyventi: karpines, lašišines ir kitas.

Šunijos upė yra priskirta potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams sąrašui.

Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, Šunijos upė yra kasmet įtraukiama į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro tvirtinamą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą.

T.Ž.: Susitikimo metu gyventojai išgirdo, jog prabilta apie tai, kad žuvitakis pastatytas su broku ir tai yra viena priežasčių dėl ko tvenkinys senka. Ką manote apie tai?

V.G.: Prieš žuvų pralaidos projekto rengimą buvo atlikti išsamūs tvenkinio tyrimai, o parengus projektą – atlikta jo ekspertizė. Ekspertų išvadose pastabų dėl projektavimo broko nebuvo. Rangovai pralaidą statė remdamiesi projektu. Pasibaigus statybos darbams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus statinio statyba buvo užbaigta.

Nuotrauka

T.Ž.: Gyventojai įsitikinę, jog turėdami žuvitakio sklendės sukinėjimo mechanizmą jie galėtų reguliuoti tvenkinio vandens lygį, ir tai padėtų išvengti tvenkinio nusekimo. Ką apie tai manote?

V.G.: Žuvų pralaida Šunijos upėje, Lomių užtvankoje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o turto patikėjimo teise ją valdo Žuvininkystės tarnyba. Žuvininkystės tarnyba yra atsakinga už žuvų pralaidos tinkamą eksploataciją.

Žuvų pralaidos turi veikti visą teorinį žuvų neršto migracijos laikotarpį ir jos turi veikti taip, kad būtų užtikrintos sąlygos žuvų migracijai.

Pralaidoje esantis uždoris yra skirtas žuvitakio priežiūrai ir remontui atlikti, o ne vandens lygiui tvenkinyje palaikyti. Tuo metu, kai uždorio sukinėjimo mechanizmas buvo paliktas, nežinomi asmenys uždorį pilnai nuleido ir vanduo per žuvitakį netekėjo. Siekiant išvengti saviveiklos ir nesankcionuotų veiksmų, uždorio mechanizmas buvo nuimtas.

Specialisto kalba taisyta, išimant kai kurias nuorodas į įstatymus. Visa kalba tiesiog nebūtų tilpusi į laikraštį.

Rugsėjo viduryje Lomių kaimo bendruomenė išsiuntinėjo oficialius raštus: Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistams, Aplinkos ministerijos ministrui Kęstučiui Mažeikai, Aplinkos ministerijos kancleriui Arminui Mockevičiui bei LR Seimo narei Aušrinei Norkienei. Nuotraukomis iliustruotame rašte dėstoma tvenkinio svarba bendruomenei, aprašomas nukritęs jo vandens lygis. Gyventojai išsako susirūpinimą dėl tvenkinyje gyvenančių žuvų bei prašo išsaugoti tvenkinį.

Nors raštas buvo išsiųstas rugsėjo mėnesį, jokio atsakymo bendruomenė iki šiol nesulaukė.