„Tėvai ir vaikai lengvai, tačiau maloniai šokiruoti“ – taip apie Tauragės „Lions“ klubo dovanotus nešiojamuosius kompiuterius mokiniams iš Ukrainos atsiliepė mokytojų padėjėjos Elena ir Olha, dirbančios Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje. Iš viso klubo nariai išdalijo paramos už 28,5 tūkst. eurų.
Maksym, Zakhar ir Vladislav vienas per kitą kartojo esą be galo dėkingi rėmėjams, nes apie kompiuterius galėjo tik pasvajoti. Jų berniukai neturėjo ir namie. Pandemijos metu gimtinėje nuotoliniu būdu mokėsi telefonų pagalba. O dabar pasijuto tarsi išrinktieji ir, šelmiškai besišypsodami, žadėjo kompiuterius naudoti tik mokslams.
Žalgirių gimnazijos devintokas Dmitrij Jeriomenko pasidžiaugė, kad dovanų gautas kompiuteris leis jam ir toliau mokytis programavimo mokykloje nuotoliniu būdu. Pasak vaikino, jo tikrai neblogas stacionarus kompiuteris liko gimtuosiuose namuose, o mokytis programavimo naudojantis telefonu – ne ypač patogu. Pasidžiaugė Dmitrij ir tuo, kad padovanotas nešiojamasis kompiuteris atidaro visas jam reikiamas programas.

Tauragės „Lions“ klubo narė Sandra Triukaitė-Valinčienė pasidalijo istorija, kaip nemaža finansinė parama ir už ją nupirkti nešiojami kompiuteriai pasiekė Tauragėje gyvenančius ukrainiečių vaikus:
– 28 534,40 euro parama mus pasiekė iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ten gyvenanti amerikiečių šeima labai norėjo paremti nuo Rusijos agresijos nukentėjusius Ukrainos pabėgėlius. Mūsų klubui buvo pasiūlyta imtis paramos administravimo.
Buvo nuspręsta paremti šešias Tauragėje apsigyvenusias ukrainiečių šeimas, į sąskaitas jiems pervedant 5,5 tūkst. eurų. Finansinė padėtis šiose šeimose buvo išties liūdna, tad keli šimtai eurų, pasiekę jų sąskaitas, turėtų kiek palengvinti finansinę naštą.
Už 500 eurų nupirktas sensorius „Libre“, skirtas diabetu sergančiai mergaitei Sofijai.
Už likusią sumą nutarta nupirkti nešiojamuosius kompiuterius mokyklinio amžiaus vaikams. Iš viso buvo nupirkta 47 nešiojamieji ir vienas planšetinis kompiuteriai. Savivaldybės administracija padėjo sudaryti Tauragėje besimokančių mokinių iš Ukrainos sąrašą.

– Šeimoms, kuriose daugiau nei du mokyklinio amžiaus vaikai, nupirkome dar ir planšetinius kompiuterius, – pasakojo S. Triukaitė-Valinčienė. – Daugiausiai kompiuterių – 27 – išdalinta Jovarų pagrindinėje mokykloje (įskaitant ir filialą Lauksargiuose), 8 – „Šaltinio“, 2 – „Aušros“ progimnazijų, 5 – „Versmės“ ir 3 – Žalgirių gimnazijų mokiniams. Du nešiojamuosius kompiuterius perdavėme Parapijos namuose apsigyvenusioms šeimoms – jų vaikai mokosi Ukrainos mokyklose nuotoliniu būdu. Visuose kompiuteriuose įdiegta reikiama programinė įranga, jie pritaikyti darbui ir mokymuisi, tad papildomų rūpesčių mokiniams neturėtų kilti. Tikimės, kad tokia parama padės mokiniams paprasčiau mokytis lietuviškose mokyklose, o esant reikalui prisijungti ir prie nuotolinių pamokų jų gimtojoje šalyje, bendrauti su draugais ir artimaisiais, dėl karo išsibarsčiusiais po visą Europą, nejausti atskirties.
Tauragiškė Jolanta Liekienė, nuo kurios ir prasidėjo „dovanų lietus“, sakė, kad pati prisidėjo prie paramos ukrainiečiams pasirodžius pirmiesiems karo pabėgėliams, o vėliau jos sesuo Jurga, gyvenanti JAV, pasiūlė pažįstamų ir labai užjaučiančių karo pabėgėlius gana pasiturinčių amerikiečių paramą.
– Pamažu taip viskas ir įsisuko, – pasakojo Jolanta. – Tačiau aš viena nebūčiau pajėgusi nuveikti tiek, kiek gali padaryti draugėn susibūrusi organizacija. Pasiūliau Tauragės „Lions“ klubui administruoti šią konkrečią paramą. Manau, kad pasielgiau tinkamai. Pažinojau tas šešias šeimas, kurioms pasiūlyta materialinė parama, pati stengiausi joms padėti, tad atsiradus galimybėms padėjome. Jei reikės, padėsime dar ne kartą – atsižvelgsime į poreikius, aplinkybes, galimybes. Amerikiečiai padės ir prisidės, manau, mūsų visų tikslas bendras – visi norime gyventi taikoje.