Elektros kainos smaugia verslus
Įkelta:
2022-09-16
Nuotrauka
elektra

Elektros kainoms išaugus iki neregėtų aukštumų su didelėmis išlaidomis susiduriantys verslai ieško išeičių. Vieni dar labiau veržiasi diržus, kiti gi nusiteikę optimistiškai ir laukia išganingų vyriausybės sprendimų. O didelės baldų įmonės vadovas žodžių į vatą nevynioja – jei elektros kainos ir toliau taip kils, dirbti tiesiog nebeapsimokės.

„Pasiekta riba“

Paprašytas pasidalinti mintimis apie neįtikėtinai sparčiai kylančias elektros kainas, 26-erius metus veikiančios baldų gamybos įmonės „Alantas“ vadovas Juozas Kniūkšta atviras – yra labai blogai.

– Jei kilovatvalandės kaina pasieks 1 eurą, dirbti nebeapsimokės, – teigia jis. – Mes mokam pagal biržos kainą. Dabar už kilovatvalandę mokam apie 60 centų, ir tai yra labai daug. Tai yra riba. Toliau jau tik darbas į minusą.

Jis pasakoja, kad nuo pavasario elektros kaina kilo 2,5 karto. Elektros „Alantas“ sunaudoja labai daug – apie 50–60 tūkst. kW per mėnesį.      

Lyg to būtų per maža, neįtikėtinai brango ir visos baldams gaminti reikalingos medžiagos – pasak J. Kniukštos, viskas brango 2–3 kartus. 

Paklaustas, ar tikisi kokių nors veiksmingų valdžios žingsnių, kurie palengvintų verslo situaciją, verslininkas sako, kad vienintelis dalykas, kuris galbūt padėtų, tai jei būtų užfiksuota maksimali elektros kaina ir ji nebegalėtų kilti, o jei kiltų, valstybė tą dalį virš maksimalios kainos kompensuotų. Pasak jo, galbūt tai galėtų padaryti šalies prezidentas. 

– Taip manau ne aš vienas. Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys, – įsitikinęs jis. – Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai.  

Jis netgi tvirtina, kad valstybė nori „damušti“ verslus galutinai.

– Kam tai naudinga – ką aš žinau. Čia korupcija kokia kvepia ar kaip... Elektros tiekėjai milijardus kraunasi. Nežinau, kas čia darosi. O vyriausybė nieko nedaro, leidžia susikrauti milžiniškus pinigų kiekius ir tik paskui svarsto, ką čia būtų galima padaryti, – J. Kniūkšta neslepia nusivylimo vyriausybės neveiklumu.

„Susiveržėm diržus dar labiau“ 

Pasak restorano „Da Feng“ savininkės Almos Marozienės nuolat kylančios ne tik elektros, bet ir daugelio prekių kainos varo į neviltį. Ji pasakoja, kad kur link viskas krypsta, supratusi dar vasarą, būtent todėl jau tada buvo priimtas sprendimas atsisakyti neseniai įsigytos kavinės „Arfa“ ir susikoncentruoti į vieną, pagrindinę viešojo maitinimo įstaigą – restoraną. 

– Centruojamės į vieną vietą tam, kad išgyventume, išsaugotume darbo vietas ir galvotume apie ateitį, – teigia A. Marozienė. – Svajonėmis gyventi nebegalima. 

Ji teigia, kad įmonė vis dar gyvena iš vidinių atsargų, kurias turėjo sukaupusi prieš brangimą. 

– Su kiekvienu brangimu juk negalim branginti savo patiekalų. Susiveržėm diržus dar labiau – žiūrim, ką dar galima sumažinti, atsisakyti... Kaip sakoma, ieškom vidinių rezervų, – sako verslininkė. 

Ji negalėjo įvardinti sumų, kiek pabrango elektra – sako dabar tų skaičių net nematanti, tačiau kad viskas sparčiai brangsta, – faktas. 

– Ir iš tiekėjų, ir iš kolegų girdime, kad jiems irgi viskas brangsta, taigi nori nenori teks ir mums kažkiek kelti kainas, – apgailestauja verslininkė.

Tiesa, pasak jos, guodžia tai, kad blogai ne jiems vieniems – blogai visiems.

– Yra toks bendrumo jausmas, kuris neleidžia pulti į neviltį. Bandysim kažkaip išgyventi. Suprantu, kad išgyvena stipriausi, kantriausi, ir tikiu, kad kažkaip išsilaikysim, – rankų nenuleidžia ji.     

Turi dar kelis mėnesius

UAB „Šaukštelis“, kuriai priklauso sušių baras ir parduotuvė „Gurmanų studija“, vadovė Justina Visockienė teigia, kad kol kas įmonė milžiniškų elektros sąskaitų negauna – sutartis su teikėjais dar galios iki kitų metų, taigi ir panikos kol kas nejaučia. 

– Taigi dar turim kelis mėnesius, kai už elektrą mokėsim sena kaina, – pasakoja ji. – O kas bus paskui – neįsivaizduoju. Kol kas niekas nieko nesiūlo. Žiūrėsim per tuos kelis likusius mėnesius, kaip keisis situacija, kaip čia išvis viskas bus, galbūt vyriausybė kažko imsis. Todėl per daug neskubu panikuoti, apskritai esu pozityvus žmogus, stengiuosi būti optimistė.

Vis dėlto ji nerimauja, kas bus žiemą, kai už kilovatvalandę teks mokėti galbūt  pusę euro, jei niekas nieko nekompensuos. Kavinė ir „Gurmanų studija“ dabar per mėnesį minimaliai sunaudoja apie 6000, maksimaliai vasarą – apie 9000 kilovatų elektros energijos. 

– Taigi sąskaitos ir dabar yra tūkstantinės, – teigia verslininkė, – paprastai sumokam per mėnesį per 2 tūkst. eurų. Jei kilovatvalandės kaina kils tris kartus, mokėti teks kokius 6 tūkst.? Grubiai skaičiuojant, tai šešių žmonių atlyginimas. Ko bijau labiausiai – kad netektų atleidinėti darbuotojų.

Be to, kai karas prasidėjo, ji teigia žinojusi, kad kažkaip jis atsilieps visiems, jo pasekmes pajus visi. 

– Elektros, dujų, kuro kainos kyla, taigi tai neišvengiamai jaučia visi verslai. Mes mažiukai, bet kaip jaustis didelių įmonių vadovams? Turiu savo aplinkoje tokių žmonių, pasikalbam, tai man tiesiog ašaros byra – jų padėtis išties katastrofiška. Jie už galvų susiėmę, nes juk verslui baisiausia, kai reikia atleidinėti žmones, – svarsto J. Visockienė.

Vis dėlto ji tikisi, kad jos vadovaujamoje bendrovėje to daryti neprireiks – sako, stengsis kažkaip išgyventi, kad tik nereikėtų nieko atleisti. 

– Visi kalba, kad ateina krizė, o mano manymu, ji jau yra, mes jau esam toj krizėj, – įsitikinusi verslininkė. – Matau krizę jau nuo vasaros vidurio, nes ėmė sparčiai kilti visos kainos, o žmonės ėmė labiau taupyti.  

Nuo balandžio mėnesio, pasak jos, ėmė kilti sušiams reikalingų išskirtinių produktų kainos, kai kurių tiekimas buvo sutrikęs – vadybininkai buvo „ant įtampos“, nes buvo neaišku, kaip čia bus. 

– Taigi nuo balandžio iki dabar sušiams reikalingi produktai brango vidutiniškai 25–30 proc. Apie lašišą atskira kalba: iš pradžių ji labai pabrango, vėliau kaina krito. Mums reikalinga geros kokybės lašiša, atitinkamo išpjaustymo, atitinkamos kategorijos. Buvo laikas, kai teko mokėti 32 eurus už kilogramą, vėliau kaina sumažėjo iki 18 eurų, – pasakoja ji. – Taigi laviruoti tenka visur.

Be to, pasak jos, vasarą kilo darbuotojų algos – atsižvelgiant į visų kainų kilimą kolektyvui atlyginimai didėjo per 20 proc. Taigi teko šiek tiek, apie 9 proc. pakelti ir sušių kainas. Tai buvo neišvengiama.

J. Visockienė pasakoja, kad įmonė turi hibridinį automobilį, taigi pavyksta sutaupyti kuro sąskaita – kuro bako užtenka maždaug pusei mėnesio. Dėl to ir pietų išvežiojimas kol kas yra nemokamas arba imamas simbolinis 1 euro mokestis. 

– Įvedėm taupymo režimą:  apgalvojom, kur deginti elektros nebūtina. Visi namuose pradėjom taupyti, automatiškai į darbą reikia atsinešti tą taupymą, tai normalu, – įsitikinusi ji.

Nuotrauka
elektra
Juozas Kniukšta

Juozas Kniukšta 

Jei šitos beprotybės niekas nesustabdys, prasidės griūtis, daugybė verslų neatlaikys. Jei bus leidžiama ir toliau kažkam savivaliauti, krautis į kišenes milžiniškus pelnus nežinia kodėl ir už ką, prasidės masiniai bankrotai. 

Prekybos centrai darbo laiko netrumpins

Dalis prekybos centrų jau paskelbė trumpinantys darbo laiką – tokios galimybės neatmeta ir kai kurie mažmeninės prekybos parduotuvių tinklai. Dauguma mažmeninės prekybos parduotuvių tinklų teigia, kad darbo laiko trumpinti neketina ir energiją taupo kitomis priemonėmis – nuo LED lempučių iki išjungiamo apšvietimo. „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė 15min teigė, kad parduotuvėse yra ieškoma būdų, kaip optimizuoti energijos sąnaudas, tačiau darbo laikas trumpinamas nebus. Šia logika vadovaujasi ir IKI prekybos tinklas – parduotuvių darbo laikas taip pat netrumpinamas. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis taip pat patvirtino, kad parduotuvių darbo laiko kompanija trumpinti nenumato.
„Maxima“ grįžo į rudens–žiemos darbo laiką, tačiau, kaip pasakojo Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, toks sprendimas priimamas kasmet dėl pasikeitusio pirkėjų srauto, o ne elektros kainų.

„Klausimų daug, atsakymų nėra“

Kad situacija išties kelia nerimą, teigia ir Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) prezidentas Marius Jucikas. Pasak jo, „Nordpool“ interneto svetainėje elektros kainas galima stebėti kiekvieną dieną, o ESO svetainėje galima pamatyti garantinio tiekimo kainas.

– Šių metų rugsėjo mėnesiui jos yra 0,6 Eur/kW. Prieš metus buvo 0,1 Eur, o 2020 metais – 0,05 Eur/kW. Taigi brangsta kartais. Skaudžiausia yra toms įmonėms, kurių gamyboje didelę dalį sudaro energetiniai ištekliai: dujos, elektra.

M. Jucikas teigė kalbėjęs su keleto įmonių atstovų. Pasak jo, didesni verslai, kurie turi pajėgumų, keičia gamtines dujas į naftos dujas. 

– O mažieji tyliai kenčia, kitur net nėra galimybės pakeisti elektros ar dujų kita energija, spaudoje matome pranešimus, kad kai kurios įmonės net stabdo veiklą dėl nepakeliamos energijos kainų naštos, – sako jis.

Gamtinių dujų kaina 2021 m. pradžioje juridiniams asmenims buvo 0,24 Eur/kub. m be PVM. Paskutinė sąskaita rugpjūčio mėnesį – 1,95 Eur/kub. m be PVM. 

– Jei dėl dujų kainų galime kaltinti Rusijos agresiją, tai dėl elektros kainų yra daug klausimų ir visiškai nėra atsakymų, – teigia jis.

Pasak jo, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo valdyba trečiadienį surengė posėdį dėl išaugusių energijos išteklių kainų ir minimaliosios mėnesinės algos (MMA), į jį buvo kviečiami prezidento patarėjas, energetikos ministras, ekonomikos ir inovacijų viceministras, aplinkos ministras ir kiti valdžios atstovai. M. Jucikas pasidalijo kai kuriomis mintimis iš posėdžio.

Nors valdyboje dar nebalsuota, bet siūloma įveiklinti turimus atsinaujinančios energetikos šaltinius bei keisti MMA formulę. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sakė, kad verslas prašys Prezidentūros tarpininkavimo įgyvendinant kelis siūlymus, užkirsiančius kelią smulkaus ir vidutinio verslo bankrotams ir durų užvėrimui.
Jos teigimu, Elektrėnų elektrinė turi dirbti visu pajėgumu, tuomet jos resursų užtektų stabilizuoti kainas. D. Matukienė siūlė įveiklinti visus turimus energetikos šaltinius. „Be to, turėtų būti eliminuoti tarpininkai tam tikrose grandyse, kurie pakelia kainą. Kalbėjom apie „Nordpool“ ir Lenkiją, kur tris kartus pigesnė elektros energija. Turim išspręsti šį klausimą – tai tokia pati šalis, o mes nesugebame panaudoti to, ką turime. Įdarbinami turi būti atsinaujinančios energijos šaltiniai, turimos elektrinės, kad būtų galima stabilizuoti energetiką“, – sakė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Taip pat kalbėta apie MMA didinimą. Kaip sakė D. Matukienė, yra pasiūlymų keisti MMA skaičiavimo formulę. Siūloma į formulę įtraukti darbo našumą ir remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį. D. Matukienės teigimu, jei būtų jos valia, MMA nebūtų „liečiamas“, o būtų pakeltas tik neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD). Kitu atveju esą skurdas būtų tik didinamas. „Yra pasiūlymas dėl NPD didinimo. Spręsime, balsuosime po spaudos konferencijos, ar pakelti 200 eurų NPD, ar mus tenkina toks variantas“, – kalbėjo ji.

TAVA prezidento nuomone, vis dėlto galutinių sprendimų dar nėra. Tiesa, siūloma lengvatų tiems verslams, kurie ryžtųsi plėtoti žaliąją energiją. Tačiau tam reikia turėti ir savų lėšų, be to, dėl didelės saulės elektrinių paklausos tai nėra įgyvendinama greit.

Dar daugiau nerimo verslui, pasak jo, kelia ir siūlymas kelti MMA. 

– Verslui tai bus dar viena našta, kurią pakels tikrai ne visi. Manau, kad tam dabar ne laikas, - įsitikinęs jis.

Tiesa, įvairių sprendimų siūlė ir posėdyje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas. Tačiau M. Juciko nuomone, tai labiau panašu į taškų rinkimąsi: prezidento siūlymai vyriausybei tikriausiai atrodys neįgyvendinami, tad ir liks tik siūlymais. O juk jau dabar daugelio mūsų šalies verslų

 

Nuotrauka
tel
Įkelta:
prieš 18 valandų
Nuo šiandien Lietuvoje neliks įprastos telefono numerių rinkimo tvarkos. Plačiai šalies gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip nepriklausomoje Lietuvoje keitėsi telefono numeriai.
Nuotrauka
nvo
Įkelta:
2024-02-27
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta pabrėžti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius bei savanorius reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena tarptautiniu mastu pradėta minėti 2014 metais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių.  
Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
2024-02-24
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.