Kova dėl širdžių ir protų. Pilietiškumas ar patriotiškumas?
Įkelta:
2022-11-23
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vytautas Reklaitis

,
Nuotrauka
laida
Aprašymas

Vida Grišmanauskienė

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Hibridinis karas, propaganda, informacinis karas. Kaip atskirti informaciją nuo dezinformacijos? Ir kokios mūsų laukia informacinės grėsmės viešojoje erdvėje? Ar gebame savarankiškai atsirinkti ir vertinti informaciją? Apie visa tai Tauragės radijo laidų cikle „Kova dėl širdžių ir protų“.

– Karas Ukrainoje privertė naujai suprasti pilietiškumo ir patriotiškumo svarbą. Verta dar kartą pasvarstyti, kas tai yra, kaip reiškiasi mūsų kasdieniniame gyvenime, kiekvieno žmogaus veikloje. Pilietiškumo sąvoka Vikipedijoje aiškinama kaip apibrėžianti savanorišką dalijimąsi resursais bei prisiėmimą ir atlikimą pareigų, reikalingų savo valstybės ar visuomenės bendrai gerovei kelti, palaikyti ar atstatyti nesiekiant asmeninės naudos ar pelno. Tai apima materialias gėrybes, intelektinę nuosavybę, moralę, darbą sąžiningumą, dorą. Pilietiškumu taip pat laikomos visuomenės pareigos valstybei bei karo tarnyba, aktyvumas per rinkimus, įsitraukimas į pilietines akcijas, istorijos žinios, pagarba valstybės simboliams, įstatymų laikymasis. Tuo tarpu patriotizmas – tai reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima bei kartais aukštinama sava šalis ar regionas, tauta, kalba, kultūra neniekinant kitų. Pilietiškumas ir patriotizmas reiškiasi per konkrečius konkretaus žmogaus veiksmus. Tai ir žodžiai, ir darbai, aukojimas, pagalba, savanorystė, dalijimasis daiktais ir nematerialiomis vertybėmis. Paramos Ukrainai organizatorius, „Blu-Jelow “ įkūrėjas metų apdovanojimą pelnęs švedų kilmės režisierius Jonas Ohmanas sako, kad pilietiškas žmogus nori ginti savo poziciją, esant reikalui ginti save, savo visuomenę ir savo šalį. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas? Pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas? Tokie apibūdinimai turbūt suklaidintų kiekvieną. Todėl siekiant analizuoti pilietinę visuomenę, jos raidą bei esmines pilietinei visuomenei plėtotis būtinas sąlygas labai svarbu žinoti prasmę. XXI a. karas privertė kitaip pažiūrėti ir į savo šalies saugumą. Esame susitelkę ir dabar. Ar tai pilietiškumo ženklas? Sakoma, kad lietuviai paprastai suremia pečius, kai atsitinka nelaimė. Pilietiškas pilietis ar aktyvus gyventojas, pilietinės visuomenės narys ar tiesiog šalies gyventojas – tokie apibūdinimai, matyt, suklaidintų bet kokį asmenį. Kam man to reikia (gal ne)? Pilietiškas ar patriotiškas..? Apie tai kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos, Mokymo ir nekinetinių operacijų centro viršininku, ats. plk. Vytautu Reklaičiu.

– Lietuvos kariuomenėje ištarnavau 30 metų. Ir tik nuo 2014 m., po Krymo okupacijos, man nebeteko sutikti žmonių, klausiančių, kam mums ta kariuomenė, su kuo čia kariausime? Ta pati Rusijos propaganda sugebėjo nemažą dalį mūsų žmonių įtikinti, kad grėsmės nėra – Rusija niekada nepuls. Atvirkščiai, buvo pakištas kitas naratyvas, kad, jeigu Rusija ir užpuls, nors tai labai mažai tikėtina, tai užims Lietuvą per keletą valandų ir jokie gynybiniai pajėgumai nepadės, todėl beprasmiška švaistyti lėšas gynybai. Štai šie triukai dabar jau nebeveikia. Tai, kuo tikrai galime pasidžiaugti, – kad Putino karas išvadavo mus iš šių propagandinių pinklių. 

Be abejo, pilietiškumas, patriotiškumas labiausiai išryškėja iškilus grėsmei. Akivaizdu, kad turime labai daug patriotiškai nusiteikusių, pilietiškų žmonių, tačiau nebūkime naivūs – atsitikus nelaimei turėtume tą vadinamąją penktąją koloną – tuos, kurie ims talkinti okupantams, kaip tai atsitiko 1940 metais. Visada atsiras žmonių, bandančių tai padaryti siekiant karjeros, dėl atlygio, ar vadinamųjų naudingų idiotų, tikinčių Putinu, kaip anksčiau buvo tikima Stalino saule. Dėkui Dievui, tokių mūsų visuomenėje nedaug. Aš tikiu mūsų tauta ir mūsų visuomene, kad ištikus tokiai didžiulei nelaimei, kokia ištiko Ukrainą, mūsų tauta, kaip ir ukrainiečiai šio karo akivaizdoje, susitelktų ir pajėgtų agresoriui suduoti rimtą atkirtį. 

Nuotrauka
laida

– Nors tiesioginis žudantis, griaunantis karas vyksta Ukrainoje, Lietuva tikrai jaučiasi nesaugiai. Pastebime, kad ir Vakarų nuomonę Rusijos atžvilgiu pradėjo keisti – galbūt pamatė, kad nėra tokių sprendimų, kurie turėtų būti suvokiami sveiku protu, nes Rusija jo tiesiog neturi. Tas žmonių saugumo jausmas, kuris tikrai svyruoja ir galbūt yra sumažėjęs, jūsų manymu, ar kelia norą ne tik būti saugiam pačiam, bet rūpintis visos mūsų šalies, pagaliau ir viso pasaulio saugumu?

– Kalbėdamas apie saugumą, norėčiau akcentuoti štai ką: jeigu mes kalbame apie fizinį saugumą, norėčiau užtikrinti, kad jis yra gana aukšto lygio. Mes esame NATO nariai. Tai didelis stebuklas, kad mes suspėjome įšokti į tą NATO traukinį, taigi esame stipriausio karinio aljanso nariai. Šiuo metu Rusijos ar kito agresyvaus kaimyno įsiveržimas yra itin mažai tikėtinas. Didelės grėsmės žmonės tikrai neturėtų jausti ir dėl to nerimauti. Bet nerimauti dėl kitų dalykų – dėl to, apie ką mes šiandien ir kalbame. Tai informacinis hibridinis karas, kuris yra vykdomas prieš Lietuvą ir visą Vakarų pasaulį. Viena labai skaudi ir grėsminga to hibridinio karo dedamoji – energetika. Ne veltui pastatyta Astravo atominė elektrinė – ji yra pastatyta mums, ne veltui stovi šalia Vilniaus, prie Lietuvos–Baltarusijos sienos. Aš esu praktiškai įsitikinęs, kad ne už kalnų ta diena, kai bus mesta informacinė „bomba“, jog mes galime gauti iš Astravo elektrinės labai labai pigios elektros, galime nusitiesti vamzdį iš Baltarusijos ir pirkti iš Rusijos labai labai pigias dujas, taip kaip perka Vengrija, ir žmonės, kurie bus jau kurį laiką mokėję labai didžiules sąskaitas už šildymą, už elektrą, bus paveikūs tokiems naratyvams. Tai labai didelė grėsmė.

– Jeigu tai yra svarstyklės, kas turėtų nusverti: asmeninė nauda ar visos šalies, mūsų tautos, netgi visos žmonijos saugumas ir patogumas? Šiandien išties labai baisimės kylančiomis kainomis, nesvietiškomis sąskaitomis už elektrą, kosminėmis degalų kainomis. Aš tai vadinu karo kaina, bet jeigu pasvertume, ar norėtume gyventi taip, kaip gyvename šiandien, turėdami šiltus namus, ar keistumėmės su Ukrainos žmonėmis, kurie neturi nieko ir neturi laisvės. Kaip piliečiai turi atsakyti į šį klausimą pirmiausia patys sau. Karas, bet kuriuo atveju, tikrai kainuoja. Visiems kainuoja.

– Vienareikšmiškai. Čia galime labai trumpai ir aiškiai pasakyti: taip, mes brangiai mokėsime už šildymą, brangiai mokėsime už elektrą, bet dalis ukrainiečių to visiškai neturės ir neturės galimybės to įsigyti – jie neturės nei šildymo, nei elektros už bet kokią kainą, nes sudaužyta infrastruktūra, sudaužyti vamzdynai, sudaužytos elektrinės, katilinės ir t. t. 

– Gal jūs žinot, kada baigsis Rusijos karas ir agresija?

– Prognozuoti labai sunku. Pirmiausia, tai visiškai neįtikėtini dalykai, kaip pasirodė Rusija ir jos ginkluotosios pajėgos. Daugelis visų pirma netikėjo, kad Rusija ryšis pilnos apimties invazijai, nes jie neturėjo tam parengtų pajėgumų, bet Putinas pats tapo savo propagandos auka, kad jis buvo ja įtikėjęs, jog Ukrainoje žmonės pasitiks rusų tankus su gėlėmis, jie per tris dienas užims Kyjivą. Pasirodė, kad yra ne taip, tačiau, kaip matome, Putinas negali sau leisti pralaimėti, nes pralaimėjimas reiškia jo režimo žlugimą. Kad ir kaip būtų baisu, jie kausis iki paskutinio – leiskit pajuokauti – Putino atodūsio. Jis turi būti sunaikintas nebūtinai fiziškai. Jei jis nebus pašalintas iš valdžios pačių rusų rankomis, šis karas gali užsitęsti. 

– Dalis ekspertų teigia, kad jei Rusijos prezidentui pasisektų įžūliai užgrobti dalį Ukrainos teritorijos, Baltijos šalys, besiribojančios su agresorės sąjungininke Baltarusija, esančio labiausiai į rytus nutolusiame NATO flange, yra jautriausioje zonoje. Istoriškai Baltijos šalys žino okupacijos kainą. Galbūt būtent tai ir yra viena priežasčių, kodėl lietuviai Ukrainą palaiko aktyviai ir drąsiai. O kaip rodo atlikta apklausa, kovojančią Ukrainą aktyviausiai iš Baltijos šalių palaiko Lietuvos verslas. Praėjus 8 mėnesiams nuo karo pradžios smulkios ir vidutinės Baltijos šalių nenustoja teikti pagalbą. Lietuvos verslas tai daro aktyviausiai – Ukrainai aukoja 35 proc. apklaustų verslininkų. Latviai ir estai paramą teikia kiek rečiau. Tai nurodė 30 proc. apklaustų abiejų šalių įmonių vadovų. Trečdalis apklaustų Baltijos šalių verslininkų aukoja pinigų ar maisto produktų labdarai, nevyriausybinėms organizacijoms, teikia paslaugas, įdarbina pabėgėlius, suteikia laisvą dieną žmonėms, pageidaujantiems savanoriauti. Parama Ukrainai neslūgsta. Prie karo nepriprantama, ir tai, galima sakyti, yra mūsų pilietiškumo žymė. 

Kalbino Vida Grišmanauskienė

Tauragės radijo eteryje projekto laidų klausykite pirmadieniais nuo 11 val., laida kartojama šeštadieniais 14 val. ir sekmadieniais 9 val. ryte.

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
zvyrkelis
Įkelta:
prieš 4 valandas
Dar nesibaigus žiemos sezonui, žvyrkelių būklė kelia rūpesčių tiek kelininkams, tiek gyventojams. Kelininkų teigimu, ši žiema, kaip tampa įprasta, buvo nepalanki dėl vyravusių permainingų oro sąlygų – gausių ir mišrių kritulių, temperatūros pokyčių. Vis dažniau girdint gyventojų skundus dėl prastos žvyrkelių būklės – AB „Kelių priežiūra“ paaiškino, kaip ir kada jie yra prižiūrimi.
Nuotrauka
sulinys
Įkelta:
2024-02-22
Pavasarį patvinus upėms ir kitiems vandens telkiniams, kai vandens lygis artėja prie stichinio, kyla pavojus, kad gali būti užpilti ir šuliniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), esant tokiai situacijai, ragina gyventojus nevartoti užlietų šulinių vandens maistui, kadangi toks vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis, mikrooganizmais (atsirandančiais dėl užteršto dirvožemio, žuvusių gyvūnų, pavyzdžiui, graužikų) ir kt.
Nuotrauka
vaikai
Įkelta:
2024-02-22
Nuo 2024 metų pradžios indeksavus bazinės socialinės išmokos dydį, padidėjo globos (rūpybos) išmoka globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams. Globos (rūpybos) išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus ir jo poreikių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena kokia valstybės pagalba gali pasinaudoti žmonės, pasiryžę svarbiai misijai, – suteikę namų šilumą be tėvų globos likusiems vaikams.
Nuotrauka
maisto bankas
Įkelta:
2024-02-20
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ruošiasi įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo programą, kurios metu stokojantiems bus išdalintos kortelės maistui įsigyti bei suteikta papildoma parama maistu. Daugiau nei trisdešimt Lietuvos savivaldybių šią organizaciją pasirinko partneriu, padėsiančiu pagal naują tvarką nepasiturintiems dalinti parduotuvių korteles. Net keturiasdešimt dvejose savivaldybėse „Maisto bankas“ korteles gausiantiems pasiūlė  galimybę naudotis organizacijos įrengtų atiduotuvių paslauga.
Nuotrauka
VMI
Įkelta:
2024-02-19
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad nuo šiandien Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių mokesčių mokėtojams, gyvenantiems nutolusiose nuo didžiųjų regiono miestų vietovėse siūlo naują paslaugą – mokesčių darbuotojo vizitą. Vasario 19 dieną į gyvenvietes išvyko VMI autobusiukas, kuriame klientams teikiamos VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas.
Nuotrauka
projektas
Įkelta:
2024-02-15
2024 m. vasario 12 dieną Tauragėje lankėsi Dr. Jurgita Vaitiekūnienė iš VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centro” ir Vilniaus universiteto mokslininkai Dr. Egidijus Rimkus, Dr. Justas Kažys ir Dr. Justinas Kilpys su tikslu aptarti Tauragės rajono savivaldybei rengiamą prisitaikymo prie klimato kaitos planą.
Nuotrauka
genejimas
Įkelta:
2024-02-13
Aplinkos apsaugos departamentas primena, ką svarbu žinoti gyventojams norint genėti ar šalinti želdinius. Svarbiausią informaciją apie želdinių priežiūrą ir tvarkymą rasite vienoje vietoje – departamento parengtoje atmintinėje.  
Nuotrauka
miestas
Įkelta:
2024-02-12
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis įvairiose šalies savivaldybėse yra labai nevienodas ir sudaro nuo 11 iki beveik 80 proc. bendro energijos suvartojimo, rodo Energetikos ministerijos duomenys. Kaip vienas iš gerųjų pavyzdžių išskiriama Tauragės rajono savivaldybė, kuri yra išsikėlusi tikslą tapti žaliausia savivaldybe Lietuvoje. Jau šiuo metu ji yra pasiekusi 76,7 proc. atsinaujinančios energijos dalį, o iki 2030 m. siekia tapti klimatui neutraliu miestu.
Nuotrauka
Tyrimai
Įkelta:
2024-02-08
Vasario 7 dieną, Tauragėje pradėti vykdyti Jūros krantinės geologiniai tyrimai. Šiuos tyrimus pagal 2023 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį atlieka įmonė UAB „Geoaplinka“.
Nuotrauka
sukciai
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-02-08
Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Nuotrauka
darbas
Įkelta:
2024-02-07
Įsigaliojus naujiems teisės aktams, Užimtumo tarnyba ėmė lanksčiau vertinti  klientus, kurie atsisako siūlomo tinkamo darbo: bedarbio statuso netenkama po antro tokio atsisakymo per 12 mėnesių. Tačiau tuo pačiu remiantis naujo įstatymo nuostatomis imta taikyti griežtesnė atsakomybė tiems, kurie nelegaliai dirba ar vykdo nelegalią veiklą, gauna nelegalias pajamas.
Nuotrauka
dujos
Įkelta:
2024-02-07
Vasario 1 d., paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansuoti suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimą kitais energijos šaltiniais. Tam Energetikos ministerija šiemet skyrė 3,8 mln. eurų. 
Nuotrauka
kelias
TVK nuotrauka
Įkelta:
2024-02-07
Pasikeitę orai, tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos. Šiemet jie gerokai intensyvesni ir prasidėjo anksčiau: kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose jau dabar ribojamas ar net draudžiamas eismas. Ekstremaliausia situacija yra Pagėgiuose – rajoniniame kelyje Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė, kur potvynis nuplovė rudenį rekonstruotą kelią.
Nuotrauka
atliekos
Įkelta:
2024-02-07
Šiemet daugelyje Lietuvos miestų pradėjus atskirai rūšiuoti biologines (įskaitant maisto ir virtuvės) atliekas viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kas priskiriama šioms atliekoms. Aplinkos ministerijos specialistai paaiškina, ką galima mesti į biologinių atliekų konteinerius.
Nuotrauka
biudžetas
Įkelta:
2024-02-05
Visą vasario mėnesį gyventojai kviečiami prisidėti prie jau ketvirtus metus organizuojamo dalyvaujamojo biudžeto, teikiant pačias kūrybiškiausias savo idėjas. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai, dalyvaujamojo biudžeto proceso metu, turi galimybę patys nuspręsti, kaip bus panaudota dalis biudžeto. Paraiškos, atitinkančios reikalavimus, bus teikiamos gyventojų balsavimui. Daugiausiai balsų surinkę projektai bus įgyvendinti miesto biudžeto lėšomis.
Nuotrauka
aplinka
Įkelta:
2024-02-02
„Sėkmingai baigėme vieną svarbiausių XVIII-os Vyriausybės pradėtų reformų. Nuo vasario 1-osios 59 Lietuvos savivaldybės jau tapo valstybinės žemės patikėtinėmis, t. y. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus ir Registrų centras jau įregistravo joms patikėjimo teisę. Savivaldybės nuo šiol pačios galės skirstyti miestų ir miestelių žemę, pagal savo poreikius ir turės daugiau galimybių papildomų investicijų pritraukimui į regionus“, – Nacionalinės žemės tarnybos reformą apibendrino aplinkos ministras S. Gentvilas.
Nuotrauka
zvejyba
Įkelta:
2024-01-31
Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.
Nuotrauka
programelel
Įkelta:
2024-01-31
Besitęsiant vienam sudėtingiausių eismo sąlygų sezonui – žiemai, AB „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį, kuris viešai kiekvienam pasiekiamas čia: https://ziema.keliuprieziura.lt/. Jis padės informuoti eismo dalyvius apie planuojamus ir atliktus valstybinės reikšmės kelių sniego ir ledo valymo bei ledą tirpdančių medžiagų barstymo darbus, taip pat suteiks informaciją apie kelių priežiūros technikos lokaciją priežiūros maršrutuose.
Nuotrauka
feniksas
Įkelta:
2024-01-30
Sausio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje, devintą kartą buvo išdalyti prestižiniai Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“. Iškilmingame renginyje kultūros centrų bendruomenę sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šiuo renginiu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros centrus, jų vykdomą veiklą bei pagerbti ir išskirti ten dirbančius kūrėjus, ryškiausius kultūros centrų puoselėtojus bei tuos kurie neatlygintinai prisideda prie kultūros puoselėjimo.