Lietuvą pastaruoju metu apskriejo liūdnos naujienos, susijusios su smurtu prieš vaikus. Tauragės apskrityje gyvena daugiau nei 15 tūkst. vaikų. Per pirmuosius 10 praėjusių metų mėnesių Tauragės apskrityje buvo gauti 2 385 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų beveik 9 proc. – pranešimai apie smurto atvejus, t. y. smurtą galimai patyrė 151 vaikas.
Sukrečiantys smurto protrūkiai
Štai pirmąją Kalėdų dieną Lietuvą sukrėtė žinia apie Raseiniuose žiauriai sumuštą dvimetę. Iškart po tragedijos medikai nesąmoningą vaiką pristatė į Raseinių ligoninės Reanimacijos skyrių, o vėliau išgabeno į Kauno klinikas. Gydytojai teigė – skaičiuojamos lemtingos dienos, per kurias ir paaiškės, ar mergytė išgyvens. 2020 metais gimusios mažametės būklė išlieka sunki. Dėl šio įvykio policija atlieka ikiteisminį tyrimą: sulaikytas tiek motinos draugas, tiek pati motina. Mergytės tėvas, pranešama, gyveno atskirai.
Neseniai nuskambėjo kitas įvykis Šiauliuose – rastas negyvas vos kelių dienų kūdikis, o šalia jo – jauna susižalojusi 24-erių mergina, vaiko motina. Mergina išvežta į ligoninę. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio nužudymo.
Daug atvejų lieka nepastebėti
„Tauragės žinių“ kalbinta Vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė įvardijo, kokios priežastys lemia agresiją prieš vaikus bei kaip atpažinti smurto ženklus.
„Apsaugoti vaiką nuo bet kokios rūšies smurto, užtikrinti jo saugumą, pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata – kiekvieno suaugusio žmogaus pareiga. Tačiau kasmet vidutiniškai 2,5 tūkst. vaikų vis dar patiria smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą bei nepriežiūrą. Tai atvejai, apie kuriuos vaiko teisių gynėjai sužino, tačiau neabejotinai daug smurto atvejų taip ir lieka nepastebėti“, – tikino G. Bliutaitė.
Tauragės apskrityje gyvena daugiau nei 15 tūkst. vaikų. 2022 metais per pirmuosius 10 mėnesių Tauragės apskrityje buvo gauti 2 385 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Iš jų beveik 9 proc. – pranešimai apie smurto atvejus, t. y. smurtą galimai patyrė 151 vaikas. Iš jų 19 vaikų – seksualinį, 98 – fizinį, 30 – psichologinį, 4 – nepriežiūrą. 100 vaikų buvo nustatytas laikinas apgyvendinimas.
G. Bliutaitė pastebėjo, jog išlieka tendencija, kad didesnė dalis vaiko teisių gynėjų gaunamų pranešimų susiję su nesmurtiniais vaiko teisių pažeidimais. Jie dažniausiai siejami su socialinėmis šeimų problemomis, netinkamomis gyvenimo sąlygomis, o didžiuosiuose miestuose – su bendravimo su tėvais tvarka, kai tėvai yra išsiskyrę ir nesutaria dėl vaiko.
Kiekvienas vaikas turėtų augti ir bręsti tokioje aplinkoje, kurioje jaučiasi saugus, yra mylimas, apsuptas dėmesiu ir rūpesčiu, sako pašnekovė.
„Apsaugoti vaiką nuo bet kokios rūšies smurto, užtikrinti jo saugumą, pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata – kiekvieno suaugusio žmogaus pareiga. Tačiau kasmet vidutiniškai 2,5 tūkst. vaikų vis dar patiria smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą bei nepriežiūrą. Tai atvejai, apie kuriuos vaiko teisių gynėjai sužino, tačiau neabejotinai daug smurto atvejų taip ir lieka nepastebėti“, – tikino G. Bliutaitė.
Anot jos, visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės supranta, jog smurtauti prieš vaikus negalima, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. „Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas. Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai“, – sakė G. Bliutaitė.
Smurtą išduodantys ženklai
Ji įvardijo ženklus, kaip pastebėti smurtą patyrusį vaiką. „Vaikai, patyrę smurtą iš artimų jiems žmonių, dažnai nėra linkę kalbėti apie savo išgyvenimus. Jiems sunku atsiverti, pasipasakoti. Jie gali baimintis, jog dėl savo pagalbos šauksmo pakenks juos nuskriaudusiems žmonėms. Dažnai nuo smurto kenčiantys vaikai vengia kalbėti apie šeimoje vyraujančias problemas, nes jie gali patirti grasinimų ir bauginimų iš smurtaujančių artimųjų. Kalbėdami apie smurtą artimoje aplinkoje pirmiausia galvojame apie fizinį smurtą. Tačiau visų formų smurtas yra vienodai netoleruotinas, tad ypač svarbu mokėti smurtą atpažinti bei įvertinti“, – tikino G. Bliutaitė.
Anot jos, fizinį smurtą galima atpažinti pastebėjus kelis esminius požymius ant vaiko kūno: nubrozdinimus, įdrėskimus, kraujavimą, kraujosruvas ant sėdmenų, šonų, plaštakų, pilvo, pėdų, burnoje, aplink akis, ausis, kraujosruvas akyse ir pan., nudegimus, visus neįprastus sužalojimus, kurie dėl nelaimingų atsitikimų sunkiai gali nutikti ir jiems nėra pagrįstų paaiškinimų.
„Patiriamą fizinį smurtą gali išduoti atsiradusi didelė baimė, nerimas, miego sutrikimai, vaiko elgesio pokytis – menka savivertė, sunkumai mokykloje, agresyvus elgesys, ypatingai paklusnus elgesys, konkretaus žmogaus baimė, depresijos simptomai, suicidinės mintys, psichosomatiniai sutrikimai ir kt. požymiai“, – vardijo G. Bliutaitė.
Anot jos, psichologinis smurtas gali pasireikšti vaiko apatija, nenoru ką nors daryti, veiklų, žaidimų, kuriuose dalyvauja kiti vaikai, vengimu, menka saviverte, mokymosi sunkumais, miego sutrikimais, savęs žalojimu, mintimis apie savižudybę, nerimu, prasta nuotaika, netinkamu elgesiu, skundimusi nuolatiniais pilvo bei galvos skausmais, raidos atsilikimu, apetito sutrikimu, baimės padidėjimu, perdėtai jautriu reagavimu, agresija ir kt.
„Jei vaikas tapo uždaras, jam sunku sėdėti, staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau nei reikia jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais – tai keletas ženklų, kad vaikas galimai patiria seksualinį smurtą“, – pažymėjo G. Bliutaitė.
Vaiko patiriamą nepriežiūrą, akcentavo ji, gali atskleisti vaiko alkis, apranga ne pagal sezoną, netvarkinga išvaizda – nešvarūs, suplyšę rūbai, ilgi nagai, nešvarios ausys, riebaluoti plaukai, purvas, nepakeistos sauskelnės, atsilikusi vaiko fizinė, emocinė ir psichologinė raida, sugedę dantys, higienos įgūdžių stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkalais, nuolatinis sirgimas. „Apie nepriežiūrą gali byloti ir vaiko elgesys ugdymo įstaigoje: jam trūksta reikiamų priemonių, būna neišsimiegojęs, sunkiai sukaupia dėmesį, praleidžia pamokas, vagiliauja iš bendraklasių ir mokytojų. Tad būkime atidūs, atkreipkime dėmesį į vaikus ir visais atvejais, kai tik kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaikas gali patirti smurtą, praneškite apie tai vaiko teisių gynėjams“, – ragino G. Bliutaitė.
Kreipiasi ir patys vaikai
Vaikai patys vis aktyviau ieško savo teisių gynėjų, kreipiasi į tarnybą prašydami užtarimo bei pagalbos, kalbėjo ji, tačiau tai vis dar nėra labai dažni atvejai.
„Pradėjus veikti Vaiko teisių linijai per pirmąjį mėnesį sulaukėme 20 vaikų skambučių“, – skaičiavo G. Bliutaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad vaiko teisių gynėjai visoje Lietuvoje kasmet gauna vis daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. – 40 493, 2022 m. – 44 543.
Gaunant daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų. 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2 486 vaikai, 2021 m. – 2 594, o 2022 m. – daugiau nei 2 803 vaikai.
„Padaugėjusių smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje atvejų skaičius rodo, kad žmonių tolerancija vaiko teisių pažeidimams mažėja, mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė ir labiau linkusi padėti šalia esančiam vaikui“, – teigiamą tendenciją įžvelgė G. Bliutaitė.
Kas lemia smurto protrūkį?
Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtus smurto prieš vaikus protrūkiams kyla klausimas, kodėl suaugusieji taip agresyviai drįsta elgtis su savo atžalomis.
„Smurto protrūkius šeimose gali lemti įvairūs veiksniai: konfliktai ir nesutarimai tarp šeimos narių, užklupę finansiniai sunkumai, pablogėjusi fizinė ar emocinė sveikata, propaguojamas nesveikas gyvenimo būdas ir nuo jo neatsiejami žalingi įpročiai, pasaulinio masto problemos, jaučiamos lokaliai – kaimyninėje šalyje vykstantis karas, kelis metus besitęsianti koronaviruso pandemija, gresianti ekonominė krizė ir pan.
Svarbu, kad patys tėvai ar kiti šeimoje smurtaujantys žmonės suprastų savo netinkamą elgesį, norėtų keistis, ieškotų reikalingos pagalbos būdų, nevengtų kreiptis ir konsultuotis su savo srities specialistais, kurie padėtų spręsti šeimoje kylančius sunkumus darniai ir taikiai, nesukeliant nei smurtinės, nei nesmurtinės žalos bet kuriam kitam žmogui, o ypač – vaikui“, – pažymėjo G. Bliutaitė.
Kilus klausimams žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
