Siekdama didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo Lietuvos kariuomenės rezervo formavimą, Krašto apsaugos ministerija siūlo tobulinti šaukimo į pradinę privalomąją karinę tarnybą sistemą.
Siūlomi pakeitimai yra itin aktualūs jauniems žmonėms, taip pat ir aukštojo mokslo diplomų siekiantiems studentams. Vienas svarbiausių naujojo modelio pakeitimų yra tai, kad privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvos kariuomenėje aukštųjų mokyklų studentams nebūtų atidedama.
Patogi forma atlikti karinę tarnybą
Priėmus įstatymo pakeitimus, pagrindinis karinis parengtumas būtų privalomas ir studijuojantiems jaunuoliams. Tiesa, studentai galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną jiems tarnybos formą. Vienas iš studentų pasirinkimų galėtų būti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programa (JKVM).
Tarnyba Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose trunka trejus metus, čia įgyta patirtis naudinga tiek civiliame gyvenime, tiek pasirinkus karininko kelią. Besimokydami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose jaunuoliai išmoksta valdyti ginklus, dalyvauja pratybose ir rikiuotėse, o taip pat praplečia akiratį.
Šios žinios ir įgūdžiai suteikia pranašumą siekiant karjeros, o Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų baigimo diplomas užtikrina ir atsargos karininko laipsnį.
Pasak šiuose kursuose besimokančio buvusio Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Domanto Katelės, tarnybą Jaunesniųjų vadų mokymuose jis rinkosi todėl, kad tai yra jam patogiausia forma atlikti karinę tarnybą.
„Norėjosi prisidėti prie valstybės gynybos, nes geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių prisidėtų prie to, jog mūsų valstybė būtų saugesnė. Šie mokymai praktiški ir man labai patinka, jie puikiai išdėstyti laike, vyksta savaitgaliais. Aš esu pirmame Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo kurse", – sakė D. Katelė.
Anot jauno vyro, šiuose kursuose nereikėtų bijoti didelio fizinio krūvio.
„Tikrai nėra ko jaudintis dėl fizinio krūvio. Mano akimis, viskas galėtų būti net kiek sunkiau. Užsiėmimai vyksta kas antrą arba kas trečią savaitgalį. Tam skiriamas visas savaitgalis. Stropiausi kursantai gali pasiruošti iš anksto ir perskaityti medžiagą, kuri bus dėstoma. Kursai išdėlioti praktiškai, lengva susiderinti su darbais ir asmeniniu gyvenimu", – pasakojo D. Katelė, pasidžiaugęs, kad turi galimybę dalyvauti šiuose kursuose.
Jaunesniųjų vadų kursuose mokosi ir merginos, viena jų – generolo Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monse. Jauna mergina užaugo klausydama prisiminimų apie giminaitį Joną, o prasidėjus karui Ukrainoje pati nutarė mokytis Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
„Istorijos ratas apsisuko – po Jono Žemaičio esu pirmoji iš mūsų šeimos, siekianti tapti karininke. Mano seneliai tuo džiaugiasi: jei anksčiau prie arbatėlės kalbėdavome apie orą, dabar seneliai klausia, su kokiais ginklais mokausi šaudyti", – sako Ana. Tapusi Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų klausytoja, kario priesaiką Lietuvai ji davė praėjusių metų vasarį Generolo Jono Žemaičio aikštėje Vilniuje.
Yra galimybė gauti stipendiją
Aukštųjų mokyklų studentai, pasirinkdami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, gali gauti Krašto apsaugos ministerijos finansinę paramą studijoms, įgyti norimą specialybę ir užsitikrinti darbo vietą krašto apsaugos sistemoje.
Tokios finansinės paramos gali tikėtis į vadų mokymus paraiškas pateikę studentai, pasirinkę nuolatinę studijų formą.
Tarp finansuojamų studijų programų – elektros energetika elektronikos inžinerija, elektronikos ir telekomunikacijų technologijos, informacinių ir ryšių technologijos, kibernetinės sistemos ir sauga, informatikos inžinerija, programų sistemos, informacinės technologijos. Taip pat šeimos medicinos, psichiatrijos, vidaus ligų, ortopedijos ir traumatologijos, anesteziologijos ir reanimatologijos, oftalmologijos rezidentūrų ir kitos studijos.
Atitinkamai pagal studijų programas, teikiamos paramos dydis Jaunesniųjų kainininkų vadų mokymų klausytojams per metus siekia nuo 2535 iki 8168 eurų.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 m., siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus (būrių vadus) Lietuvos kariuomenės rezervui.
Mokymai trunka trejus metus vidutiniškai po 2 savaitgalius per mėnesį. Mokymų vietos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje ir jos padalinyje Klaipėdoje. Šiuo metu čia mokosi 306 JKVM klausytojai, iš kurių – 42 merginos. Jie studijuoja arba yra baigę Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų aukštąsias mokyklas.
Kursai vyksta ir divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje bei dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje Kaune, ten mokosi mediciną studijuojantys studentai.
Praktiniai užsiėmimai ar lauko pratybos kursų lankytojams vyksta kariniuose poligonuose ir įvairiuose kariuomenės padaliniuose.
Sėkmingai baigusiems mokymosi kursą absolventams suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis (pagal studijų programas įstatymai numato galimybę gauti karinį laipsnį nuo leitenanto iki kapitono). Absolventai turi galimybę prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.
