Teisininko profesija itin populiari, šią studijų kryptį kelintus kelerius metus iš eilės absolventai renkasi noriai. Kaip vyksta darbas teisme ir kaip tampama teisėju Tauragės Mažvydo progimnazijos aštuntokai balandžio 9 d. sužinojo lankydamiesi Tauragės miesto apylinkės teisme.
Teismo rūmuose moksleivius priėmė Tauragės apylinkės teisme teisėjo padėjėju dirbantis Mindaugas Radvila. Susitikimas vyko posėdžių salėje, tad Mindaugas pasiūlė moksleiviams imituoti teismo posėdį. Pirmiausia išrinko teisėją, uždėjo teisėjo mantiją, teisėjo ženklą su grandine. Paaiškino, kad ši mantija ir ženklas yra teismų teisėjų valdžios vykdant teisingumą simboliai. Jie reiškia teismų valdžios išskirtinumą – išskirtinę teisėjo veiklos svarbą bei teisingumo vykdymą. Taip pat išrinko ir „prokurorę“. Prasidėjo teismo posėdis. „Stot, teismas eina!“ – davė nurodymą Mindaugas. Visi atsistojo, įėjo „būsimasis teisėjas“. Taip prasidėjo informatyvus teisininko profesijos pristatymas.
„Taigi, ar žinote, ko reikia norint tapti teisėju?“ – pasiteiravo Mindaugas. Norint tapti teisėju reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Teisės studijos trunka penkerius metus, jas baigus, įgyjamas magistro laipsnis, tačiau teisėju dar netampama. Norint pretenduoti į teisėjo poziciją, reikalingas penkerių metų teisinio darbo stažas. Įgijus darbo patirtį, jau galima laikyti pretendentų į teisėjus egzaminą, tačiau norit jį laikyti, privaloma pasitikrinti sveikatą bei būti nepriekaištingos reputacijos LR piliečiu bei užpildyti privačių interesų deklaraciją.
Atitikus visus kriterijus, laikomas pretendentų į teisėjus egzaminas. Jį sudaro teorinė ir praktinė dalis. Egzaminas išties nelengvas, nes mokomoji medžiaga apima Lietuvos bei Europos teisę. Išlaikius egzaminą, jau galima tapti pretendentu į apylinkės teismo teisėjo pareigas. Pretendentas į teisėjus – dar ne teisėjas. Jis dar turi dalyvauti darbo konkurse ir komisija, išanalizavusi pretendento asmenines savybes, darbo patirtį, vadovavimo įgūdžius, įvertina tinkamumą eiti teisėjo pareigas.
„Ir teisėju vis dar netampama. Taigi, kas yra teisėjo darbdavys ir kas jį „priima į darbą?“ – paklausė Mindaugas. Kvietimą tapti teisėju suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Jis ir yra teisėjo darbdavys. Gavus kvietimą dirbti iš ekscelencijos, pretendentas tampa teisėju. Taigi, kelias nuo teisės studijų iki teisėjo darbo labai ilgas.
Pašnekovas kvietė rinktis teisininko profesiją tuos, kurie nėra abejingi teisingumui. „Ši profesija – labai įvairiapusė ir įdomi, tačiau reikia atsiminti, kad norit tapti teisėju, reikia ne tik daug ir gerai mokytis, bet turėti ir daug valios ir ryžto. Teisėjo darbas reikalauja milžiniškos atsakomybės, kruopštumo, pareigingumo. Tad, prieš renkantis šią profesiją, turite būti nusprendę, ar esate tam pasiryžę. Žinoma, baigus teisės studijas, nebūtina siekti teisėjo profesijos, galima dirbti prokuratūroje, teisėkūros institucijose, advokatų kontorose“, – dėstė teismo darbuotojas.
Moksleiviai susipažino su teismo archyvu, sulaikytų teisiamųjų laukimo patalpa. Aštuntokai liko susidomėję teisėjo darbu, o keli iš jų, turintys ryžto prisidėti prie teisėkūros, pažadėjo po 10 metų sugrįžti į teismą, kaip būsimieji jauni kolegos.
Renginį organizavo Klaipėdos regiono karjeros planavimo skyriaus veiklinimo koordinatorė Giedrė Valaitienė.
