Daugiabučių renovacija Lietuvoje
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakytas tyrimas, kurio metu buvo patikrinta 15 atnaujintų daugiabučių, atskleidė: didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos yra patiriami dėl pastato vėdinimo.
„Kasmet atliekame tokius auditus siekdami išsiaiškinti, ar visos taikomos priemonės yra efektyvios bei kokybiškos – mums svarbu ne tik rūpintis namų atnaujinimu, bet ir įsitikinti, ar viskas juose po atliktų darbų yra gerai. Šįmet pagal nustatytus kriterijus pasirinkome 15 daugiabučių iš skirtingų šalies miestų, tai buvo pastatai iš Alytaus, Biržų, Panevėžio, Prienų, Ukmergės ir Šilalės. Jų statybos metai buvo nuo 1960 iki 1992 m., butų skaičius svyravo tarp 24–100.
Po renovacijos šie daugiabučiai buvo pasiekę B (6) ir C (9) energinio naudingumo klases, 11 iš 15 pastatų išorinės sienos buvo apšiltintos mineralinės vatos izoliacija, kitos alternatyvos buvo polistireninis putplastis ar poliuretano putų izoliacinės plokštės“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento Pastatų energinio taupumo projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus patarėjas Edvardas Petrauskas.
Šildymo sezono metu patikrinti pastatai, kurie buvo renovuoti ne anksčiau nei prieš dvejus metus, nes tik po kelių šildymo sezonų įmanoma objektyviai nustatyti šiluminės energijos sunaudojimą.
„Patikrinimo metu buvo atliktas energetinis namo auditas, įvertinti techniniai projektai ir įgyvendintų sprendimų kokybė, tai yra darbų bei panaudotų statybinių medžiagų kokybė. Apskritai patikrinimo rezultatus vertiname kaip gerus – energijos taupymo atžvilgiu šiluminės modernizavimo darbai buvo atlikti kokybiškai“, – sako pašnekovas ir atkreipia dėmesį, kad gerą rezultatą užtikrino ir realus butų energijos suvartojimas, siekiantis apie 80 kWh vienam kv. m.
„Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę paaiškėjo, jog didžiausi šilumos nuostoliai po daugiabučio atnaujinimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo – infiltracijos, natūralaus ir mechaninio vėdinimo. Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 50 proc. Palyginimui – nerenovuotuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų šilumos pastato šilumos nuostolių. Visgi atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentais vėdinimo nuostoliai padidėja, todėl gyventojai, planuojantys renovaciją, turėtų apsvarstyti ir pasirinkti įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – pažymi E. Petrauskas.
Kaip vėdinimas prisideda prie gyventojų gerovės?
Vėdinimas padeda užtikrinti gaivų ir kokybišką orą bute ir sukuria tinkamą mikroklimatą, o tai pasiekti leidžia įrengta rekuperacinė sistema.
„Mikroklimatas bute itin priklauso nuo vėdinimo, todėl gyventojai, įsirengę rekuperacinę sistemą, dėl to problemų neturi. Jeigu šios sistemos nėra, gyventojai turėtų susipažinti, kaip tinkamai vėdinti butą, kad mikroklimatas jame būtų tinkamas sveikatai“, – pasakoja E. Petrauskas.
Kai vėdinimas nėra efektyvus, gyventojai susiduria su sveikatos problemomis: gerklės ir akių dirginimu, kurį labiausiai pajaučia žmonės, nešiojantys kontaktinius lęšius, veido ir rankų odos džiūvimu, epidermio sluoksnio pažeidimu ir skilinėjimu, dėl sauso oro dirginama kvėpavimo takų gleivinė, susilpnėja organizmo atsparumas peršalimo ir kitoms ligoms.
Verta atkreipti dėmesį, kad lengviausia su sausu oru pastatuose kovoti naudojant oro drėkintuvus, tačiau būtina stebėti drėgmės lygį, nes šaltuoju metų laiku renovuotuose daugiabučiuose gali susidaryti palankios sąlygos pelėsio atsiradimui.
„Džiaugiamės, jog šios studijos metu nė viename daugiabutyje nebuvo aptikta nei pelėsio, nei perteklinės drėgmės“, – dalinasi E. Petrauskas.
Su tyrimo išvadomis ir kita aktualia informacija apie daugiabučio atnaujinimą gyventojai gali susipažinti APVA internetinėje svetainėje https://modernizuok.apva.lt/
Užs. Nr. 13
