Sportas

Tauragėje seminarą surengė profesionalus krepšinio teisėjas, Lietuvos krepšinio federacijos Teisėjų asociacijos vadovas Kęstutis Pilipauskas. Jis vietos sporto bendruomenei pristatė krepšinio taisyklių pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo šių metų. Pokalbyje prieš seminarą profesionalas pasidalino savo įžvalgomis dėl skandalo Europos krepšinio čempionate ir dėl teisėjų krizės, kurią išgyvena visa Europa.

Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo vienas geriausių krepšinio trenerių, seminare Tauragės sporto bendruomenei jis pristatė taisyklių pakeitimus, įsigaliojusius nuo šių metų. Stengtasi populiariai supažindinti su teisėjavimo aspektais ir parodyti, kiek kartais būna sudėtingų situacijų krepšinyje, dėl kurių teisėjai pelnytai ar nelabai yra kaltinami.

Vienas ryškiausių momentų – neseniai praūžęs Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuvos krepšinio rinktinė užėmė 15 vietą, ir iš dalies – dėl prasto teisėjų darbo. Teisėjų klaidos galėjo lemti taškus svarbiose rungtynėse. Po kilusio skandalo teisėjai buvo nušalinti, tačiau rezultatai liko nepakeisti. Pašnekovas aiškina, kad ši problema – dėl Eurolygos ir tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nesantaikos.

Nuotrauka

– Kai kurie teisėjų rezultatai buvo prasti. Tai rodo teisėjų krizę Europoje. Bet ją lemia tai, kad iš TOP70 geriausių teisėjų 40 yra Eurolygos teisėjai ir jie nėra kviečiami į jokias dideles FIBA varžybas: olimpiadą, čempionatus ir pan. Nei į klubinius turnyrus. FIBA ir Eurolyga kariauja, teisėjai yra įkaitai, – pasakoja K. Pilipauskas.

Teisėjų krizė

Be to, pasak pašnekovo, visame pasaulyje auga krepšinio teisėjų krizė – jaunimas nenori teisėjauti, todėl profesionalių teisėjų ima trūkti tiek Europoje, tiek ir JAV aukščiausioje NBA lygoje. Tam yra kelios priežastys.

– Karjera čia nebūna greita. Reikia daug investuoti į save, teisėjauti žemesnio lygio varžybose, kurios menkai apmokamos. Ir atsirado dar viena problema – tėvelių smurtas. Žaidžiančių moksleivių tėvai yra labai agresyvūs ir rungtynių metu bando daryti įtaką teisėjams, kurie tokiose rungtynėse įprastai patys būna jauni. Sudaromas negatyvus fonas, prieinama iki smurtinių veiksmų, tai atbaido jaunus žmones, jie nenori tokioje aplinkoje pradėti karjeros, – pastebi profesionalus teisėjas.

Pasiekia aukštumų

Per krepšinio čempionatą kalbėta, kad teisėjams tenka didžiulis psichologinis spaudimas. Krepšinio rinktinėse žaidžia profesionalūs krepšininkai, dalis jų – NBA ir Europos žvaigždės, turinčios milijoninius kontraktus. Todėl įtampa aikštelėje didžiulė, didelio psichologinio pasiruošimo reikia ir teisėjams. Tačiau, pasak pašnekovo, to paties reikalauti iš jaunimo, kurį atakuoja nepatenkinti tėvai, negalima.

– Negalime reikalauti iš septyniolikos–aštuoniolikos metų vaikino, kad jis būtų pasiruošęs atlaikyti smurtą rungtynėse, už kurias jis gauna gal dešimt–dvylika eurų, – sako pašnekovas.

Tad kaip vis dėlto paskatinti jaunimą rinktis teisėjo karjerą? K. Pilipauskas sako, kad dauguma teisėjų patys iš pradžių žaidė krepšinį. Ir yra pavyzdžių, kaip daug dirbant galima pasiekti aukštumų ir šioje karjeroje.

– Aš pats žaidžiau krepšinį iki 28 metų. Tada pradėjau teisėjauti. Dabar jaunesni pradeda. Mūsų laikais tai buvo noras pasilikti su krepšiniu, kai baigiasi žaidėjo karjera. Tada niekas negalvojo apie didelius pinigus. Dabar TOP teisėjai, kurie patenka į aukštesnes lygas, nekalbu jau apie Eurolygą, gali vadinti save profesionalais, jų atlyginimas neblogas. Turime porą jaunų TOP teisėjų, vienas jų – Gytis Vilius (34 metų FIBA kategorijos teisėjas, – aut.), kuris dvejus metus teisėjavo Eurolygos finalo rungtynėse. Jis greitai padarė karjerą – geras pavyzdys, kad jeigu dirbi, jeigu nori ir stengiesi, turi gabumų, gali pasiekti aukštumų, – sako pašnekovas.