Dėl mirties kaltina medikus
Įkelta:
2010-02-08
Nuotrauka
Aprašymas
Šiuo metu velionio artimieji yra vienas kitam ramstis. Autorės nuotrauka.

Sausio 13-ąją nuo pandeminio gripo A (H1N1), dar vadinamo kiaulių gripu, mirė keturiasdešimtmetis Tauragės rajono Dacijonų kaimo gyventojas Vladas Auksorius. Velionio šeima dėl vyro mirties kaltina medikus.

Išleido gydytis ambulatoriškai

Vladas Auksorius pirmuosius gripo simptomus pajuto sausio 9 dieną, šeštadienį. Savaitgalį prasikankinęs patale, vairuotoju sesers Virginijos Petraškienės įmonėje Dacijonų kaime dirbantis vyras sausio 11-ąją kreipėsi į Tauragės šeimos medicinos klinikos šeimos gydytoją Sigitą Kinderienę.
Medikė sunegalavusį vyriškį pasiuntė ištirti kraujo ir atlikti plaučių rentgeno nuotraukos. Plaučių rentgenogramą apžiūrėjo Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas-echoskopuotojas Saulius Jančys. Pasak velionio žmonos, 38-erių Akvilijos Auksorienės, mediko išvada buvo plaučių uždegimas.
– Nesuprantame, kodėl, įtardamas plaučių uždegimą, gydytojas ligonį išleido namo, – pasipiktinimą liejo 44-erių velionio sesuo Virginija Petraškienė.
Moterų teigimu, S. Jančys teisinosi negalintis skirti stacionaraus gydymo plaučių uždegimu susirgusiajam, kadangi tokios esančios ligoninės taisyklės.
Po apsilankymo rentgeno kabinete, V. Auksorius grįžo į S. Kinderienės kabinetą. Perskaičiusi gydytojo-echoskopuotojo išvadą, šeimos gydytoja ligoniui skyrė gentamiciną, „Ospamox“ ir „Paracetamol“ tablečių, askorbo rūgšties bei „Gripolio“ arbatos. Vyrui buvo išrašyta nedarbingumo pažyma ir pasiūlyta pasirodyti penktadienį.

Klaipėda atsisakė suteikti pagalbą

V. Auksoriaus sveikata stipriai pablogėjo sausio 13 dieną. Jis jautėsi silpnai, sunkiai bepaėjo. A. Auksorienė, supratusi, kad situacija žaibiškai blogėja, nuvežė vyrą į Šeimos medicinos kliniką. Apžiūrėjusi ligonį, gydytoja S. Kinderienė vėl pasiuntė jį kraujo tyrimų, vėliau išrašė siuntimą į Tauragės apskrities ligoninę. Ten buvo pakartotinai atlikta plaučių rentgenograma. Ligonis paguldytas į Tauragės apskrities ligoninės Vidaus ligų skyrių.
– Palatoje kalbėjome su broliu, buvo sąmoningas, skundėsi gydytojų neatida. Taip ir pasakė, kad Tauragės gydytojai jį žolelėmis nugydė, – pasakojo V. Petraškienė.
Naujai plaučių rentgeno nuotrauka nuo senosios skyrėsi kaip diena ir naktis – plaučiai, velionio giminaičių teigimu, buvo visi balti. V. Auksorius skubos tvarka buvo perkeltas į Anesteziologijos-reanimacijos skyrių.
Reanimacijoje vyras pateko gydytojos anesteziologės-reanimatologės Elenos Olkštinienės globon.
Supanikavę artimieji pradėjo prašyti E. Olkštinienės, kad ši surastų reanimobilį, kuriame būtų įrengtas kvėpavimą palaikantis aparatas.
– Iš pradžių kreipėmės į Kauno medikus, tačiau šie atsakė, jog Tauragės apskritį aptarnauja Klaipėdos universitetinė ligoninė. Olkštinienės bandymai iškviesti reanimobilį iš Klaipėdos taip pat nepasisekė – dėl kažkokios priežasties ligoninės administracija atsisakė siųsti reanimobilį. Po ilgų gydytojos maldavimų Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyriaus gydytojai pažadėjo, kad jeigu vyro būklė nepagerės, atvyks jo paimti kitos dienos rytą, – teigė našlė.

Reanimobilis nebepadėjo

A. Auksorienės tikinimu, maždaug per pusvalandį ji ir jos vyro sesuo apsisprendė važiuoti į Klaipėdą ir pačios maldauti reanimobilio.
– Palikome Vladą sąmoningą. Netoli Klaipėdos paskambinome gydytojai. Ši pasakė, jog vyro kvėpavimas pagerėjo nuo 61 iki 77 procentų, – tikino Akvilija.
Klaipėdoje susijaudinusios moterys nuvažiavo ne į universitetinę ligoninę, kurios pagalbos tikėjosi, tačiau į Klaipėdos Raudonojo kryžiaus ligoninę. Šios ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis, išgirdęs apie sunkią tauragiškio būklę, atsiprašė, kad Raudonojo kryžiaus ligoninė negali paskolinti savo reanimobilio, kadangi nėra su Taurage sudariusi sutarties, tačiau pažadėjo padėti:
– Guogis greit puolė skambinti į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir išreikalavo, kad į Tauragę būtų pasiųstas reanimobilis. Susitaręs dėl reanimobilio, Guogis paskambino Olkštinienei įsitikinti, kokia ligonio būklė. Tada ir išgirdome, kad reanimobilis nebepadės, – ašaras tramdė velionio sesuo.
V. Auksorius mirė Tauragės apskrities ligoninės reanimacijoje apie 22 valandą. Akimirką, kai sužinojo apie ligonio mirtį, velionio artimieji buvo ir šokiruoti, ir pasipiktinę:
– Norėjom sužinoti viską iki smulkmenų: kas nutiko, kodėl nutiko. Tačiau Olkštinienė nesileido į kalbas ir tepasakė, kad tai ne telefoninis pokalbis. Labiausiai skaudino tai, kad apie vyro mirtį sužinojau ne iš gydytojos asmeniškai, o per tarpininkus. Gali būti, kad reanimobiliu būtume atvažiavę iki pat Tauragės, o tik po to sužinoję, kad jau per vėlu, – kalbėjo Akvilija.

Kad sirgo kiaulių gripu, sužinojo iš žurnalistų

Vėliau V. Auksoriaus artimieji sužinojo, kad ligonis mirė nuo plaučių uždegimo sukeltos komplikacijos.
– Nesuprantame, kaip viskas galėjo atsitikti taip staiga: palikome dar gyvą, o jau po poros valandų jis mirė. Medikų teigimu, Vladui sustojo širdis, kadangi plaučiuose buvo susikaupę vandens. Žinojome, kad plaučiuose yra karkalų, bet apie vandenį nebuvome nieko girdėję. Esame labai nepatenkinti medikų darbu. Manome, kad jei ne medikų klaidos, Vladas galbūt būtų gyvenęs, – giminės nuomonę išsakė našlė.
Su „Tauragės žiniomis“ bendravusios velionio žmona, sesuo bei motina pyksta ir dėl to, kad iki šiol joms niekas nepasiūlė atlikti kraujo tyrimo, nors visos jos bendravo su Vladu beveik visą ligos laikotarpį. Su tėvu bendravo ir du nepilnamečiai Auksorių vaikai, nuo artimųjų apsikrėsti galėjo ir Virginijos trijulė – vienas vaikų dar kūdikis.
Moteris piktina ir tai, kad išvada, jog V. Auksorius sirgo vadinamuoju kiaulių gripu, buvo aiški jau sausio 15 dieną, dar prieš velionio laidotuves, tačiau sausio 18-ąją, pirmadienį, moterims to dar niekas oficialiai nepranešė. Šią žinią giminaitės sužinojo iš žurnalistų.
Sausio 18 dieną velionio žmona A. Auksorienė oficialiai kreipėsi į Valstybinę medicinos audito inspekciją dėl V. Auksoriaus mirties aplinkybių ištyrimo.

Vakcina jau atkeliauja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad šių metų sausio 11–17 dienomis (2-ąją šių metų savaitę) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 41,2 atvejo dešimčiai tūkstančių gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdoje (32,4 atv. 10000 gyv.), didžiausias – Kaune (47,9 atv./10000).
2-ąją šių metų savaitę Tauragės apskrityje užregistruota 340 gripo ir ŪVKTI atvejų. Tarp sergančiųjų – 239 vaikai iki 17 metų. Didžiausias sergamumas registruojamas Jurbarko rajone (63,4 atv. 10000 gyv.), mažiausias – Pagėgių savivaldybėje (4 atv. 10000 gyv.).
Lietuvoje nuo 2009 metų birželio iki 2010 metų sausio patvirtinti 754 susirgimai naujuoju A (H1N1) gripu. Per tą patį laikotarpį užregistruotas 21 mirties atvejis nuo pandeminio gripo sukeltų komplikacijų. Tauragės apskrityje nuo pernai birželio iki šių metų sausio 21-osios tyrimams dėl pandeminio gripo A (H1N1) išsiųsta 11 kraujo mėginių. Trys jų buvo teigiami. Per šį laikotarpį nuo pandeminio gripo mirė trys Tauragės apskrities gyventojai: 23-ejų jurbarkietė, 38-erių pagėgiškis ir keturiasdešimtmetis tauragiškis.
Nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu Tauragės apskrities ligoninėje gydoma ir daugiau galbūt kiaulių gripu sergančių ligonių. Šiuos duomenis pažadėjo pakomentuoti Tauragės apskrities ligoninės direktorius Irmantas Mockus. Vakar iš jo atsakymų redakcija nesulaukė.
Iki sausio 26 dienos į Tauragės apskritį bus atvežta vakcinos „Pandemrix“ nuo pandeminio gripo. Tauragės apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigoms skirti 136 flakonai – 1360 vakcinų. Prioritetas skiepyti teikiamas medicinos darbuotojams, vyresniems kaip 10 metų asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms. Norint pasiskiepyti reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir apie pageidavimą skiepytis informuoti savo šeimos gydytoją.
Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.