Vietoje gydymo – raginimas taisyklingai maitintis
Įkelta:
2010-05-11
Nuotrauka
Aprašymas
Tauragiškė Sigita Geštautienė įsitikinusi, kad jos mamos Tauragės medikai negydė. Daivos Sitnikienės nuotrauka

Tauragiškė verslininkė Sigita Geštautienė įsitikinusi, kad jei ne jos ir kitų šeimos narių atkaklumas, dėl Tauragės apskrities ligoninės gydytojo Jono Vismanto atsainaus požiūrio jos 76 metų mamos šiandien nebebūtų. Vietoj to, kad būtų suteikęs skubią pagalbą, gydytojas pacientei esą pasiūlė valgyti krapus. Po „gydymo krapais“ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Stanislavai Paulikaitienei, jos dukters teigimu, buvo nustatyta išeminė galvos smegenų amnezija.

Net nematęs ligonės pareiškė neguldysiąs

– Buvo sekmadienio rytas, kai dėl itin aukšto kraujo spaudimo mamai pasidarė labai blogai– stipriai skaudėjo galvą, pykino, vėmė. Su mama gyvenantis mano brolis iškvietė greitąją pagalbą ir ligonė buvo nuvežta į ligoninės Priėmimo skyrių. Iš skyriaus iškviestas gydytojas Vismantas dar nė nematęs ligonės ateidamas koridoriumi slaugytojai išrėžė: „Nieko neguldau, nėra vietų“. O apžiūrėjęs mamą ne lašinę pastatė, kurios, mūsų manymu, jai reikėjo, tik žarstė rekomendacijas: „Valgyk krapus, laižyk cinamoną, nebūk ilgai ant saulės, nežiūrėk televizoriaus, nevalgyk riebiai, sūriai ir kreipkis į šeimos gydytoją“. Bet mamos būklė buvo tokia, kad reikėjo skubios medicininės pagalbos, ne rekomendacijų. Esu šokiruota tokiu mediko elgesiu. Nesuprantu, kaip Vismantas nematęs ligonio gali sakyti, kad neguldys jo į ligoninę? Gal ligoniui reanimacijos reikia? – piktinosi Sigita Geštautienė.

Pasak jos, prašymas, kad gydytojas imtųsi kokių nors gydymo priemonių numalšinti begaliniam galvos skausmui ir pykinimui, buvo neišgirstas, esą Jonas Vismantas, nurodęs ligonei dar pagulėti, išėjo. Moteris teigia, kad niekas iš medicinos personalo į patalpą, kur buvo palikta gulėti jos motina, neužėjo, todėl maždaug po 20 minučių artimieji Stanislavą įsisodino į ligoninės neįgaliems žmonėms skirtą vežimėlį, nusivežė iki lauko durų ir įsodinę į mašiną išsivežė namo.

Per dieną į ligoninę – du kartus

Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo ligonės dukra, namuose Stanislava jautėsi vis blogiau, ėmė vemti krauju. Pas motiną suvažiavo visi vaikai, kas iš Tauragės, kas iš Vilniaus ar Klaipėdos, pasikonsultuoti jie skambino Stanislavos bendrosios praktikos gydytojui Rimantui Kisieliui.

– Kai pasakėme, kad mūsų mamos neguldo į ligoninę, Kisielius rekomendavo kreiptis į chirurgą, galbūt sveikata sublogo ne dėl aukšto kraujospūdžio. Vėl vežti mamos į ligoninę nesiryžome. Pirmiau su vyru nuvykome į ligoninę pasikalbėti su chirurgu Petrausku, kuris, kaip sužinojome, tuo metu operavo. Mamą nuvežėme po poros valandų, kai chirurgas išėjo iš operacinės. Ji jautėsi taip blogai, kad nebepaėjo, į namus vėl reikėjo kviesti greitąją pagalbą ir nešti neštuvais. Ligonę apžiūrėjęs chirurgas pasakė, kad žarnyne kraujavimo nėra, todėl reikia bendrauti su terapeutu ir tik jis gali spręsti, ką daryti, – pasakojo S. Geštautienė.

Kaip S. Geštautienė savo ir savo artimųjų vardu rašo Tauragės apskrities ligoninės direktoriui Irmantui Mockui, tik per didelius triukšmus ir reikalavimus gydytojas J. Vismantas teikėsi iškviesti neurologą, pamatavo S. Paulikaitienei kraujo spaudimą, užrašė širdies kardiogramą. Tačiau iš skausmo dejuojančią pacientę apžiūrėjusi neurologė Stašaitytė esą taip pat ne ką padėjo. Apžiūrėjusi ligonę ir pasakiusi „O ką jūs siūlote? Vaistus suleisti labai paprasta“ ji, S. Geštautienės teigimu, tiesiog išėjo. Anot S. Geštautienės, laukiant, kol gydytojas Vismantas pasitars su Stašaityte, jų mama jau nebereagavo į aplinką, nebeatpažino jų, savo vaikų.

– Supratome, kad ilgiau laukti nebegalime, todėl išsireikalavome siuntimą į Klaipėdos universitetinę ligoninę, – sakė S. Geštautienė.

Už rūpestį vežant mamą į Klaipėdą S. Geštautienė dėkinga greitosios pagalbos medikei ir vairuotojui.

– Klaipėdoje mama buvo apie 19 valandą, kur jai atliko kompiuterinę tomografiją. Kadangi nebuvo vietų insultiniame skyriuje, ji buvo paguldyta į endokrinologinį. Girdėjau, kaip medikai tarpusavyje kalbėjosi, kad atvežtas sunkus ligonis, o štai Vismantas liepė krapų valgyti. Jei ne Klaipėdos ligoninės gydytojai, mama galėjo iškeliauti Anapilin, – nuoskaudą liejo S. Geštautienė.

Praėjusį penktadienį S. Paulikaitienę po gydymo iš Klaipėdos vaikai parsivežė į namus. Pasak S. Geštautienės, 76 metų moteris jaučiasi geriau, tačiau jei gydytojas dar ryte būtų atsakingai pažiūrėjęs į ligonės būklę, sunkių pasekmių būtų išvengta.

„Aš jų neišvijau“

„Tauragės žinių“ pakalbintas terapeutas J. Vismantas pokalbio pradžioje pareiškė, kad neturi ką pasakyti, tačiau netrukus persigalvojo ir paaiškino situaciją.

– Paulikaitienė nebuvo sunkus ligonis ir atvejis nebuvo ūmus. Namiškių kalbos, kad ligonė buvo „prie insulto“, tik turgaus lygio išsireiškimas. Visa ši situacija – tik namiškių principai. Iš pat ryto moterį atvežę jauni žmonės elgėsi normaliai. O vėliau į ligoninės priimamąjį atvažiavusi moteris elgėsi karštakošiškai. Aš ligonę buvau palikęs gulėti sekimo kambaryje, nes norėjau pasekti jos būklę. Taip yra daroma. Galima sekti visą dieną ar visą naktį. Aš jų neišvijau. Ar jie taip jums sakė? Grįžęs prie ligonės jos neberadau, artimieji ją jau buvo išsivežę. Tikriausiai jums nepasakė, kokiais žodžiais ta moteris mane išvadino. Yra liudininkas, kuris viską girdėjo, – išklojo J. Vismantas.

Pasak mediko, ligonei buvo suleista vaistų ir lašinės jai nereikėję.

– Kam tą vandenį pilti, suleidome mažesnį kiekį, – sakė medikas.

Pasak gydytojo, tuo metu skyriuje tikrai nebuvo vietų, be to, guldyti į ligoninę pacientės nebuvę būtinybės.

Situaciją analizuos gydytojų komisija

Pretenziją dėl terapeuto J. Vismanto nekompetencijos S. Geštautienė pirmadienį nunešė Tauragės apskrities ligoninės direktoriui I. Mockui. Ją pasirašė dar keturi S. Paulikaitienės vaikai.

– Mano įsakymu sudaryta kompetentinga gydytojų komisija išanalizuos pareiškėjos pretenziją, situaciją ir apie tai informuos ją raštu. Tyrimas, priklausomai nuo atvejo sunkumo, gali trukti 20 dienų, – „Tauragės žinioms“ sakė ligoninės vadovas I. Mockus.

Pačios situacijos ligoninės vadovas nekomentavo teigdamas, kad negali teikti konfidencialios informacijos apie paciento sveikatą.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.