Į savivaldybės rankas perėjusioje ir perkrikštytoje Tauragės ligoninėje verda aistros. Užuot sutartinai gydę ligonius medikai negaili vienas kitam aštrių kritikos žodžių ir kaltinimų savivale. „Tauragės žinios“ aiškinasi, kas – politika ar pavydas atsakingas pareigas einantiems Tauragės medikams trukdo dirbti taikiai. Medikai baiminasi, kad ginčai nenusiristų iki teismo.
Kaltina dokumentų klastojimu
„Tauragės žinioms“ savo nuomonę išsakyti pasišovęs Tauragėje dirbantis medikas panoro likti paslaptyje. Tiesa, redakcijai jis prisistatė, tačiau įvardyti savęs viešai neišdrįso. Paprašęs susitikimo su žurnaliste medikas tikino būsiąs atviras.
Vyras sakė esąs susirūpinęs Tauragės ligoninės, kuri po apskričių viršininkų administracijų panaikinimo perėjo savivaldybės žinion, likimu.
– Esu įsitikinęs, kad Chirurgijos skyriaus vedėjas Antanas Sakalauskas negali būti ligoninės stebėtojų tarybos, kuri turi kontroliuoti ligoninės veiklą, narys. Gal tai jau ir kiek senstelėjusi istorija, tačiau Tauragės ligoninė prieš keletą metų sumokėjo už jo dukters studijas, o ji, nors ir žadėjo, į Tauragę dirbti negrįžo. Mano žiniomis, už Sakalauskaitės mokslus iš ligoninės biudžeto buvo sumokėta apie 30 tūkstančių litų, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo medikas.
Vyro teigimu, toks ligoninės dosnumas buvo vieša paslaptis, esą A. Sakalauskui už nugaros visi apie tai kalbėję, tik nedrįsę to į akis išrėžti.
Be to, gydytojo teigimu, jo kolega dirba dar trijose darbovietėse – privačiose medicinos įstaigose ir, gydydamas privačiai, naudojasi ligoninės operacinės įranga. Esą pacientui, kuris kreipiasi į privatų A. Sakalausko medicinos kabinetą ir kuriam prireikia operacinio gydymo, nurodoma tiesiog ateiti į ligoninę, ten jis privačiai operuojamas, o už paslaugą atlygį iš paciento gaunąs A. Sakalauskas.
Medikas tikino emocijomis nesivadovaujantis, tik manąs, kad medicinos sistema esanti išderinta. Jo teigimu, tame pačiame ligoninės skyriuje dirbantys kolegos uždirba labai skirtingai.
– Vienas gali gauti labai didelį atlyginimą, kitas mažą, svarbu, kam labiau įtiksi. Kiek kuris uždirba, mes nežinome, – karčių žodžių negailėjo medikas.
Mediko nuomone, A. Sakalauskas į ligoninės stebėtojų tarybą pateko ne be politikų pagalbos. Vyras tikino, kad po šiais jo redakcijai išsakytais žodžiais slepiasi dar gilesnės problemos, kurios medikus gali pasodinti į teismo suolą, esą apie tai jau tariamasi su teisininkais. Tačiau kokios tos problemos, neatskleidė, tik prasitarė, kad susijusios su dokumentų klastojimu. Paklaustas, ar nesibaimina kolegos A. Sakalausko ir kitų medikų būti atpažintas, jis atsakė:
– To aš nebijau, – ir patikino, kad medikų klanas Tauragėje gajus, konfliktiškas bei pilnas intrigų.
„Užmynė ant nuospaudos“
Tauragės ligoninės direktorius Irmantas Mockus kaip visada su žurnalistais buvo nekalbus. Paprašė klausimus atsiųsti raštu, paskambinti vėliau, tačiau ir vėliau buvo užsiėmęs svarbesniais reikalais.
Kalbesnis su „Tauragės žiniomis“ buvo prieš kelerius metus į pensiją išlydėtas buvęs Tauragės apskrities ligoninės direktorius Eugenijus Palekas. Ilgametis ligoninės vadovas vasaras leidžia savo sodyboje Šilalės rajone. Telefonu jį užtikome begrybaujantį Kvėdarnos apylinkių miškuose.
Eugenijus Palekas neprašė su juo susisiekti vėliau, tikino puikiai prisimenąs su A. Sakalausku ir jo dukters Dianos studijomis susijusią istoriją.
– Galiu paaiškinti, puikiai viską prisimenu. Iš tikrųjų ligoninė mokėjo šio mediko dukrai už studijas dvejus metus. Vėliau ji gavo valstybės finansuojamą vietą ir paramos nebereikėjo, – „Tauragės žinioms“ sakė E. Palekas.
Mediko teigimu, ligoninė A. Sakalausko dukros mokslams išleido per 10 tūkstančių litų.
– Vėliau išgirdau, kad ją dar bestudijuojančią kviečia dirbti kitos respublikos medicinos įstaigos. Pasikviečiau Sakalauską ir pareikalavau pinigus ligoninei grąžinti. Jis dar padejavo, kad suma didoka, tačiau sumokėti sutiko. Jei nebūtų sutikęs, būčiau ją privertęs ligoninėje atidirbti penkerius metus, – E. Paleko teigimu, A. Sakalauskas reikalaujamą sumą ligoninei sumokėjo dalimis.
Ilgametis Tauragės ligoninės vadovas sakė nesuprantąs, kodėl medikai pykstasi, jo nuomone, A. Sakalauskas turbūt kažkam „užmynė ant nuospaudos“.
Pasmerkė visas skyrius
Ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas A. Sakalauskas, sužinojęs, kokia tema domimės, buvo atviras. Pripažino, kad ligoninei kadaise buvo skolingas apie 13 tūkstančių litų, tačiau šiuos pinigus grąžinęs.
– Dianos mokslai buvo brangūs, jei ji vėliau nebūtų patekusi į valstybės finansuojamą vietą, iš viso būtų reikėję mokėti 80 tūkstančių litų. Alimentus ligoninei mokėjau kas mėnesį ir skolingas nebesu, – šiuo metu jo dukra Diana, pasak A. Sakalausko, dirba Santariškių klinikose.
Antanas Sakalauskas teigė žinąs, kas jam kerštauja. Esą dėl to nieko stebėtino, medikai esantys kerštingi.
– Tą žmogų, dirbantį mūsų skyriuje, mes gana rimtai apkaltinome dėl darbinių reikalų. Visas skyrius jį vienu balsu pasmerkė. Žinau, kad šis žmogus kaltina mane dokumentų klastojimu. Jei nueisim iki teismų, bus skandalas, tik aš visiškai švarus, – sakė A. Sakalauskas, tačiau kuo prasikalto pavaldinys, redakcijai neatskleidė.
Chirurgijos skyriaus vedėjas patikino, kad jo ir pavaldinio konfliktas su politika nesusijęs.
– Aš nepartinis ir niekada jokiai partijai nepriklausiau, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Sakalauskas.
Pasiūlė visuomenė?
Tauragės ligoninės stebėtojų tarybą, be A. Sakalausko, sudaro savivaldybės administracijos specialistė Rita Dumbliauskaitė ir partijų skyrių pirmininkai: valstiečių liaudininkų – Eduardas Anulis, „Tvarkos ir teisingumo“ – Sigitas Kancevyčius ir socialdemokratų – Pranas Petrošius. Jie – esą visuomenės į šias pareigas pasiūlyti kandidatai. Tik ar tikrai visuomenė nori, kad ligonės veiklą kontroliuotų būtent šie politikai?
Paklausta, kodėl būtent šie žmonės pasiūlyti kontroliuoti į savivaldybės rankas perėjusios vienos svarbiausių rajono įstaigos veiklą ir kas juos pasiūlė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos komiteto narė, taip pat Tauragės ligoninėje dirbanti gydytoja Iveta Skurvydienė „Tauragės žinioms“ atsakė:
– Pasiūlė valdančioji koalicija. Mes, Tarybos opozicija, išsakėme dėl to savo priekaištus. Negi rajone nėra kitų žmonių, visuomeninių organizacijų atstovų, kurie galėtų eiti šias pareigas?
Ivetos Skurvydienės teigimu, kandidatus į ligoninės stebėtojų tarybą turėjo siūlyti visuomenė, tačiau tokia informacija visuomenės kažkodėl nepasiekia.
Kad medikai pykstasi ir priekaištauja vienas kitam interesų painiojimu, I. Skurvydienė nesistebi. Esą kol įstatymas neprivers gydytojų kaip politikų deklaruoti viešųjų ir privačių interesų, tol ligoninės administracija nesugebės sukontroliuoti, ar ir ligoninėje, ir privačiai dirbantis medikas asmeninėms reikmėms nesinaudoja šios įstaigos įranga.
