Maisto priedai – nuodai maiste, sukeliantys vėžį, alergiją, kitas lėtines ligas. Jie reikalingi ne vartotojams, o gamintojams. Tokios tikros ar tariamos tiesos pastaraisiais mėnesiais plūste plūsta iš televizorių ekranų, tokių žinių pilnas internetas. Ką galime valgyti, o ko nereikėtų imti burną, kokiais ligoniais užaugs mūsų vaikai? Ką slepia eiliniam pirkėjui maisto produktų etiketėse „surikiuoti“ nesuprantami garsiąja E ir tarptautiniais cheminiais terminais užkoduoti pavadinimai? Ar yra atsakymai į šiuos klausimus? Vargu. „Tauragės žinios“ savo skaitytojams pristato straipsnių ciklą – kokius ir kiek maisto priedų savo gaminiuose naudoja Tauragės maisto pramonininkai. Gamintojai neslepia – žiniasklaidos spyris į užpakalį verčia pasitempti ir keisti maisto produktų gamybos receptūras.
Neišvengė baudos
Kalėdų savaitė tauragiškių pamėgtos mėsos produkcijos gamintojams – UAB „Stragutės mėsa“ buvo nelinksma. Bendrovės generalinis direktorius Arvydas Armonas neslepia, kad iš televizijų laidų pasklidus daugybei informacijos apie maisto gaminiuose naudojamus galimai sveikatai kenksmingus maisto priedus „Stragutės mėsa“ neišvengė tikrintojų kirčio.
– Po tų laidų sulaukėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrinimų. Ne mes vieni, visi mėsos pramonininkai, – „Tauragės žinioms“ sakė A. Armonas.
Specialistų paimti gaminių mėginiai buvo nusiųsti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentui. Verdiktas buvo griežtas – bendrovei skirta piniginė bauda, ji įpareigota keisti vieno tikrinto gaminio pavadinimą. Koją patyrusiems gamintojams pakišo virtos dešrelės, ant kurių pakuočių žymėta, kad jose nėra jokių maisto priedų, vadinamųjų E. Departamentas nustatė, kad tikrintų dešrelių kilograme yra 15,62 mg nitratų, perskaičiuotų į nitritus. Argi Tauragės vaikų darželiams šias dešreles ir kitus mėsos produktus tiekianti bendrovė melavo?
„Stragutės mėsos“ technologei Valerijai Dadūrienei ši žinia buvo šokiruojanti – jos teigimu, jokių E į tikrintąsias dešreles „Stragutės mėsa“ nededa, šis produktas laikomas vienu sveikiausių bendrovės gaminių. Pasak technologės, paaiškėjo, kad nitritų į gaminį „įnešė“ natūralus konservantas – Vokietijoje perkamas arbatos ekstraktas.
– Liūdna, kad nuskambėjome tokiame negražiame kontekste. Iki tos naujienos net užuominos niekada nebuvo, kad natūraliuose konservantuose galėtų būti maisto priedų. Šias dešreles gaminome pusmetį ir džiaugėmės, kad jos – sveikas produktas, – V. Dadūrienė sako, kad ir nedėdami į savo produktus maisto priedų gamybininkai nebus šimtu procentų tikri, jog gaminys visiškai švarus.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus A. Armono, nitratų yra daržovėse, ypač česnakuose, kurie naudojami mėsos pramonėje. Dabar tos nelemtosios dešrelės vadinamos kitaip – „Ekstra“. Kokia bauda skirta bendrovei, A. Armonas neatskleidžia, tačiau sako, kad ne baudos dydis – esmė. Skaudžiausia, kad nukentėjo bendrovės prestižas.
– Nitritų kiekis, rastas mūsų gaminyje, labai mažas. Obuoliuose jų būna gerokai daugiau, ir niekas nekreipia dėmesio. Galima būtų bylinėtis, tačiau prieš vėją nepapūsi. Beje, panašiai atsitiko ir kitai šalies mėsos pramonės bendrovei su produktu, kuris 2008-aisiais buvo įvertintas aukso medaliu. O dabar už tą patį produktą jie nubausti. Tai kaip čia išeina? – liūdnai kalbėjo bendrovės vadovas.
A. Armonas sako, jog pagaminti mėsos produktus be maisto priedų, kad jie ilgai išsilaikytų nesugedę, neįmanoma. Maisto priedų Lietuvoje reglamentuota per 1500, visi jie leidžiami naudoti.
Bendrovės vadovas garantuoja, kad kalbos, jog mėsos gaminiai iš tikrųjų ne rūkinami, o tik mirkomi vadinamajame skystajame dūme, neturi jokio pagrindo. A. Armono tikinimu, „Stragutės mėsoje“ to nėra, visi gaminiai rūkinami rūkyklose, naudojant pjuvenas. Vėliau džiovinami ir brandinami. Jo įsitikinimu, ne tik tokios kalbos, bet ir žurnalistų rengiami reportažai apie nuodus maiste yra nepagrįsti. Esą tokia informacija skleidžiama tikslingai, siekiant, kad gyventojai pamirštų krizę ir skurdą.
– Tačiau kad išėjęs į pensiją žmogus turi badauti, niekas to nemato. Lietuvoje susiformavo du sluoksniai – turtuolių ir vargšų, – sako A. Armonas.
Paprašyti įvardyti vieną ar keletą savo produktų, kurių gamyboje visai nenaudojama maisto priedų ar jų naudojama mažiausiai, bendrovės atstovai ant stalo išdėliojo tris produktus – šalto rūkymo kumpį, kuriam apdoroti naudojama labai maža koncentracija vienintelio priedo E250 (natrio nitritas), kepenų vyniotinį ir šaltieną, kurių gamybai nenaudojama jokių maisto priedų. Dėl šių produktų „Stragutės mėsa“ rami, juos taip pat tyrė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentas.
Atsisako skonio stipriklio
„Tauragės maistas“ – didžiausia Tauragės mėsos perdirbimo įmonė, savo produkciją tiekianti didžiųjų tinklų prekybos centrams. Bendrovė pastaraisiais mėnesiais taip pat neišvengė tikrinimų, išprovokuotų televizijų laidose pateiktos informacijos. Viename tirtų gaminių rasta 25 mg nitritų kilograme. Tai daugiau nei tikrintose „Stragutės mėsos“ dešrelėse, tačiau „Tauragės maistas“, kitaip nei „Stragutės mėsa“, neskelbė, kad šiame gaminyje maisto priedų nėra. Bendrovės kokybės vadovės Evos Bagdonienės teigimu, leidžiama nitritų norma – 150 mg gaminio kilograme.
Bendrovė turi savo skerdyklą ir tikina kiaules perkanti Lietuvoje, kai žaliavos, pavyzdžiui, šoninės ar kumpio, pritrūkstama, vežamasi iš užsienio.
Kokiu tikslu naudojami maisto priedai? Atsakymas vienas – kad gaminys gražiai atrodytų ir kuo ilgiau išliktų saugus, kol pateks ant vartotojų stalų. Esą to reikalauja rinkos sąlygos.
Vienas populiariausių ir gamybininkų dažniausiai vartojamų konservantų – tas pats E250 (natrio nitritas), esą apsaugantis produktą nuo įvairiausių bakterijų.
„Tauragės maistas“ neslepia – pasklidusi informacija apie maisto priedų gausą bendrovę privertė atsisakyti garsiojo priedo E621. Tai iki šiol plačiai maisto pramonininkų naudotas ir tebenaudojamas skonio stipriklis – mononatrio gliutamatas, pastaraisiais mėnesiais sukėlęs bene daugiausiai diskusijų, dar prieš keletą metų vadintas prieskonių karaliumi, stiprinantis alkio ir skonio pojūčius.
– Nutarėme visai šio priedo nebenaudoti. Jau informavome visus mūsų prieskonių tiekėjus, kad įsigysime tik tuos prieskonius, kuriuose nebus mononatrio gliutamato, – „Tauragės žinioms“ sakė E. Bagdonienė.
Kokybės ekspertė neslepia, kad maisto technologai žinias apie daugybės įvairiausių priedų naudojimą atsineša iš universitetų. Tai mokslas, beje, iki šiol nelaikytas pavojingu visuomenės sveikatai.
Kuriuose „Tauragės maisto“ produktuose priedų mažiausiai, kuriuos valgyti sveikiausia? Atsakymas paprastas – tuos, kurie brangiausi. Mat kokybė kainuoja. Pigiuose produktuose maisto priedų daugiau, nes jie reikalingi apdoroti pigiai žaliavai. E. Bagdonienė sako, kad nitritas pavojingas kūdikiams. Asmeniniu kokybės ekspertės įsitikinimu, vaikų maistas turi būti natūralus, geriau, kai jis ruoštas namie.
„Tauragės maistas“ visuomenės teismui pristato penkis produktus, kurių sudėtyje maisto priedų mažiausiai. Tai virtas karkų vyniotinis ir „Uošvės“ skilandis, kurių sudėtyje yra tik natrio nitrito E250, pirmojo produkto galiojimo laikas tik aštuonios paros; šalto rūkymo „Jubiliejaus“ dešra, kurios gamyboje naudojami du maisto priedai – E250 ir natrio askorbatas, skirtas, kad produktas negestų; stirnienos šalto rūkymo dešra, kurios sudėtyje – tie patys du maisto priedai, ir virtos žvėrienos dešrelės, šio produkto etiketėje skelbiama, kad jis be pieno produktų, sojos, glitimo, skonio stipriklių, sintetinių dažiklių ir fosfatų, esą šio gaminio sudėtyje nitritų yra tik pėdsakai.
Ir „Stragutės mėsos“, ir „Tauragės maisto“ atstovų teigimu, pats švariausias mėsos produktas – lašiniai.
Be konservantų sugestų per dvi dienas
– Visiška nesąmonė, – „Tauragės žinioms“ atsakė žuvų perdirbimo bendrovės „Lignesa“ direktorius rinkodarai Sigitas Jukna, paklaustas, ar turi pagrindo gandai, kad žuvininkai savo produkciją ne rūkina, o mirko vadinamajame skystame dūme.
Pasak S. Juknos, yra toks būdas, tačiau jis labai brangus ir nesveikas. Jo teigimu, „Lignesoje“ visos rūkinamos žuvys „paragauja“ tikro dūmo. Kad pagrįstų savo žodžius, S. Jukna aprodė žurnalistei bendrovės rūkyklas. Jos tikrai kūrenosi.
Gandų ir apkalbų ypač apie žuvų perdirbimo įmones ir jų darbo metodus sklinda visokių. Esą kaulai iš silkių išimami chemikalais, pasenę produktai įvairiausiais metodais atnaujinami. S. Jukna tokius gandus neigia. Jo teigimu, silkės filė bendrovė įsigyja jau iškaulintas, esą Lietuvoje šių žuvų filė negamina niekas, neišpirktą produkciją prekybos centrai utilizuoja patys.
– Stebime rinką. Jei produktas perkamas prastai, jį išimame iš gamybos, – sako S. Jukna.
Specialisto teigimu, pagaminti ilgai negendantį produktą be maisto priedų, ypač kai tas produktas iš žuvies, neįmanoma. Jei nebus priedų, produkcija būsianti neskani, jos vartotojai nevalgys, dvi–trys dienos ir žuvis apgleivės. Jo teigimu, iš perdėtos Lietuvos maisto priedų baimės juokiasi mūsų kaimynai latviai ir estai. „Lignesos“ produkcijos galiojimo terminai paprastai siekia 30, 60 parų. S. Juknos tikinimu, kitų panašių pramonininkų produkcija negenda dar ilgiau – iki 90 parų. Tiesa, karšto rūkymo žuvų galiojimo laikas gerokai trumpesnis – septynios paros. Ilgiausiai negenda vytintos žuvys, jų galiojimo laikas – trys mėnesiai. Laikoma, kad tai sveikiausias produktas, nes jam gaminti nenaudojama jokių maisto priedų, išskyrus druską.
S. Juknos teigimu, 2010-aisiais „Lignesa“, nors buvo tikrinta ne kartą, nesulaukė jokių tikrintojų nuobaudų. Esą didžiausias triukšmas tik kilęs dėl vienam pirkėjui per sūrios žuvies.
Žuvis „Lignesa“ įsigyja iš Norvegijos, Islandijos, Naujosios Zelandijos, Ispanijos, Olandijos, Škotijos. Perka ir sužvejotas Baltijos jūroje. Produkcija pati įvairiausia – nuo karštai ir šaltai rūkytų, vytintų žuvų ir kitų jūros gėrybių iki įvairiausių mišrainių. Produkcija keliauja į Vokietiją, didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Vienintelės žuvys, kuriomis neprekiaujama, – lašišinės. Pastaraisiais metais jos labai pabrango, be to, dirbtinai išaugintos esančios nesveikos valgyti.
– Galbūt įsigijus atšaldytą lašišą ir galima kepti, tačiau ją sūdyti ir valgyti žalią nerekomenduočiau, – sako S. Jukna.
Kaip mažiausiai priedų turinčius produktus S. Jukna įvardijo „Lignesos“ naujos receptūros fasuojamas silkes. Produktai keturių rūšių: „Jotvingių“ su žaliais prieskoniais, „Prūsų“ – su raudonais, „Baltų“ – su oranžiniais, „Sėlių“ – visai be prieskonių. Naujovė ta, kad šios silkės pakuotėse nenaudojama aliejaus, ji sausa. Pakuotės svoris 220 g. Pakuojant su aliejumi žuvies svoris tesiekia 170 g, o pakelio kaina tokia pati. Rekomenduojama šių produktų kaina – kiek per 3 Lt. Kitas naujas ir S. Juknos kaip vienas sveikiausių įvardytas produktas – keptos ir marinuotos silkės su užpilu. 300 g šio produkto kaina viršija 5 Lt. Tiesa, išvardytuose gaminiuose yra maisto priedų – konservantų E211 – natrio benzoato ir E202 – kalio sorbato. Abu šie konservantai naudojami ilginti maisto produktų vartojimo trukmei.
