Jovarų bendruomenės iniciatyva Tauragėje viešėjo šilutiškis profesorius, farmacininkas, žolininkas Virgilijus Skirkevičius. Susitikimas su žolininku paliko neišdildomą įspūdį ne vienam paskaitos dalyviui. V. Skirkevičiaus žolių paslaptis ir mokymą gyventi mylint atskleidžiame „Tauragės žinių“ skaitytojams.
Augalą reikia rinktis pagal žmogų
Pasak Virgilijaus, vartoti vaistažoles reikia mokėti. Daug reiškia žmogaus temperamentas ir konstitucija.
– Mes dažnai perkame sintetinius preparatus, tačiau net nepagalvojame, kad juos kuriant absoliučiai neatsižvelgiama į tai, koks yra žmogus. Todėl ir reikėtų nusistatyti savo temperamentą ir konstituciją, o pagal tai rinktis žoles, – teigė profesorius.
Virgilijus pasakojo apie ežiuolę, kurią žmonės laiko imunomoduliatoriumi, kadangi ji gerina imuninę sistemą. Šis augalas labai dažnai vartojamas gripo sezonu, tačiau jis tinka ne visiems.
– Žemo kraujo spaudimo, smulkaus sudėjimo, šaltų galūnių žmonėms ežiuolė netinka – ji per daug stipri ir kerta kaip botagas, todėl imuninė sistema ne stiprėja, o silpsta. Vaikams ežiuolė tinka be išimčių, tačiau nereikia pamiršti, kad ežiuolės ir paracetamolio junginys žudo kepenis. Ežiuolę reikėtų vartoti ilgesnį laiką – apie aštuonias savaites. Žmonėms, kurie smulkūs ir žemo kraujo spaudimo, arba nusilpusiems, pavyzdžiui, po operacijos, labiausiai imunitetui stiprinti tinka ženšenis, – pasakojo žolininkas.
Kad žolės gali veikti dvejopai, įrodo česnakas, gudobelė ir valerijonas.
– Česnakas netinka visiems. Jeigu žmogus tulžingas: anksti pražyla, anksti praplinka, visą laiką jaučia karštį, miega iškišęs kojas iš po antklodės, tai, patikėkit manim, česnakas gali jam pakenkti – toks žmogus gali turėti problemų su kraujo spaudimu. Tarp kitko, turintiems problemų su kraujo spaudimu, vertėtų gerti gudobelės arbatą. Tačiau jei gudobelę vartos cholerikas, vietoj to, kad ji mažintų kraujo spaudimą arba reguliuotų ritmą, šis augalas dar labiau pablogins sveikatą. Gudobelės ekstraktą po 15 lašų reikia vartoti kiekvieną dieną aštuonias savaites. Apskritai augalų vartojimas – ilgas procesas. Dažnai manoma, kad valerijonas – raminantis vaistas, tačiau iš tiesų jis yra nervus stiprinantis vaistas. Išgėrus valerijono vakare, gali neužmigti visą naktį, – juokėsi žolininkas.
Pavasarį gydykimės pumpurais
Pasak profesoriaus, dabar, pavasarėjant, pats geriausias laikas iš gamtos pasiimti vaistažolių. Geriausia šiuo metu plikyti augalų pumpurus.
– Pavyzdžiui, labai daug vitamino C turi juodųjų serbentų pumpurai – net daugiau nei serbento uogos. Kol yra galimybė, reikėtų pumpurus plikyti šviežius, kai jie turi daug gyvybinės energijos. Taip pat patartina pumpurų pasidžiovinti. Džiovintų pumpurų galiojimas – apie pusę metų, vėliau jie tampa nebe tokie vertingi. Sveikatai naudingi šaltalankio, liepų pumpurai, tiems, kas serga širdies ir kraujagyslių ligomis, kam reikia skystinti kraują, sveika kasdien užsiplikyti po penkis vadinamuosius „kačiukus“. Tačiau pumpurų arbatos negalima gerti žmonėms, turintiems problemų su inkstais, kadangi pumpuruose yra dervų. Pumpuras – didelė vertybė podagrininkams, reumatikams, visiems, kuriems kaupiasi druskos. Jei žmogus nori išsivalyti druskas, padės jau bepradedanti atsirasti beržo sula. Sula padės, jei jaučiate pavasarinį nuovargį, jei nėra apetito, – teigė Virgilijus.
Reikia nepamiršti, kad pavasarį galima salotas gaminti iš žliūgės, kiaulpienės, ridikėlio lapų, kurie, beje, vertingesni už jų šakniavaisius. Taip pat nederėtų pamiršti svogūno, tiksliau, jo lupenų, gerųjų savybių.
– Svogūno lukštai neleidžia vystytis vėžinėms ląstelėms. Reikėtų užsiplikyti ir gerti svogūno lukštų nuovirą, – tikino V. Skirkevičius.
Sveikata vaikystėje daro įtaką sveikatai vyresniame amžiuje
Iki 42-ejų mes gyvename aukso amžių, tačiau vėliau pradeda silpti visas organizmas. Pasak Virgilijaus, tam, kad būtume sveiki senatvėje, svarbu, kad būtų laiminga mūsų vaikystė. Pats svarbiausias vaiko laikotarpis, profesoriaus teigimu, yra nuo gimimo iki septynerių metų. Tuo metu vaikas vystosi. Jis turi pajusti, kad yra saugus, globojamas. Todėl tuo laikotarpiu svarbūs visi aplink vaiką esantys žmonės, o reikšmingiausi jų – mama ir mokytoja.
– Dažnai stuburas vaikams iškrypsta ne nuo sunkių kuprinių ar netaisyklingo sėdėjimo suole, o nuo patiriamos baimės. Baimė – kai vaikas bijo tamsos, jausmas, kai šalia nėra mamos, kai per matematiką mokytoja atverčia dienyną ir braukia pirštu per pavardes – kas šiandien atsakinės... Tokiu laikotarpiu nereikėtų stengtis iš vaiko padaryti genijaus, apkrauti šokių ir matematikos būreliais. Dailė ir muzika šiame vaiko amžiuje vertingesni už matematiką. Svarbi mamos šiluma, žinojimas, kad ji šalia. Kai mama manęs klausia, kaip pagydyti sergantį vaiką, aš jai atsakau – grįžk namo iš Anglijos. Mamos šiluma skatina vaiką augti, stiprina jo imunitetą, atsparumą. Tas ryšys begalinis. Net motina alkoholikė vaikui iki trejų metų labai svarbi. Jei vaikas serga, labai svarbu jam suteikti paprasčiausios šilumos – glostyti, skaityti pasakas, būti šalia, – aiškino žolininkas.
