Neseniai tauragiškiai turėjo puikią progą pasiklausyti net dviejų paskaitų apie vaistinius augalus – Tauragėje lankėsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė, o Pagramantyje apie gerąsias augalų savybes pasakojo pagramantiškė Birutė Normantienė. Abi moterys akcentavo, kad ruduo – geriausias laikas rinkti kai kurių vaistinių augalų šaknis ir šakniastiebius, uogas ir lapus, mat tokiu metu vaistinių augalų poveikis – stipriausias.
„Tauragės žinios“ pateikia sąrašą vaistažolių, kurias renkame rudenį, tam, kad pasinaudotumėte patarimais ir susidžiovintumėte bent vieną kitą vertingą augalėlį.
Šermukšnio vaisiai – pasižymi lengvai vidurius laisvinančiu, virškinimą reguliuojančiu, šlapimą varančiu, kraujavimą stabdančiu ir priešuždegiminiu poveikiu.
Putino vaisiai – tonizuoja organizmą, stiprina širdį, skatina šlapimo išsiskyrimą. Gydo skrandžio opaligę. Uogų nuoviras su medumi tinka viršutinių kvėpavimo takų, plaučių uždegimams, kepenų ligoms, geltai gydyti.
Paprastojo ąžuolo vaisiai – gilių kava naudojama pilvo skausmams, viduriavimui malšinti.
Kaštono vaisiai – smulkintų kaštono vaisių spiritinė arba acto ištrauka įtrynus padeda nuo sąnarių skausmo, kojų venų išsiplėtimų, audinių patinimo.
Gudobelės vaisiai – naudojami širdies negalavimams gydyti, širdies raumeniui stiprinti, kai jis nusilpęs dėl senatvės, aterosklerozės ar uždegimų.
Paprastojo erškėčio vaisiai – polivitamininė žaliava, pasižyminti priešuždegiminiu, antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu, tulžį ir šlapimą varančiu, žaizdas gydančiu poveikiu.
Šaltalankio vaisiai – patariama valgyti šaltalankių vaisių, jei sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, jei dažnai užkietėja viduriai, sergant vištakumu, išemine širdies liga, hipertenzija ir avitaminoze.
Paprastosios gervuogės vaisiai – džiovintų uogų nuoviras geriamas organizmui stiprinti, nervams raminti.
Juodavaisės aronijos vaisiai –mažina kraujagyslių pralaidumą, padeda sergant ateroskleroze, hipertonija, esant vidiniams kraujavimams.
Paprastojo kadagio vaisiai – pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, skausmą mažinančiu, atsikosėjimą lengvinančiu, tulžies sekreciją ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Balinio ajero šaknis – pasižymi apetitą žadinančiu, virškinimą gerinančiu, dezinfekuojamuoju, priešuždegiminiu, sutraukiančiu, žaizdas gydančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.
Valerijono šaknis – vartojama kaip nervų sistemą raminanti priemonė gydant nemigą, stresą, isteriją, skydliaukės hiperfunkciją, neurozes, migreną.
Vaistinės baltašaknės šaknis – vartojama reumatui, hemorojui, tuberkuliozei, išvaržoms, sumušimams gydyti. Stabdo kraujavimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, sukelia vėmimą, mažina cukraus kiekį kraujyje.
Valgomojo česnako šaknis – vartojama peršalimo ir gripo profilaktikai ir gydymui, nuo aterosklerozės, hipertoninės ligos, gydomos ilgai negyjančios, pūliuojančios žaizdos. Tinka spalinėms ir askaridėms varyti, nuo vidurių pūtimo.
Paprastosios kiaulpienės šaknis – skatina apetitą, varo šlapimą, gerina virškinimą, laisvina vidurius.
Valgomojo krieno šaknis – turi skrandžio rūgštingumą didinančių, antimikrobinių, apetitą žadinančių savybių.
Mėlynojo palemono šaknis – vartojama, kai slegia nerimas, baimė, sutrinka virškinimas, epilepsijai, neurozei, psichikos, nervų, žarnyno ligoms gydyti.
Vaistinio smidro šaknis – skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina padidėjusį kraujospūdį, raminančiai veikia širdį.
Paprastojo kukurūzo purkos – gydomi cholecistitai, cholangitai, hepatitai, vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, esant įvairios kilmės tinimams.
Paprastojo apynio spurgos – vartojamos, kai sutrinka miegas, apima nerimas, virškinimui gerinti, nuo kosulio, karščiavimo, viduriavimo, reumato, nervų uždegimų.
Didžiosios dilgėlės lapai – dilgėlių sultys geriamos, kai sutrinka medžiagų apykaita, trūksta mikroelementų, sergant prostatos gerybine hiperplazija.
Paprastosios jonažolės žolė – gydomi virškinamojo trakto gleivinių uždegimai, skrandžio ar žarnyno opaligė, kepenų, tulžies, šlapimo pūslės ir inkstų ligos, hemorojus, nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos, gingivitas, stomatitas, depresija. Jonažolė gali būti vartojama ne ilgiau kaip 4 savaites!
Vaistinės melisos žolė – pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą, virškinamojo trakto veiklą, atpalaiduoja žarnyno spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.
Pipirmėtės lapai – gerina apetitą, virškinimą, skatindami virškinimo liaukų sekreciją, veikia spazmolitiškai, priešuždegimiškai, slopina skausmą, skatina tulžies išsiskyrimą.
Paprastosios rasakilos žolė – gydo viduriavimą, mažakraujystę, įvairias moteriškas ligas, cukraligę, reumatą, bronchitą.