Tauragės apskrities maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad ant turgaus prekystalių patenkantys vaisiai ir daržovės patikrinti. Tą patį sako ir prekeiviai, dažnas jų dar ir pridurdamas, kad tas pačias daržoves ir vaisius valgo ir jų šeimos, tad baimintis nesą ko. Deja, reali situacija kitokia. Tauragiškė Genovaitė į „Tauragės žinių“ redakciją atnešė parodyti nitratų ir nitritų testus, kuriais patikrino turguje įsigytas daržoves – bulves, morkas, cukinijas. Testai rodo, kad nitratai ir nitritai daržovėse, kurias moteris įsigijo Tauragės turguose, gerokai viršija leistinas normas ir siekia kenksmingumo ribą.
Dievagojasi, kad daržovės iš savo daržo
– Turgaus prekeivės, iš kurių pirkau daržoves, dievagojosi, kad daržovės užaugintos jų pačių daržuose. Morkas pardavinėjęs vyras tikino, kad šias daržoves augina sau ir savo triušiams. Patikėjau, kad daržovės sveikos. Tačiau kai namuose atlikau daržovių testus, buvau šokiruota. Kitą kartą daržovių testus reiktų atlikti turguje prieš jas nusiperkant. Nors kas iš to? Kur įsigyti daržovių, jei net bobutėmis negali pasitikėti? Esu girdėjusi, kad daržovės tręšiamos ir žmonių išmatomis. Baisu, – šlykštėjosi Genovaitė.
Dokumentai – tik priedanga?
Genovaitei apmaudu, kad turguje nesužinosi, kurios daržovės atvežtos iš užsienio, o kurios vietinės. Etiketėse rašoma, kad daržovės išaugintos Lietuvoje, tačiau tiesos sužinoti neįmanoma. Dauguma daržovių pardavėjų tėra perpardavinėtojai.
Nors daržovėmis prekiaujantys tauragiškiai tikina jas užauginę savo žemės sklype ir turi ūkio įregistravimą patvirtinančius dokumentus, tai nereiškia, kad pirkėjams siūlomos daržovės yra iš to prekeivio ūkio. Kalbama, kad prekeiviai, nors ir oficialiai turintys žemės sklypą, jame daržovių prekybai neaugina. Žemės sklypo turėjimas tesanti priedanga, kad būtų galima prekiauti iš Lenkijos ar kitų šalių atvežtomis daržovėmis.
„Tauragės žinių“ korespondentė turgelyje Vytauto gatvėje keleto daržovių prekeivių pasiteiravo, iš kur jie atsiveža bulves, morkas ir kitas daržoves. Viena prekeivių kalbėtis su korespondente nepanoro, du tikino prekiaujantys daržovėmis iš savo ūkio ir sutiko parodyti žemės ūkio sklypo įregistravimo dokumentus. Dar vienas prekeivis korespondentei sakė prekiaująs daržovėmis ne tik iš savo žemės sklypo, bet ir iš vieno „rimto“, suprask, didelio ūkio. Vyras tikino, kad tai patvirtinančius dokumentus paliko savo mašinoje. Esą jei patikrinti būtų atėjęs už tai atsakingos tarnybos specialistas, dokumentus atneštų parodyti.
– Turime visus reikiamus dokumentus, kitaip šiais laikais neįmanoma. Esame nuolat tikrinami, – tikino šis prekeivis.
„Tauragės žinių“ korespondentę vyras tikino, kad parduotuvėse įsigyti nitratų testai – popierinės juostelės nieko vertos. Prekeiviai esą vadovaujasi tik patikimais laboratorijų rezultatais. Daržovėmis prekiaujantis vyras sakė dar nesutikęs pirkėjo, kuris ateidamas pirkti bulvių ar morkų atsineštų nitratų ir nitritų kiekį nustatančius testus.
Prekeiviai „Tauragės žinių“ korespondentei pasakojo, kad, pavyzdžiui, bulvių derlius laboratorijoje tikrinamas vieną kartą. Nitratų ir nitritų patikrinimui tereikia 3 kg vienos rūšies daržovių iš vieno derliaus.
„Gerva“ už savo testus garantuoja
Nitratų ir nitritų testus gaminančios UAB „Gerva“ administratorius Petras Medeika „Tauragės žinias“ patikino, kad šių testų rezultatai, jeigu juostelės naudojamos taisyklingai pagal instrukciją ir jų galiojimo terminas nepasibaigęs, yra teisingi ir patikimi. Tokio tipo testais naudojamasi jau 15–20 metų. Būtent „Gervos“ testais, kokiais turguje įsigytas daržoves tikrino ir tauragiškė Genovaitė, prieš pusmetį buvo tiriamos daržovės TV3 laidose „Paskutinė instancija“ ir „Kodėl?“ Tie, kas matė šias laidas, girdėjo, jog jų vedėja pabrėžė, kad testų rezultatai visiškai sutapo su laboratorinių tyrimų duomenimis. Pasak P. Medeikos, laboratorijose atliekami testai penkis kartus brangesni ir atsakymo tenka laukti kur kas ilgiau.
Šiemet pažeidimų nerasta
Kaip mūsų turguose vykdoma daržovių kontrolė, „Tauragės žinios“ pasiteiravo Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų. Laikinai einantis viršininko pareigas Matas Kazlauskas sakė, kad patikra turguje atliekama pagal šviežiems vaisiams ir daržovėms nustatytą programą. Pagal šią programą patikra atliekama ne tik turgavietėse, bet ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonėse. Tikrinimai atliekami pagal sudarytą metinį kontrolės planą.
– Kontrolės metu paimami mėginiai stebėsenai pesticidų likučių ir nitratų bei nitritų kiekiams nustatyti ir išsiunčiami į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentą. Šiemet buvo atrinkta 11 daržovių – bulvių, morkų, raudonųjų burokėlių, gūžinių kopūstų, cukinijų mėginių iš ekologiškų ir neekologiškų daržovių augintojų. Atlikus tyrimus nustatyta, kad nitratų liekanų koncentracija visais atvejais neviršijo nitratų liekanų vidurkių, – „Tauragės žinioms“ sakė M. Kazlauskas.
Informacija apie pardavėją ir ūkį turi būti vieša
Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laikinai einantis viršininko pareigas M. Kazlauskas informavo, kad prekybos vietoje prekiautojas privalo segėti kortelę, kurioje aiškiai ir įskaitomai būtų užrašyti prekiautojo vardas, pavardė, verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos numeris. Prekiautojai taip pat privalo turėti dokumentus, įrodančius, iš kur yra jo prekiaujamos daržovės ar vaisiai. Pavyzdžiui, sodininkui privaloma turėti nustatytos formos sodininkų bendrijos nario pažymėjimą.Prekiautojui, prekiaujančiam asmeniniame ūkyje užaugintais žemės ūkio produktais, reikalingi dokumentai, patvirtinantys žemės valdymą ar naudojimą.Ūkininkui, prekiaujančiamturgavietėje ar prekyvietėje, reikalingas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ir einamųjų metų išrašas iš Ūkininkų ūkių registro.
– Pardavėjas pirkėjui prie prekės privalo pateikti ženklinimo etiketę, kurioje turi būti nurodyta daržovių ar vaisių pavadinimas, kilmės šalis, kokybės klasė, apdorojimo būdas (citrusiniams vaisiams). Ūkininkai, sodininkai, prekiautojai, prekiaujantys namų valdoje (asmeniniame ūkyje) užaugintais žemės ūkio produktais, informaciją gali pateikti žodžiu, – informavo M. Kazlauskas.
Nedideliems kiekiams laboratoriniai tyrimai nebūtini
Pasak M. Kazlausko, pagal Lietuvos Respublikojeišaugintų šviežių vaisių,daržovių, uogų, bulvių atitiktiesdeklaracijos išdavimo reikalavimusmūsų šalyje išaugintų vaisių ir daržovių laboratoriniai tyrimai dėl sunkiųjų metalų ir pesticidų nebūtini, tiekėjas, tiesiog deklaruoja: „pesticidai nebuvo naudoti“, jei realizacijai skirtos produkcijos kiekis nedidelis.
Nedideliais kiekiais laikomi šie: bulvės, kopūstai, šakniagumbinės daržovės – iki 1000 kg, kitos daržovės – iki 500 kg, žaluminės daržovės – iki 50 kg, vaisiai – iki 500 kg, uogos – iki 100 kg. Tačiau tais atvejais, kai pirkėjas reikalauja laboratorinių tyrimų, tiekėjas privalo laboratorijoje ištirti ir nedideliais kiekiais realizuojamą produkciją, o tyrimų duomenis įrašyti į atitikties deklaraciją. Atsakomybė už daržovių, vaisių, uogų, bulvių saugumą, atitikimą privalomuosius kokybės reikalavimus tenka tiekėjui, kuris išrašė atitikties deklaraciją.
Nitratų šaltinis – ir gyvulių mėšlas
Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipusis tauragiškė Genovaitė taip pat teiravosi, ar nitratų ir nitritų daržovėse gali pagausėti nuo gausaus tręšimo mėšlu. Pasak M. Kazlausko, ekologiniame ūkyje nitratų šaltinis yra organinėse trąšose – mėšle esantis azotas. Tačiau žinant, kad organinės trąšos mineralizuojasi per ilgą laiką, tikėtina, kad ekologiškai auginamos daržovės sukaups mažiau nitratų nei auginamos intensyvios žemdirbystės būdu.
Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu ir mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto. Augalams šios azotinės medžiagos būtinos augimui, jas augalai pasisavina iš dirvožemio. Todėl tam tikras jų kiekis augaluose visada yra natūraliai. Nitratų koncentracijos daržovėse priklauso nuo naudojamų organinių ir mineralinių trąšų kiekio, azotinių medžiagų kiekio jose, daržovių rūšies, klimatinių sąlygų ir kitų faktorių. Nitratai taip pat gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį. Didelės nitratų dozės, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali būti toksiškos organizmui, paprasčiau sakant, žmogus gali apsinuodyti. Be to, dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus, kurie skatina vėžio atsiradimą.
Nuodingo kiekio suvartoti neįmanoma?
Pasaulyje ir Europos Sąjungoje nustatyta viena leidžiama nitratų paros norma, kiekis maiste, kurį suvartojant kasdien per parą kilogramui kūno svorio per visą gyvenimą nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – 3,7 mg/kg kūno svorio/parą, t.y. 60 kg sveriančiam žmogui saugu suvartoti iki 222 mg nitratų, o 15 kg sveriančiam vaikui – iki 55 mg per parą. Tyrimais nustatyta, kad valgant daržoves nesuvartojama tiek nitratų, kiek jų galėtų kelti riziką vartotojo sveikatai, todėl Europos Komisijos Reglamentas, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas, nitratus normuoja tik špinatuose, salotose ir kūdikių bei mažų vaikų maiste.
Nitratus galima sumažinti ruošiant daržoves
Ruošiant daržoves maistui, nitratų kiekį galima sumažinti. Maistui reikėtų naudoti tas daržovių dalis, kuriose kaupiasi mažiau nitratų, pavyzdžiui, nulupus agurką ir nupjovus prie kotelio esančią (2–3 cm) dalį, nitratų kiekis sumažėja 15–20 %. Nitratų kiekį daržovėse galima sumažinti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C.
Pavyzdžiui, luptose virtose bulvėse nitratų gali sumažėti 65–80 %, virtose morkose – 60 %, burokėliuose – 40 %. Verdant daržoves, nitratų jose sumažėja priklausomai nuo užpilto vandens kiekio. Verdant 1 % valgomosios druskos tirpale, nitratų sumažėja daugiau (20 %), negu verdant be druskos. Sriubai nereikėtų naudoti sultinio, kuriame virė daržovės, nes nitratai pereina į vandenį, kuriame jos verdamos. Laikant šaldytas daržoves, nitratų ir nitritų kiekis jose nekinta. Mirkant parūgštintame vandenyje nitratų sumažėja apie 15–20 % daugiau, negu mirkant neparūgštinus.
Konservuojant ir rauginant daržoves nitratų taip pat sumažėja (62–66 %). Sūdant gaunamas efektas mažesnis – 45 % ir padidėja nitritų. Daržovėse, laikomose rūsiuose per žiemą, kai temperatūra ir drėgmė pastovi, nitratų taip pat sumažėja: morkose ir kopūstuose iki 20 %, burokėliuose iki 30–40 %, bulvėse – 20–25 %.
