Žolininkės Adelės Karaliūnaitės patarimai
Įkelta:
2011-11-15
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Karinos Sėrikovos nuotrauka

Neseniai tauragiškiai turėjo galimybę pasimatyti su Lietuvoje žinoma žolininke Adele Karaliūnaite. Valandos trukmės paskaitos metu žolininkė pasakojo, kaip išlaikyti sveiką endokrininę, virškinimo sistemas, kraujotaką, akis, kaulus, inkstus – apskritai kaip išsaugoti sveikatą.

Žolelė turtingesnė už vaistą

A. Karaliūnaitė savo internetinėje svetainėje prisistato ne tik kaip žolininkė, tačiau ir ragana. Moteris dvylika metų dirbo veterinarijos gydytoja kolūkyje, tiek pat laiko mokėsi žolelių ir žodžio gydymo meno.

„Žolelės labai dažnai padeda, tik svarbu jas tinkamai naudoti ir neabejoti jų galia. Šiuolaikinė medicina po truputį keičia požiūrį į žolininkų sugebėjimus, todėl sąžiningas bendradarbiavimas yra būtinas. Manau, kad didžiausia nesutarimų tarp žolininkų ir gydytojų priežastis yra ta, kad jie menkai pažįsta vieni kitų gydymo metodus. Labai mažai žolininkų turi oficialų medicininį išsilavinimą, o gydytojai gauna tik fitoterapijos pagrindus. Šiuolaikinis gydytojas yra atskirtas nuo vaistų gaminimo, kartais vienam susirgimui gydyti jam reikalinga daugybė atskirus simptomus veikiančių preparatų. Dažnai ilgai tęsiasi diagnozės tikslinimas, per tą laiką sergančiojo organizmas praranda daug jėgų. Tuo tarpu gydant žolelėmis veikiamas ne tik konkretus ligos simptomas, bet ir visas organizmas. Žolelei nesvarbi tiksli diagnozė. Ji veikia daugelį organizmo funkcijų, nes didžiulė žolelėje esančių veikliųjų medžiagų įvairovė leidžia joms prisijungti prie laisvų ląstelių receptorių ir pradėti gydomąją veiklą tuojau pat. Sakykime, geriant aviečių stiebo nuovirą nuo peršalimo, ne tik numušamas karštis, bet ir stiprinamas imunitetas, skatinamas gleivių pašalinimas iš plaučių, kiek paskystinamas kraujas, taip išvengiama trombų susidarymo. Organizmas gauna rauginių medžiagų, kurios suriša nuodingąsias medžiagas ir jas pašalina per inkstus, nes kiek padidina ir šlapimo išsiskyrimą. Tuo tarpu tokiam poveikiui pasiekti oficialioji medicina naudotų keletą vaistų. Kartais aš sakau, kad galima visas ligas gydyti viena žolele, arba vieną ligą gydyti visomis žolelėmis. Viskas priklauso nuo daktaro meistriškumo ir ligonio būklės“, – rašo žolininkė.

Patarimai svarbiausioms žmogaus sistemoms

A. Karaliūnaitė į Tauragės neįgaliųjų draugiją atvyko nešina savo žolelėmis, tepalais, užpiltinėmis. Žolininkė pasistengė trumpai aptarti svarbiausias šiuolaikinio žmogaus ligas.

– Endokrininei sistemai palaikyti puikiai tinka trikertė žvaginė. Jos dar dabar auga – nebijo nedidelių šalčių. Tinka tiek vyrams, tiek moterims, – teigė žolininkė.

Kiekvienam, turinčiam problemų su sąnariais, A. Karaliūnaitė siūlo savo darželyje pasisėti bent po kvadratinį metrą agurklės – ji puikiai padės ir sąnariams, ir kepenims.

– Ką tik nuskintos agurklės švarią dalį reikia sumalti mėsmale maždaug porą kartų ir sušaldyti specialiuose ledukų maišeliuose. Vienas žmogus kasdien turėtų suvartoti apie du ledukus, – patarimu pasidalijo A. Karaliūnaitė.

Tam, kad pagerintume kraujotaką, kas būtina kiekvienam mūsų, kas rytą reikėtų mankštintis. Mankštintis, pasak žolininkės, galima ir lovoje, gulint, tik reikia mokėti, kaip. Tokiai mankštai reikia pasigaminti specialų tepaliuką. Tepalui pasigaminti reikės aštuonių kaštonų ir 250 gramų sviesto. Kaštono vaisius reikia perpjauti pusiau, sumalti juos mėsmale. Į tris litrus vandens suberti sumaltus kaštonus ir įdėti sviestą – jis būtinai turi būti kokybiškas, ne tepinys. Šią masę reikia virinti 15 minučių. Gautą masę reikia atšaldyti, o vėliau kartu su puodu dėti į kitą puodą su vandeniu ir taip išgarinti visą vandenį iš pirmojo puodo. Tai, kas lieka pirmajame puode, ir yra Adelės tauragiškiams pasiūlytas tepalas. Nedideliu kiekiu tepaliuko tepti limfinių mazgų vietą po raktikauliu ir įkvėpimo metu spaudžiant, negailint savęs, kaip sakė žolininkė, masažuoti. Tai reikėtų pakartoti devynis kartus. Pasitepti bambą, uždėti rankas ir stipriai spaudžiant judėti diafragmos link. Tai atlikti taip pat devynis kartus.

– Pamatysit, gali net galva svaigti, tačiau kraujotaka nepalyginamai pagerės. Po mankštos reikėtų atpalaiduoti rankas ir kojas kaip skudurus ir pagulėti, – pasakojo Adelė.

Suvalgome per daug

Pasak A. Karaliūnaitės, šiuolaikinis žmogus suvalgo labai daug. Žmogui užtektų rieškučių kiekio maisto per dieną, kadangi nesame ėdrūnai, mes – rinkėjai. Todėl svarbu padėti savo virškinimui. Pagerinti virškinimo sistemai Adelė taip pat siūlo pasigaminti tepalą.

– Tepalui reikės žliūgės – jos dabar sočiai. Šviežią žliūgę sumalti. Stiklinę sumaltos vaistažolės taip pat su 250 gramų sviesto vandenyje virinti 15 minučių. Trumpai tariant, viską daryti taip pat, kaip gaminant kaštonų tepalą, – teigė Adelė.

Likusią vaistažolių dalį A. Karaliūnaitė patarė taip pat susišaldyti į ledukus.

Kas vakarą truputį žliūgės tepalo reikėtų „pasidėti“ už ausų. Iš šios „saugyklėlės“ paimti nedidelį kiekį tepalo ir juo suteptais pirštais septynis kartus pagnaibyti antakius per visą ilgį.

– Darykite tai be gailesčio, tiesiog gnybkite į kaulą. Kurį laiką vaikščiosite raudonais antakiais, – besijuokdama pasakojo žolininkė.

Iš ausų „saugyklėlės“ tepalu sutepti šnerves kiek įmanoma giliau, įtrinti tepalu dantenas. Tepalu suvilgytomis rankomis nuo žemiausio smakro taško gnybti septynis kartus aukštyn. Taip pat Adelė pataria tepalu negailestingai pamasažuoti virš raktikaulių, įtrinti išangę.

Gydytis sunegalavusius inkstus A. Karaliūnaitė pataria katžole, dirviniu asiūkliu.

Atsisveikindama žolininkė priminė, kad dabar tinkamas metas rinkti šermukšnių uogas, erškėtuogių vaisius, svarainius, džiovinti obuolių sėklas ir apskritai obuolius skiltelėmis, obuolių žieveles.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.