Dvi nuomonės: ar tikėti vandens filtrų pardavėjais?
Įkelta:
2012-04-17
Nuotrauka
Aprašymas
Vandenį Laima Špiegienė tyrė savo atsineštu aparatėliu. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
„Ar norėtumėte tokį vandenį gerti?“ – „Tauragės žinių“ žurnalistės klausė Laima Špiegienė Autorės nuotraukos. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Ramunė RAMANAUSKIENĖ

redaktore@taurageszinios.lt

Ar Tauragės vandentiekio vanduo tinkamas gerti? Jame yra visa „Mendelejevo lentelė“ leistinų ir neleistinų ištirpusių medžiagų, ar jums jų reikia? – klausia Tauragėje jau septintus metus veikiančios bendrovės „Aqua filter“ atstovė Laima Špiegienė ir siūlo įsigyti tūkstančius litų kainuojantį iš čiaupo tekantį vandenį „stebuklingai“ išvalysiantį filtrą. Tačiau bendrovės „Tauragės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Veisas tokius filtrus pardavinėjančios bendrovės teiginius vadina fokusais ir ragina gyventojus jais netikėti.

Atsinešė savo vandens

Į svečius įsiprašiusi UAB „Aqua filter“ atstovė Laima Špiegienė „Tauragės žinių“ redakcijos biure pasisiūlė atlikti eksperimentą – savo atsineštu prietaisu ištirti vandenį, kurį kasdien geria redakcijos darbuotojai. Redakcijos biuras įsikūręs daugiabutyje Vasario 16-osios gatvėje, todėl tą patį Tauragės vandentiekio vandenį geriame ne tik mes, bet ir šio daugiabučio gyventojai. Todėl buvo įdomu sužinoti, kokias paslaptis ši moteris atskleis.

Tyrimui atlikti L. Špiegienė paprašė trijų stiklinių. Į vieną įpylėme vandens iš čiaupo, į kitą – iš arbatinuko (to paties vandens iš čiaupo, tik virinto), į trečią stiklinę vandens tyrėja įpylė iš savo atsinešto plastikinio butelio. Jos teigimu, šis vanduo buvo išvalytas jos namuose specialiu „Aqua filter“ filtru.

Prieš moteriai atliekant tyrimą, dar išklausėme trumpą paskaitėlę apie švaraus vandens žmogaus organizmui svarbą. L. Špiegienės teigimu, nereikia, kad geriamajame vandenyje būtų daugybė įvairių medžiagų, nes vanduo reikalingas tik organizmui plauti, o mineralinių medžiagų žmogus turi gauti su maistu. Kasdien geriamas nešvarus vanduo gali sukelti daugybę ligų, tarp jų ir vėžinių.

Moteris žurnalistei pademonstravo atsineštą iliustraciją, kaip vanduo patenka ant mūsų stalo – gautas iš žemės jis nugeležinamas, filtruojamas, suleidžiamas į talpas, o prieš dar tai chloruojamas. Tačiau, pasak L. Špiegienės, vandentiekio filtrai, skirti vandeniui valyti, per paprasti, o chloras, kuriuo vanduo valomas papildomai, yra nuodinga medžiaga. Esą chloru koncentracijų stovyklų kalinius nuodydavo Hitlerio parankiniai, žinoma, pasak tyrėjos, chloro dozės vandentiekio vandenyje esančios labai mažos.

Padėtį išgelbėtų filtras?

Moters teigimu, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos patvirtinta geriamojo vandens norma, tokiame vandenyje gali būti iki 50 mg/l pritirpusių medžiagų. Moteris tuoj pat žurnalistės akivaizdoje pasiūlė atlikti tyrimą. Atsineštą į rašiklį panašų elektroninį matuoklį pirmiausiai įkišo į savo vandenį – ekranėlyje pasirodė skaičius 23. Įkišus matuoklį į stiklinę su vandeniu iš čiaupo, pasirodė skaičius 413, į virintą vandenį įkištas matuoklis parodė skaičių 513.

Paklausta, ką rodo šie skaičiai, L. Špiegienė atsakė, kad šie duomenys rodo, kiek vandenyje yra pritirpusių įvairiausių cheminių medžiagų.

– Bet ar mums jų reikia? – retoriškai klausė tyrėja.

Moteris žurnalistei parodė ir, jos teigimu, Lietuvoje reglamentuotą toksinių medžiagų normų lentelę. Tačiau paklausta, kieno tai duomenys, atsakyti negalėjo, esą juos paprasta rasti internete.

Su tuo pačiu vandeniu trijose stiklinėse L. Špiegienė atliko ir dar vieną tyrimą – elektrolizę. Elektriniu aparatu sudrumstas vanduo (mažiausiai susidrumstė moters iš namų atsineštas vanduo) išties atrodė bjauriai, gerti tokio tikrai nesinorėtų.

– Ar galėtumėte tokį praryti? – žurnalistės klausė tyrėja.

Susitikimo finalas – padėtį išgelbėtų specialus filtras, tvirtinamas po kriaukle. Jis, pasak „Aqua filter“ atstovės, išvalytų vandenį taip, kad jis nebebūtų kenksmingas sveikatai, o tokiu vandeniu laistomos gėlės „eitų iš proto“. Toks filtras kainuoja 4800 Lt. Tiesa, jei pirktume, pritaikytų nuolaidą. Pasak L. Špiegienės, tauragiškiai šį prietaisą labai perka. Įsigijusiems suteikiama dešimties metų garantija.

Tyrimai rodo, kad vanduo gerti tinkamas

Tačiau ilgametis vandentiekininkas, bendrovės „Tauragės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Veisas, paklaustas, ką atsakytų pamatęs tokius vandens tyrimų, kokius atliko L. Špiegienė, rezultatus, iškart perklausė:

– O kokios tos medžiagos, kurių tariamai rado šios firmos atstovė? Rado kažką, neaišku, ką, todėl negaliu jų atlikto tyrimo komentuoti. Jie – fokusininkai, turintys konkretų tikslą – įtikinti žmogų pirkti vandens filtrą. Galiu tik perspėti žmones nemokėti stebuklingų pinigų. Tauragės vandentiekio vanduo labai geras, aš pats jį geriu, ant mano darbo stalo visada stovi ąsotėlis vandentiekio vandens, pats jį geriu ir kitiems siūlau, – R. Veiso tikinimu, Tauragės vandentiekio vanduo yra kokybiškas ir gerti tinkamas.

R. Veisas pakvietė pasikalbėti ne tik su juo, bet ir su „Tauragės vandenų“ laboratorijos vedėja Viktorija Kunikauskiene bei pateikė naujausius Tauragės vandentiekio tiekiamo vandens rezultatus. Vienas svarbiausių bendrovės atliekamų tyrimų – vandens savitojo laidžio (mineralizacijos) nustatymas. Didžiausias leistinas savitojo laidžio vandenyje rodiklis pagal 2003 m. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Higienos normą – 2500, Tauragės vandentiekio vandenyje šis rodiklis, remiantis 2012 m. I-ojo ketvirčio vartotojams tiekiamo vandens cheminės sudėties tyrimais, yra 744. Amonio Tauragės vandentiekio vandenyje yra 0,08 mg/l (norma iki 0,5), chloridų – 38 mg/l (norma iki 250), geležies – 0,05 mg/l (norma iki 0,2), sulfatų – 27,5 mg/l (norma iki 250), nitritų – 0,03 mg/l (norma iki 0,5), nitratų – 0,46 mg/l (norma iki 50), vandens pH – 7,45 (norma 6,5–9,5).

„Pusę metų gerk tokį vandenį ir visi kaulai subyrės“

– Mūsų prietaisas vandens mineralizacijai nustatyti kainavo apie 11 tūkstančių litų, o koks tas prietaisėlis, kurį tyrėja atsinešė į jūsų redakciją, negaliu pasakyti, ir ką jis gali nustatyti, neaišku, – kalbėdama „Tauragės žinioms“ svarstė „Tauragės vandenų“ laboratorijos vedėja V. Kunikauskienė.

Jos teigimu, gerti stipriai filtruotą vandenį ne naudinga, bet atvirkščiai – kenksminga. Toks vanduo esąs blogiau už distiliuotą, nes iš jo, pasak V. Kunikauskienės, pašalinti magnis, kalcis ir kalis pakeičiami natriu, kurio gamtoje labai mažai ir jis – kenksmingas.

– Pusę metų gerk tokį vandenį ir visi kaulai subyrės, toks vanduo išplauna iš žmogaus organizmo viską, o mineralinių medžiagų žmogus turi gauti ne tik su maistu, bet ir iš vandens. Pasistato žmonės namuose tokį filtrą, atneša mums tirti filtruotą vandenį, o ką ten tirti, kad jame nieko nėra, – kalbėjo V. Kunikauskienė.

„Tauragės vandenų“ laboratorijos vedėjos teigimu, Tauragės vandentiekio vanduo tikrinamas kartą per mėnesį, o tose įstaigose, kurios gamina maistą, mokyklose, darželiuose – dukart per savaitę. Gyventojų pageidavimu, vanduo laboratorijoje tiriamas ir individualiai – tyrimas nitratams ir nitritams nustatyti kainuoja 31,78 Lt, išsamus tyrimas (įskaitant ir bakteriologinį) – per 100 Lt.

„Tauragės vandenys“ garantuoja – Tauragės vandentiekio vanduo gerti tinkamas. O apie toksines medžiagas, kurių lentelę žurnalistei rodė L. Špiegienė, vandentiekio vandenyje esą net kalbėti neverta – jų ten nėra. V. Kunikauskienės nuomone, vandens filtrai tinkami naudoti pramonei – juos įrengti esą tikslinga viešbučiuose, kavinėse, tačiau ne maistui skirtam vandeniui valyti, bet skalbyklėms, indaplovėms naudoti. Tokiu vandeniu indaplovėse išplauti indai bus be dėmelės.

Tauragės miestui vanduo tiekiamas iš penkių artezinių gręžinių, iškastų pačiame Tauragės mieste, Jūros upės krantinėje.

Ragina pasitarti

Kaip savo interneto svetainėje lrt.lt skelbia LTV naujienų tarnyba, pastaruoju metu mokslininkai skambina pavojaus varpais, kad prisipirkę vandens filtrų gyventojai rimtai gali pakenkti savo sveikatai. Jie sako, kad beveik visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamas vanduo puikiai tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo. Vanduo prastesnis esąs tik šiaurės vakarų Lietuvoje.

lrt.lt teigimu, mokslininkai juokauja, kad kai kurie gyventojai neturėtų stebėtis, jei jiems traukia koją, smarkiai plaka širdis ar nuolat ima pyktis ant kaimyno. Jų teigimu, šie simptomai būdingi, kai trūksta būtinų mineralinių medžiagų, kurių žmogus gali gauti gerdamas centralizuotai tiekiamą vandenį iš čiaupo, net jei juo apsineša kriauklė ir arbatinukas. Mokslininkai susirūpino, kad vandens filtrų pirkimo madai pasidavę gyventojai gadina jiems tiekiamą vandenį.

Geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas, dr. Kęstutis Kadūnas sako – tai, jog išfiltravus vandenį arbatinuke nesusidaro kalkių, vandens indas lieka švarus, rodo, kad vanduo tampa per minkštas. Esą gerdami tokį vandenį kenkiame savo sveikatai.

Viešai tiekiamą vandenį prižiūrinčios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai sako, kad prastesnis centralizuotai tiekiamas vanduo tik šiaurės vakarų Lietuvoje – Kelmėje, Telšiuose, Klaipėdos rajone, Kretingoje. Ten kai kuriose vandenvietėse per daug boro ir fluoro, pastarasis pavojingas vaikams iki septynerių metų, kol formuojasi dantys. Tauragės vandenviečių tarp prastesnį vandenį gyventojams tiekiančių bendrovių nėra.

Prieš įsigyjant vandens filtrus Geologijos tarnybos mokslininkai gyventojus ragina pasitarti su nepriklausomais specialistais.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.