Sveikatos pamokų – į Tailandą
Įkelta:
2012-06-13
Nuotrauka
Aprašymas
Žydrūnė Geštautaitė prie specialiai dėl turistų dresiruoto tigro. Dresiruotus tigrus galima glostyti ir net prigulti šalia. Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Žydrūnė: žaliavalgių maistui paruošti nereikia nei dujinės viryklės, nei laiko jam kepti ar virti. Asmeninio albumo nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas
Į Tailandą buvusi tauragiškė važiavo ne tik pailsėti, bet ir pasikrauti energijos. Asmeninio archyvo nuotrauka

Daiva SITNIKIENĖ

daiva@taurageszinios.lt

Nemažai lietuvių į Tailandą važiuoja pailsėti, pasigrožėti egzotiškais gamtovaizdžiais, pasisemti stiprių įspūdžių ir atgaivos sielai. 16 metų Kanadoje gyvenanti buvusi tauragiškėŽydrūnė Geštautaitė į Tailandą važiuoja pasisemti net tik dvasinės atgaivos, bet ir sveikatos.Šįkart išmokti sveikesnio gyvenimo pagrindų Žydrūnė pasikvietė ir savo mamą, gyvenančią Tauragėje. Moterys dalyvavo kūno valymo ir jogos kursuose. Jos tiki, kad verta išmokti ir prisiversti sveikai gyventi, nors tai ir reikalauja nemažai pastangų. Juk sveikata – brangiausias mūsų turtas.

– Jei nėra sveikatos, visa kita nebe taip svarbu. Kad ir gripu susirgę, galvojame tik apie tai, kaip greičiau pasveikti. Deja, Lietuvoje, kaip ir Kanadoje, žmonės savo sveikata susirūpina tik tada, kai ji rimtai sušlubuoja, – sako Ž. Geštautaitė.

Pasak Žydrūnės, Lietuvoje žmonės daug dirba ir valgo sunkų maistą, Kanadoje – gana apterštą maistą su daug sintetinių priedų ir mažai juda. Rezultatas tas pats – jau ankstyvame amžiuje susergama, tenka lankytis pas gydytojus. Lietuvės, Žydrūnės nuomone, dažniau laikosi dietų norėdamos numesti svorio dėl grožio, o ne dėl sveikatos. Tokią nuomonę moteris susidarė skaitydama lietuviškus žurnalus.

Šį pavasarį Tailande Žydrūnė lankėsi antrą kartą ir išklausė ne vieną paskaitą apie sveiką gyvenseną. Šiandien ji dar – Tailande, mama jau grįžo į Tauragę.

Žydrūnė sutiko atsakyti į „Tauragės žinių“ korespondentės klausimus ir pasidalyti Tailande įgytomis žiniomis.

– Iš kur sužinojote apie Tailande vykstančius mokymus?

– Prieš dvejus metus draugė pakvietė atvažiuoti į Tailandą išmėginti jogos. Tada ir išgirdau apie kūno valymo programą, kuri mane sudomino. Septynių dienų kūno valymo programa ir intensyvi joga padėjo tarsi atgimti, atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas, o nuotaika buvo tiesiog nuostabi.

– Ar į Tailandą važiavote turėdama sveikatos problemų, ar profilaktiškai?

– Dirbdama visu etatu valstybinėje institucijoje ir turėdama savo verslą išeikvoju daug energijos ir laiko, trūko poilsio, tad į Tailandą važiavau „pasikrauti baterijų“.

– Ką gero davė šie mokymai?

– Pakeičiau požiūrį į gyvenimą. Gyvenimas čia ir dabar be geros sveikatos neįmanomas. Tailandiečiai gyvena šia diena, šiuo momentu, o ne ateitimi. Daug laiko praleidžia šeimoje, bendruomenėje.

– Kiek laiko trunka mokymai? Kaip jie vyksta?

– Organizmo valymas trunka septynias dienas, po to dar septynias dienas palaipsniui grįžtama prie normalios mitybos, kuri turėtų išlikti visam gyvenimui. Mokymų metu rekomenduojama organizmą valyti du kartus per metus, o dieną per savaitę skirti iškrovai. Nebūtinai tai badavimas, iškrovos dieną galima gerti šviežias sultis, valgyti šviežų vegetarišką maistą. O jogą Tailande galima studijuoti be galo. Kalbu apie kitokią jogą nei mus moko sporto salėse. Beje, aš nebuvau vienintelė lietuvė jogos kursuose Tailande. Tačiau nebūtina keliauti taip toli, puiki jogos mokykla veikia ir Estijoje.

– Trumpai papasakokite apie sveikatinimosi dienas Tailande.

– Mūsų diena prasidėdavo 7.30 valandą specialiu gėrimu, kurį gerdavome keturis kartus per dieną. Po to su mama eidavome prie jūros. 9 valandą ir dar keturis kartus per dieną gerdavome žolelių piliules, kurios padeda išlaisvinti prie žarnų prilipusius toksinus ir gleives, neleidžiančius įsisavinti maistinių vertybių. Du kartus gerdavome šviežių sulčių: morkų ir kokosų, vakarais valgydavome daržovių troškinį. Prieš miegą gerdavome natūralių bakterijų piliules, kadangi išvalius organizmą sumažėja ir gerųjų bakterijų. Per dieną mūsų laukė dvi klizmos. Viena – su česnaku, kita – su kava. Kasdien mums atlikdavo tailandietišką masažą, lankėme jogos užsiėmimus, žolelių sauną ir plaukiojome baseine.

– Ar alkis nekankino?

– Alkio jausmo nėra. Mama dėl to net buvo nustebusi. Tik pasiilgsti maisto skonio ir kramtymo. Per savaitę mama numetė penkis kilogramus, o vėliau sveikai maitindamasi – dar keturis. Sako, kad išvalytas organizmas pats sugeba grįžti į sveiką svorį, žinoma, jei vėl jo neužkrauni nesveikai maitindamasis. Mano mama, atrodo, atjaunėjo dešimčia metų, turi daugiau energijos, noro ką nors veikti.

– Kas pasikeitė Jūsų gyvenime jau po pirmosios išvykos į Tailandą?

– Daugiau sužinojau apie maistą. Grįžusi perskaičiau daug knygų apie žaliavalgystę, vegetarišką maistą ir gydymąsi maistu. Mėgstu saldumynus, tačiau juos pakeičiau sveiku maistu. Išmokau pasigaminti šokolado pudingą iš avokado, migdolų pieną, ledus be pieno, daržovių kokteilius. Beje, pienas suaugusiam žmogui netinka, tačiau jo kai kuriuos produktus – kefyrą, jogurtą ir varškę galima ir sveika valgyti. Pradėjusi pati sveikiau maitintis Kanadoje sutikau daug bendraminčių, tarp jų ir lietuvių. Su jais dalijamės patirtimi, receptais. Nebūtina iškart gyvenimą ir mitybą keisti kardinaliai, bet rūpintis sveikata privalu kiekvienam. Lietuvoje sveikesniam gyvenimui yra daug galimybių, tereikia rasti smulkių ūkininkų, kurie natūraliai augina daržoves, ir pirkti tik jas. Žiemai daržoves ir vaisius reiktų užsišaldyti.

– Kokia sveikesnio gyvenimo formulė?

– Nėra formulės, kuri tiktų visiems. Kas tinka vienam, gali netikti kitam. Geriausias patarimas – eksperimentuoti, kažką paimti iš vienos dietos, iš kitos ir stebėti, kaip jautiesi, o tada nuspręsti. Aš nusprendžiau, kad man geriausia – nevalgyti mėsos arba jos valgyti labai nedaug ir nedažnai. Daugiau valgyti nevirtų daržovių ir vieną dieną per savaitę skirti iškrovai. Kiek įmanoma geriau reikia sukramtyti maistą, tada organizmas gali įsisavinti daugiau naudingų medžiagų ir lengviau „dirbti“. Miego kiekvienam žmogui taip pat reikia skirtingai, tai priklauso nuo gyvenimo būdo. Sako, kad 15 minučių meditacijos gali atstoti 2–3 valandas miego. Patariu visiems perskaityti Paulio Brego knygą „Sveikai gyventi“.

– Ar sunku gyventi laikantis sveikos mitybos taisyklių, kai aplinkiniai šlamščia bulvių traškučius ir kebabus?

– Iš pradžių sunku. Bet laikui bėgant pats organizmas atsisako nenaudingo maisto, žmogus išmoksta klausytis savo organizmo. Reikia stebėti organizmą, kaip jis jaučiasi po kiekvieno valgio.

– Išvardykite penkis svarbiausius žingsnius, kurių išmokote Tailande, sveiko gyvenimo link.

– Pirmas: svarbiausia džiaugtis esamu momentu. Su praeitimi ateities nepastatysi, ateitis nežinoma, tad lieka tik esamas momentas. Antras: meditacija. Kai esi atsipalaidavęs, pasaulis atrodo gražesnis, jautiesi saugiai, pats esi taikesnis, miegas būna geresnis. Vakaruose meditacija jau pripažinta kaip vienas gydymo būdų. Trečias: rasti sau tinkamą sveiką dietą. Ketvirtas: daugiau judėti, sportuoti. Penktas: nesureikšminti materialinių dalykų. Jausti dėkingumą už tai, ką turi. Aš pati – dar pradininkė šioje srityje, bet rezultatą jau jaučiu ir žadu tęsti šiuos mokslus.

– Ką pasiūlytumėte aplankyti nuvykus į Tailandą?

– Važiuojantiems atostogauti būtinai siūlau aplankyti Koh Phee salą ir ją supančias kitas salas, Chiang Mai džiungles. Tiems, kurie nori išmokti sveikos gyvensenos, patarčiau nuvykti į Koh Phangan salą ir Chiang Mai miestą, taip pat apylinkes Šiaurės Tailande, kur veikia tarptautiniai rytų mokslo centrai.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.