Kofeinas – nuo seno žinoma tonizuojanti medžiaga. Populiariausiu kofeino šaltiniu nenuginčijamai laikoma kava. Kiek jos ir kitų gėrimų per parą išgerti, kad nepakenktume savo sveikatai, „Tauragės žinių“ skaitytojams pataria Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Energiniai gėrimai pavojingi
Žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150–225 mg kofeino, kurio 75 proc. gaunama su kava. Puodelyje kavos yra 50–150 mg kofeino, puodelyje arbatos – per 50 mg, kolos gėrime (0,5 l ) – per 35 mg.
Vaikai, paaugliai ir asmenys, negeriantys kavos, kofeino gauna gerdami arbatą ir saldžius gazuotus gėrimus su kofeinu.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai informuoja, kad vis svarbesniu kofeino šaltiniu, ypač vaikams ir paaugliams, tampa daug kofeino turintys energiniai gėrimai. Didesni kofeino kiekiai (nesvarbu, iš kokių šaltinių) gali sukelti įvairių organizmo funkcijų sutrikimus.
Lietuvoje parduodamuose energiniuose gėrimuose kofeino yra maždaug 320 mg/l, t. y. vienoje energinio gėrimo pakuotėje gali būti vidutiniškai keturis kartus daugiau kofeino negu viename kavos puodelyje. Maždaug 65 % energinių gėrimų vartotojų yra nuo 13 iki 35 metų amžiaus, iš jų – 65 % vyrai. Perdozavus energinių gėrimų gali sutrikti širdies ritmas, kilti susijaudinimas, depresija.
Pavojingas nėščiosioms
Saikingas kofeino vartojimas, neviršijant 300 mg per dieną (maždaug trys kavos puodeliai), paprastai suaugusiems žmonėms nekelia jokio pavojaus sveikatai.
Nėščioms moterims rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 200 mg kofeino (du puodelius kavos).
Nustatyta, kad moterys, vartojančios daug kofeino, gimdo mažesnio svorio vaikus, joms dažniau pasitaiko spontaninis priešlaikinis gimdymas. Tačiau tai nereiškia, kad nėščioms moterims draudžiama naudoti kofeiną.
Kofeino poveikis trumpalaikis
Nuo 100 iki 600 mg kofeino gali paspartinti mintis ir pagerinti bendrą organizmo budrumą. Specialistai vartotojus perspėja, kad suvartojus daugiau negu 2000 mg kofeino per dieną, gali pradėti virpėti raumenys, padažnėti kvėpavimas, atsirasti nemiga. Žmonėms, reguliariai vartojantiems kofeiną, atsiranda tolerancija šiems simptomams.
Išgėrus gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino, atsiranda ir kitų fiziologinių reakcijų: padidėjus kortizolio ir adrenalino išsiskyrimui, pakyla kraujo spaudimas ir širdies susitraukimų dažnis. Kofeinas aktyvina diurezę (šlapimo išsiskyrimą), praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, pagreitina medžiagų apykaitą.
Kofeino ženklinimas
Kiekvienas maisto produktas, kurio sudėtyje yra kofeino, turi būti paženklintas specialiu užrašu. Kai gėrime kofeino dalis yra didesnė kaip 150 mg/l, etiketėje privalo būti užrašas „Daug kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“.
Kitų maisto produktų, į kuriuos kofeino įdėta mitybos ar fiziologiniu tikslu (pvz., maisto papildai), etiketėse taip pat turi būti užrašas „Įdėta kofeino. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms moterims“.
Įdomūs faktai apie kofeiną
Daugiausiai kofeino turi amazonės augalas guarana. Jos sėklos turi 5 proc. kofeino. Arbatos lapuose yra 2–5 proc. kofeino, matės lapuose – 3 proc., kolos riešutuose – 1,5–2,5 proc., kavos pupelėse – 0,6–2,8 proc.
Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ir nuo paruošimo (užplikymo) būdo, todėl pvz., viename kavos puodelyje yra du kartus daugiau kofeino negu tokiame pačiame kiekyje arbatos, nors pačiose kavos pupelėse kofeino yra mažiau negu arbatos lapuose.
Mirtina kofeino dozė yra 200 mg kilogramui kūno masės. Vidutinis vyras, sveriantis 70 kg, vienu metu turėtų suvartoti 14 kg šio alkaloido (140 kavos puodelių, 200 arbatos puodelių, 200 kolos skardinių).