Karina SĖRIKOVA
Beveik vienu metu „Tauragės žinias“ pasiekė du pagalbos besišaukiantys skambučiai iš Jovarų mikrorajono ir Jūros gatvės gyventojų. Abu skaitytojai teigė, kad pastebėjo netoli namų augančius Sosnovskio barščius – nuodingus augalus, sukeliančius stiprią alergiją.
Augalas labai gajus
Sosnovskio barštis kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1950 metus. Barščiai pradėti auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašarinis augalas. Sovietiniu laikotarpiu dėl įspūdingos išvaizdos ir didelių žiedynų žmonės pradėjo sodinti šiuos augalus savo soduose ir darželiuose. Ilgai net bitininkai tikėjo, kad iš Sosnovskio barščių bitės renka nektarą, tačiau vėliau nustatyta, kad bitės to nedaro, nes šio augalo nektaras nuodingas.
Dabar augalo plitimas pastebimas dažniausiai apleistose, rečiau šienaujamose pievose, pamiškėse, šalia kelių, paupiuose. Sosnovskio barščiai išstumia vietines augalų rūšis. Paupiuose Sosnovskio barščius sunku išnaikinti, kadangi potvyniai perneša sėklas. Apskritai Sosnovskio barščiai plinta labai sparčiai. Kiekvienas augalas išaugina dešimtis tūkstančius sėklų, didžiausi – net iki 100 tūkstančių sėklų, jas išbarsto maždaug keturių metrų spinduliu. Sėklos išlieka gyvybingos keletą metų. Sėklų daigumas – net iki 95%.
Augalas sunkiai išnaikinamas dar ir todėl, kad atželia iš šaknų, net ir pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60cm, įsiskverbia į žemę.
Sukelia stiprią alergiją
Sosnovskio barštis – nuodingas augalas. Apie tai mums priminė ir Jūros gatvės gyventoja, kuri papasakojo, kad neseniai jos anūkė prie vadinamojo Bagdono prūdo bevedžiodama šunį prisilietė prie Sosnovskio barščio ir mergaitę stipriai išbėrė – teko kreiptis į medikus.
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios gali sukelti I–III laipsnio odos nudegimus. Prisilietus prie augalo, iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos ilgai išliekančios pigmentinės dėmės.
Rajone paplitęs
Pasak mūsų skaitytojo iš Jovarų, Sosnovskio barščių reikia ieškoti vadinamosios Jovarų pakalnės žolynuose prie Jūros. Deja, augalo ten neaptikome, tačiau sutikti praeiviai nuogąstavo, kad barščių gali būti užsiveisę Jovaruose prie tilto, o vienas jovariškis tikino, kad šių barščių galima rasti netoli Balskų užtvankos, pakelės grioviuose.
Užtat Bagdono prūdo pakrantėje Sosnovskio barščiai tikrai veisiasi. Jų ten šią savaitę aptikome.
Sosnovskio barščiai žydi liepą–rugsėjį, sėklas išbarsto rugpjūčio–spalio mėnesiais. Vadinasi, jau greitai šie augalai pradės daugintis ir dar labiau plisti.
Barščius pjaus ir purkš
Paklausėme Tauragės miesto seniūno Virginijaus Žiliaus, ar jis ką nors girdėjo apie mieste plintantį nuodingą augalą. Pasak seniūno, pranešimų apie Sosnovskio barščius šiemet iš gyventojų jis negavo.
– Pernai skundėsi Vytauto gatvės gyventojai, kad barščiai auga prie Bagdono prūdo, tačiau, pasirodo, jis augo privačioje valdoje, buvusioje komunalinio oranžerijoje. Bandžiau susisiekti su valdos savininku, tačiau jis buvo išvykęs į Maskvą, negalėjau nieko padaryti, – sakė V. Žilius.
Išgirdęs apie naujas galimas Sosnovskio barščių kerojimo vietas, seniūnas pažadėjo tuo pasidomėti. Netrukus redakciją seniūnas informavo Jūros gatvėje tikrai aptikęs šių augalų.
– Jų tikrai ten yra. Pranešiau seniūnijos apželdinimo specialistei, kad tuoj pat išsiaiškintų, ar šie augalai tikrai Sosnovskio barščiai, nes pernai, kai gyventojai mus apie šiuos augalus, augančius vienoje miesto vietoje, informavo, paaiškėjo, kad tik panašūs į Sosnovskio barščius. Bet barščiai tai ar ne barščiai, juos tuoj pat nupjausime, o augimo vietą nupurkšime, kad sėklos neplistų, nes jos jau subrendusios, – sakė V. Žilius.