Nors vasara seniai pasitraukė, o kartu sumažėjo ir daržovių, kurias galėjome rauti, skinti tiesiai iš lysvės, rudeninių vaisių ir daržovių dar pakankamai, kad galėtume prisispausti šviežių sulčių – mūsų sveikatai itin naudingų vitaminų ir mineralų šaltinio.
Daržovių sultys stiprina ir atnaujina organizmo ląsteles, audinius, vidaus sekrecijos liaukas ir organus. Jos tik tada naudingos, kai yra nekaitintos, nekonservuotos, nepasterizuotos. Nors dažniausiai rašoma, kas sultis gerai gerti tik šviežias, nes tik tuomet organizmas bus aprūpinamas vitaminais (A, E, B, C, PP, D), mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, geležimi, variu, magniu, natriu), bioflavonoidais ir pektinu, o palaikytos šaldytuve jos gali prarasti iki 90 proc. vitaminų, kai kurių iškart išspaustų gerti negalima. Be to, reikia žinoti, kad tos pačios sultys vieniems padeda, o kai kuriems gali ir pakenkti.
Kam negalima gerti sulčių?
Sergant opalige, paūmėjus gastritui, negalima gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie didina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.
Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. Jose labai daug gliukozės ir kalorijų. Vynuogių sulčių gėrimais neturėtų žavėtis ir sergantieji dirgliosios žarnos sindromu.
Dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti po nedaug.
Kada ir kiek gerti sulčių?
Sultis reikėtų gerti iki pietų, likus 30–40 minučių iki valgio, nes neapkrautas maistu organizmas geriau įsisavina visas naudingąsias medžiagas. Ypač svarbu kruopščiai laikytis šių rekomendacijų vartojant sultis iš saldžių vaisių. Jeigu išgersite saldžių sulčių po pietų, gali sustiprėti rūgimo procesai ir išsipūsti pilvas. Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautumėte naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai nereikia jų gerti litrais. Tokie eksperimentai organizmui gali tik pakenkti. Protinga norma – nuo kelių šaukštų iki trijų stiklinių per dieną.
Morkų sultys
Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis. Kai beta karotino per daug, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį. Per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau nei pusę litro morkų sulčių. Norint gauti vitaminų profilaktiškai, užteks ir pusės stiklinės.
Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.
Burokėlių sultys
Burokėlių sultyse esančios naudingos medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą, jį kankina nemiga. Šios sultys – nebloga priemonė vidurių užkietėjimo profilaktikai. Burokėlių sultis galima maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.
Burokėlių sultys tinka peršalus. Veiksminga priemonė sergant angina ar faringitu – burokėlių nuoviras: vidutinio dydžio burokėlį užpilkite vandeniu ir virkite, kol suminkštės. Gautą nuovirą atvėsinkite, nukoškite ir juo skalaukite gerklę. Jei skauda gerklę, į stiklinę tarkuotų raudonųjų burokėlių tyrės įpilkite šaukštą acto, geriausiai obuolių, išmaišykite ir palikite 2 valandas nusistovėti, paskui išspauskite iš mišinio sultis ir jomis skalaukite gerklę kelis kartus per dieną. Taip gydantis naudinga išgerti šio mišinio po 1–2 šaukštus per dieną.
Šviežiai spaustose burokėlių sultyse yra kenksmingų junginių, kurie ore suyra. Todėl prieš geriant burokėlių sultis būtina palaikyti 2–3 valandas šaldytuve, atvirame inde.
Sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige burokėlių sultys nerekomenduojamos.
Kopūstų sultys
Kopūstų sultys saugo nuo opaligės. Šiltos kopūstų sultys geriamos profilaktiškai siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo. Sergant stomatitu ir dantenų uždegimu rekomenduojama burną skalauti šiltomis kopūstų sultimis.
Tačiau paūmėjus gastritui ir opaligei kopūstų sulčių vertėtų atsisakyti. O štai nurimus skausmui ir sveikstant šios sultys bus kaip tik.
Moliūgų sultys
Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jas gerti nuo seno rekomenduojama žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai atsiranda patinimų.
Moliūgų sultys ypač naudingos sergant inkstų ir kepenų ligomis. Reikia gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną. Jeigu kankina nemiga, prieš miegą rekomenduojama išgerti taurelę sulčių su medumi. Jeigu sergate inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, po ketvirtį arba pusę stiklinės moliūgų sulčių gerkite tris kartus per dieną. Gydymo kursas – 10 dienų.
Kontraindikacijų, kada negalima gerti moliūgų sulčių, beveik nėra.
