Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau, kaip „Tauragės žinioms“ teigė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Vaida Žeimienė, nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse.
Per maistą plinta nemažai infekcijų
Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2012 metais užregistruoti 5363 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejai.
Dažniausiai protrūkius sukėlė Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) ir virusai (14,1 proc.).
Jeigu uogos atrodo švarios, dar nereiškia, kad taip ir yra. Žmogui susirgti pakanka 400–500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai atsparūs šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai.
Virusų protrūkiai
Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu.
Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.
Uogose – sunkieji metalai ir pesticidai
Dėl blogos ūkininkavimo praktikos uogose galima aptikti ir sunkiųjų metalų bei pesticidų likučių, viršijančių Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas. Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį į sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais.
Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.
Specialistė V. Žeimienė primena, kad labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
Uogų laikymo temperatūra
Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo –1 iki +1 laipsnių, spanguolių – nuo 2 iki 5 laipsnių.
Pirkdami uogas, atkreipkite dėmesį, kad kokybiškos uogos sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Uogas rekomenduojama suvalgyti pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas.
Tyrimai
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuolat tiria braškes, spanguoles, bruknes, mėlynes, žemuoges, serbentus, gervuoges, šaltalankių ir kitas uogas dėl pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, vabzdžių kenkėjų nustatymo, mikrobiologinės taršos, importuojamose uogose taip pat tiriamas radioaktyvumo lygis.
Valstybinės maisto kontrolės metu per dvejus pastaruosius metus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirti 195 uogų mėginiai, 5 mėginiai neatitiko teisės aktų reikalavimų (braškėse nustatytas noro virusas, taip pat braškėse ir mėlynėse nustatyti didžiausias leistinas koncentracijas viršijantys pesticidų likučių kiekiai).
