Nuo šiol Tauragės Medea klinikoje bus teikiamos gydytojo neurochirurgo konsultacijos. Pacientus Tauragėje konsultuos Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinikos gydytojas neurochirurgas Arnas STAŠKEVIČIUS.
Ši naujiena – gera žinia Tauragės rajono gyventojams, kuriems nuo šiol dėl neurochirurgo konsultacijos tekdavo vykti į Klaipėdą. Klinikoje bus konsultuojami pacientai, sergantys stuburo ir periferinių nervų patologija, galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, onkologine galvos smegenų ir stuburo patologija. Gydytojo A. Staškevičiaus teigimu, nuo šiol Tauragės rajono gyventojams sumažės rūpesčių norint patekti pas specialistą.
„Į Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrių atvyksta daug pacientų iš aplinkinių rajonų. Kai kuriems žmonėms tokios kelionės sudėtingos ir dėl garbaus amžiaus, ir dėl sveikatos problemų. Nuo šiol jų kelionės sutrumpės, pacientai patirs mažiau rūpesčių ir išlaidų, greičiau pateks pas gydytoją“, – gera žinia dalijasi A. Staškevičius.
– Kaip susiklostė aplinkybės, kad nuo šio rudens konsultuosite pacientus ne tik Klaipėdoje, bet ir Tauragės Medea klinikoje?
– Į Klaipėdą konsultuotis dėl neurochirurginės patologijos atvyksta žmonės iš Mažeikių, Tauragės, Šilutės, Jurbarko, Naujosios Akmenės ir kitų rajonų. Medea klinikos vadovas gydytojas Arūnas Jancevičius ieškojo neurochirurgo, turinčio žinių, patirties ir, žinoma, noro konsultuoti ir pagelbėti Tauragės rajono gyventojams. Tiesiog buvau pakviestas ir sutikau, juolab, kad Tauragės rajone yra tikrai nemažai pacientų, kurie buvo operuoti mūsų klinikoje, o ir kituose miestuose dirbančių neurochirurgų, na, o tolimesnio gydymo, pooperacinio stebėjimo jiems tekdavo vykti į Klaipėdą. Taigi nuo šiol stebėti, kaip sekasi rajono pacientams sveikti po operacijų ir grįžti į visavertį gyvenimą, bus paprasčiau, jie turės galimybę dažniau kreiptis į mane kilus kokiems nors klausimams ar problemoms.
– Papasakokite plačiau apie savo specialybę.
– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamos plataus spektro neurochirurginės operacijos, ši ligoninė yra trečia pagal atliekamų neurochirurginių operacijų skaičių Lietuvoje, čia taikomos pažangios technologijos, leidžiančios pacientams iš Klaipėdos krašto gauti moderniausias technologijas, kuriomis naudojasi ir kitų didžiųjų miestų gyventojai. Čia pacientui neurochirurginė pagalba prieinama ištisą parą. Dar iki darbo pradžios čia atlikau internatūrą, dalį rezidentūros, budėdavau savaitgaliais. Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikoje dirba didžiulę patirtį turintys gydytojai, kuriems esu dėkingas už įgytas žinias ir galimybę tobulėti savo profesijoje. Per penkerius metus praleistus šioje ligoninėje, tobulinausi, mokiausi ir įgyvendinau tai, ko išmokau praktikoje. Šiandien savo srityje jaučiuosi tvirtai ir užtikrintai. O kilus klausimui žinau, kad už nugaros stovi stipri, darni ir pasiruošusi patarti ir padėti kolegų komanda.
– Dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai kreipiasi į neurochirurgus?
– Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl nugaros skausmų, kuriuos sukelia degeneraciniai stuburo pakitimai. Degeneracinė liga dažniausiai pažeidžia tarpslankstelinius diskus. Šios ligos priežastys iki šiol nėra aiškiai nustatytos. Degeneraciniams pakitimams atsirasti įtakos turi hormonų apykaitos sutrikimai, stuburo traumos, per didelis fizinis apkrovimas, raiščių, kurie supa stuburą iš visų pusių, silpnumas, diskų augimo ir vystymosi defektai, senatviniai pakitimai dėl kraujotakos pablogėjimo. Diskas netenka vandens, praranda elastingumą, fibrozinio audinio skaidulos įtrūksta, atsiranda plyšių, į kuriuos ima veržtis minkštiminio branduolio masės. Diskas išsiplečia į šonus susiaurindamas stuburo kanalą, spausdamas jame esančias nervines struktūras ir tuo pačiu pakeičia stuburo sąnarių apkrovimą, o tai paskatina ir šių sąnarių susidėvėjimą, trikdo jų funkciją. Disko masės dirgina raiščius, o tai provokuoja osteofitų (druskų sankaupų) formavimąsi. Progresuojant fibrozinio žiedo skaidulų pažeidimui, minkštiminis branduolys gali išsiveržti į stuburo kanalą ir sukelti nervinių šaknelių pažeidimą. Priklausomai nuo stuburo išvaržos dydžio ir stuburo kanalo susiaurėjimo laipsnio pažeidžiama viena arba kelios nervinės šaknelės, dėl ko tų šaknelių įnervuojamose srityse pacientas ima jausti negalavimus – nuo nežymių tirpimų, paskaudenimų iki labai stiprių skausmų, jutimų išnykimo ar net visiško atitinkamų raumenų paralyžiaus. Na, o tada tenka įsikišti neurochirurgui.
– Sakoma, kad stuburo problemos dažniausiai vargina vyresnio amžiaus žmones. Ar iš tiesų taip? Gal šiandien Jūsų pacientai jaunėja?
– Dažniausiai tai vyresnių žmonių liga, tačiau pastaruoju metu nugaros skausmais skundžiasi vis jaunesni žmonės. Tam įtakos turi ir mūsų kasdieninė veikla, ilgos sėdimos valandos, monotoniški ir per ilgą laiką tampantys traumatiški galūnių judesiai, mažas fizinis aktyvumas. Todėl, deja, neretai tenka operuoti ir jaunesnius pacientus. Taip pat reiktų nepamiršti pacientų, kurie patyrė stuburo traumą, ar pacientų, kurie turi įgimtą patologiją, arba operacija yra būtina dėl susidėvėjusio stuburo nestabilumo, tada tenka stuburą fiksuoti. Džiugu, kad dabar lietuviai savo sveikatai skiria gerokai daugiau dėmesio, ieško priemonių, kaip atitolinti stuburo problemas, aktyviau sportuoja, konsultuojasi, saugo save ir artimuosius nuo traumų. Ar pastebėjote, kiek per paskutinius dvejus metus atsirado dviratininkų su šalmais? Būti saugiam netgi tampa madinga. Būna, pacientai atvyksta konsultuotis tik pajutę pirmuosius negalavimo požymius, darosi tyrimus, iškart nori operuotis, kad tik nereiktų kentėti skausmų. Tačiau reiktų nepamiršti, kad daliai ligonių, gavus tinkamą gydymą, po neurochirurgo rekomendacijų, reabilitacijos, pavyksta sėkmingai grįžti į kasdieninę veiklą ir be operacijos. Taigi ir čia svarbus komandinis darbas.
Kokie pagrindiniai tarpslankstelinės disko išvaržos simptomai?
– Pagrindinis disko išvaržos simptomas – skausmas. Skausmai gali būti silpni, vidutiniški ir dideli. Silpni skausmai būna maudžiantys, atsiranda fizinio krūvio metu, atliekant staigius judesius. Vidutiniai skausmai jaučiami ir ramybės būsenoje, bet tam tikrose kūno padėtyse sumažėja. Didieji skausmai būna nuolat, nemažėja net ramybėje, o judesio metu tampa ypač stiprūs. Paprastai skauda juosmenį, skausmai plinta į vieną arba abi kojas. Klinika priklauso nuo išvaržos lokalizacijos ir nervinės šaknelės pažeidimo. Diagnozė nustatoma remiantis ligonio nusiskundimais, anamneze, ligonio apžiūros ir klinikinių tyrimų duomenimis. Pagrindiniai klinikiniai tyrimai atliekami naudojant rentgenografiją, kompiuterinę tomografiją, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą. Priklausomai nuo išvaržos dydžio, jos lokalizacijos ir klinikinės išraiškos skiriamas gydymas vaistais arba operacija.
– Kaip keičiasi žmogaus gyvenimo kokybė po stuburo operacijos?
– Po tarpslankstelinių disko išvaržų operacijų rodikliai geri. Atlikus operaciją žmogus atsikrato jį kamavusio skausmo. Jis vėl gali laisvai judėti ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Platesnės apimties neurochirurginės operacijos anatomiškai ir techniškai sudėtingesnės, tada tenka ne tik šalinti išvaržą, bet ir implantu pakeisti susidėvėjusį diską, o nestabilų stuburą fiksuoti titaniniais sraigtais. Taigi ir sveikimas, ir reabilitacija tampa ilgesnė.
– Kokie požymiai rodo, kad jau laikas apsilankyti pas gydytoją neurochirurgą?
– Pagrindinė indikacija – skausmas, kuris nepasiduoda konservatyviam gydymui, ir kartu progresuoja neurologinė simptomatika. Žinoma, tai dar nereiškia, kad jums iškart būtina operacija.
Taikomos papildomos konservatyvaus gydymo priemonės, tuo pačiu metu atliekama ir diagnostika, kompiuterinė tomografija, branduolių magnetinis rezonansas.
– Kokiomis dar ligomis sergančius pacientus konsultuojate?
– Konsultuoju pacientus su galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, po galvos smegenų trauminės ligos, kaukolės lūžių ir liekamųjų jų defektų. Trauminės vandenligės (hidrocefalijos). Pacientus su periferinių nervų patologija: riešo kanalo, alkūnės sindromais. Pacientus po periferinių nervų traumos. Taip pat onkologine galvos smegenų liga sergančius ligonius.
