Prevenciškai išsitirti vengiantys žmonės bijo sužinoti blogą diagnozę
Įkelta:
2015-05-12
Nuotrauka
Aprašymas
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas. VLK nuotrauka

Nepaisant to, kad Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse.

Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.

VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.

„Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos šioms klastingos ligoms diagnozuoti, kurios kasmet nusineša daugybę gyvybių. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau nustatoma bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių yra pasveikti, taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas", – tvirtina V. Zaksas.

Bendrovės „Baltijos tyrimai" direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių.

„43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai – vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės", – teigia R. Mačiūnas.

R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.

„Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančių padaugėjo 10 proc. punktų. Daugiausiai – 12 proc. punktų – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. punktų prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie kurią norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas", – tvirtina R. Mačiūnas.

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

Prevencinė programa

Kam skirta programa

Programos priemonės

Gimdos kaklelio prevencinė programa

Moterims nuo 25 iki 60 metų

Kartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Krūties vėžio prevencinė programa

Moterims nuo 50 iki 69 metų

Kartą per 2 metus atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą jį atlikti, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.

Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa

Vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu

Kartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų

Kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad šių ligų tikimybė yra didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

Storosios žarnos vėžio prevencinė programa

50–74 metų amžiaus žmonėms

Kartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei jo atsakymas neigiamas – pacientas yra sveikas, jei – teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę.

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Vaikams nuo 6 iki 14 metų

Vaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.