Kad veido oda švytėtų
Įkelta:
2011-02-02
Nuotrauka
Aprašymas
Kosmetikė Vanda Gervienė sako, kad dirba išsvajotą darbą. Karinos Sėrikovos nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Dirbti atsakingai ir visada gerai bei laiku baigti darbą – to vieną ilgiausiai Tauragėje dirbančių kosmetikių Vandą Gervienę vaikystėje mokė tėvai. Jau daugiau kaip 25-erius metus kosmetike dirbanti Vanda „Tauragės žinioms“ prisipažįsta, kad vaikystėje išugdyti atsakomybės ir žmoniškumo principai galioja ir jos darbo vietoje.

Vanda baigė medicinos mokyklą Šiauliuose. Tauragiškė laikraščiui pasakojo, kad dar besimokydama medicinos ėmė linkti į kosmetologijos pusę. Po studijų dirbo sesele vaikų namuose, stomatologijos kabinete.

– Vilniuje pradėjau lankytis kosmetikos kabinete – stebėdavau kosmetikių darbą. Vieną dieną kabinete dirbusios moterys manęs tiesiog paklausė, kodėl aš čia taip dažnai vaikštau. Tada ir prisipažinau, kad svajoju dirbti tokiame kabinete, – senais prisiminimais dalijosi ponia Vanda.

Tačiau, anot moters, svajonės buvo besužlungančios, atvažiavus į Tauragę, mat Vanda manė, kad provincijoje tokių paslaugų niekam nereikės. Ji ir toliau dirbo sesele Tauragės ligoninėje, Nervų ligų skyriuje, tačiau nepamiršo tyliai svajoti.

– Žinot, kaip sakoma, svajok atsargiai, nes svajonės pildosi. Taip nutiko ir man. Kartą lankiausi kirpykloje, mane kirpo ir išgirdau dviejų moterų pokalbį, kad reikalinga seselė, kurią salonas siųs mokytis kosmetikės specialybės. Prisipažinau, kad esu seselė ir kad visada svajojau dirbti tokį darbą. Ir mane pasirinko, –šypsojosi Vanda.

Moteris kosmetike dirba jau 25-erius metus. Beje, mūsų pašnekovė teigė, kad vargu ar Tauragėje dirba bent viena kosmetologė – tam reikalingas medicininis išsilavinimas.

Anot Vandos, kosmetikės paslaugos buvo labai populiarios prieš dvejetą–trejetą metų, tačiau stojus sunkmečiui klienčių sumažėjo. Dabar brangesnės procedūros užsakomos tokioms ypatingoms progoms, kaip vestuvės ar šventė arba dovanojamos. Deja, dabar moterys labai riboja save.

„Vandos salone“ jo savininkė gali atlikti tokias procedūras, kaip veido ir dekoltė masažas, veido valymas, antakių ir blakstienų korekcija, veido ir kūno depiliacija, permanentinis makiažas. Taip pat salone dirba kirpėja ir manikiūrininkė.

Paklausėme ponios Vandos, kokias gražinimosi procedūras derėtų atlikti jaunajai prieš didžiąją šventę. Anot specialistės, reikėtų pasirūpinti bendra kūno švara (depiliacija, odos šveitimu), išsivalyti veidą, kad ant jo vėliau glotniai galima būtų padaryti makiažą, pakoreguoti blakstienas ir antakius, sutvarkyti nagus, atlikti pedikiūrą, be abejo, apsilankyti pas kirpėją.

– Taip pat reikėtų pasirūpinti veido oda – kad ji švytėtų. Tam yra specialios procedūros – kiekvienam pagal kišenę. Jei nenorite vartoti leidžiamojo botokso, jau sukurtas įtrinamasis botokso kremas. Po vienos tokios procedūros veidas neatpažįstamai atjaunėja, sušvinta. Žinoma, tokio malonumo kaina nemaža – viena procedūra kainuoja 300 litų. Na, bet prieš didelį įvykį ji tikrai padės pagražėti. Jei moteris nori ilgalaikių pasekmių, reikėtų penkių tokių procedūrų. Taip pat turime šilko kaukę. Ją dažnai ir renkasi jaunosios. Veidas po masažo ir tokios kaukės nepaprastai atsigauna, sušvinta. Paslaugos kaina 150 litų. Pati pigiausia, tačiau neprasta – parafino kaukė. Ji prieš didžiąją dieną tikrai atgaivins veidą, paruoš jį makiažui. Ši kaukė kainuoja 35 litus, – vardijo kosmetikė.

Ponia Vanda teigė, kad viena populiariausių procedūrų – veido valymas, ypač jį pamėgo jaunimas. Tačiau Vanda sako, kad veido švara priklauso ne tik nuo virškinimo, kaip anksčiau buvo teigta, procesų, tačiau ir nuo nervų sistemos bei hormoninės pusiausvyros problemų.

– Gydymas turėtų būti kompleksinis: reikėtų gydyti vidines problemas, o kartu ir veido odą – ją valyti, taikyti kosmetines priemones, o jei matyti, kad problemos rimtesnės, reiktų net kreiptis į odos ligų kabinetą, – pasakojo specialistė.

V. Gervienės teigimu, ji jau seniai atsisakė veido valymo aparatų ir veidą valo rankomis. Aparatais nesinaudoja iš principo – ne todėl, kad negalėtų jų įpirkti. Aparatais neįmanoma kokybiškai išvalyti veido. Išvaloma tik paviršutiniškai.

– Stengiuosi dirbti atsakingai – mane to išmokė tėvai, todėl noriu, kad būtų pasiektas geriausiais variantas. Per savo darbo praktiką jau atsirinkau firmas ir priemones, kurios pateisino mano lūkesčius. Pavyzdžiui, jau kurį laiką depiliuoju ne vašku, o amerikiečių gamybos cukraus pasta. Siūlau ją, nes po cukraus procedūrų plaukeliai neįauga į odą, o procedūra absoliučiai neskausminga, oda nedirginama. Lygiai taip pat darbe nenaudoju rūgštinių priemonių – gal jos tam kartui ir veiksmingos, tačiau tenka sutikti vyresnių moterų, kurių veido epidermis suplonėjęs dėl to, kad jaunystėje naudojo rūgštines priemones. Niekada nemąstau taip, kad dabar yra gerai, o kas bus po 7–8 metų, ne mano reikalas, – sako Vanda ir prisipažįsta, kad profesinėje srityje kelia sau didelius reikalavimus.

Gali būti aktualūs veido serumai ir kt. kosmetika

Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.