Anksčiau už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, vagystę bei sukeltą avariją jau teistas J. V. vėl prisiminė, ką reiškia varstyti teismų duris. Tauragės apylinkės teisme buvo nagrinėjama smurto artimoje aplinkoje byla. Jam kaltinimus pareiškė sugyventinė, kuri teigė buvusi sumušta. Vyras atkirto – moteris jam irgi trenkė, o mušama nei verkė, nei šaukėsi pagalbos.
Baudžiamojoje byloje J. V. buvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad jis birželio 11-ąją, apie 8.30 val., gyvenamojo namo antrajame aukšte konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo sugyventinę, ši atsitrenkė į sieną ir griuvo ant grindų, po to jis sudavė delnu nukentėjusiajai į dešinį skruostą bei prispaudė ją prie sienos, taip sukeldamas fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog su sugyventiniu J. V. kartu gyvena apie 8 metus. Moteris teigė, kad įvykio dienos rytą ji užlipo į namo antrąjį aukštą norėdama pasakyti sugyventiniui, kad išeina į darbą. Moteris norėjo sudrausminti vyrą ir pareikalavo, kad negirtautų. Sugyventinis dėl tokio prašymo supyko, ėmė priekaištauti dėl tariamos neištikimybės. Žodinis konfliktas virto smurtu. Kaip teigė nukentėjusioji, J. V abiem rankomis ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų. Moteris prisiminė, kad po kelių sekundžių ji atsistojo ir pasakė sugyventiniui, kad šis iki vakaro turi susirinkti daiktus ir išsikraustyti. Išgirdęs šiuos žodžius J. V. delnu trenkė jai į dešinį skruostą. Moteris pravirko ir juto, kad sumušta vieta dilgčioja, kaista. Po smūgio J. V. ją prispaudė prie sienos. Tuomet į antrąjį aukštą atbėgo jos sūnus, kuris pareikalavo tučtuojau liautis pyktis. J. V. nuo jos atsitraukė. Po įvykio moteris kartu su sūnumi išėjo į darbovietę, kurioje apie įvykį papasakojo įmonės savininkei. Ši patarė apie patirtą smurtą pranešti policijai, todėl apie 11 val. ji apie įvykį informavo policiją. Atvykę policijos pareigūnai moterį apžiūrėjo, nes medikų ji atsisakė. Teisme moteris teigė, kad šiuo metu su sugyventiniu yra susitaikiusi, todėl civilinio ieškinio nereiškia.
Kaltinamasis J. V. teisme kaltę pripažino. Jis teigė, kad konfliktas įvyko sugyventinei pradėjus priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, todėl nesusivaldęs pastūmė ją. Anot vyro, nukentėjusioji jam trenkė vieną sykį į veidą, dėl to jis sudavė atgal. J. V. sakė, kad pagalbos nukentėjusioji nešaukė bei neverkė. Kai sugyventinė išvyko į darbą ir perspėjo jį, jog iškvies policiją, vyriškis nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko butelį alkoholio, kurį išgėręs užmigo ir miegojo iki kol jį apie 13 val. pažadino policija.
Teisme vyras prisiminė, kad praeityje jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą.
Bylą nagrinėjęs teisėjas Michailas Volčkovas nuosprendyje pabrėžė, kad vyriškis teisiamas trečią kartą. „Vienas teistumas susijęs su smurtinėmis nusikalstamomis veikomis, šią veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad praeityje kaltinamojo atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais paskirtos bausmės už turtines nusikalstamas veikas. Būdamas jauno ir darbingo amžiaus kaltinamasis niekur nedirba. Tokie neigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad J. V. iš ankstesnių teistumų ne tik išvadų nedaro, bet ir tai, kad šiuo atveju padaryta kaltinamojo veika nėra atsitiktinė J. V. gyvenime, o dėsningas jo pasirinkto gyvenimo būdo rezultatas“, – rašoma nuosprendyje.
Teisėjas akcentavo, kad neigiamai susiformavęs kaltinamojo požiūris į visuomenėje priimtinas vertybes suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. „Vis dėlto, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl <...> J. V. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22–06 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį“, – teigiama nuosprendyje.
J. V. buvo pripažintas kaltu dėl sugyventinės sumušimo, jam skirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams.