Šylant orams norisi vis daugiau laiko praleisti gamtoje. Čia mūsų laukia ne tik grynas oras, bet ir alkanos erkės. Siekiant kuo daugiau sužinoti apie erkių populiaciją artimiausioje aplinkoje, Tauragės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistės Oko miške rinko erkes ištyrimui.
Jos bus perduotos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus darbuotojams, kurie atliks tyrimus dėl užsikrėtimo Laimo liga. Taip pat remiantis patvirtinta metodika bus apskaičiuojama erkių paplitimastam tikrame plote.
Dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas bei Laimo liga. Tauragės visuomenės sveikatos centro duomenimis, mūsų rajone didžiausias Laimo liga užregistruotas 2009 m. – 95 atv.. 2010 m. užregistruoti 66 atv., 2011 m. – 65 atv., 2012 – 36 atv. 2013 – 42 atv., o pernai - 47 susirgimai Laimo liga. Norint išvengti erkinio encefalito, būtina pasiskiepyti. Deja, nuo Laimo ligos skiepų nėra, ja susirgus taikomas simptominis gydymas.
Laimo ligą sukelia borelijos. Jos aptinkamos užsikrėtusios erkės žarnyne, todėl Laimo liga dažniausiai užsikrečiama praėjus 1 – 2 paroms po infekuotos erkės įkandimo. Užkratas patenka į žmogaus organizmą tada, kai pasisotinusi erkė atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – kai suspaudžiamas jos pilvelis. Todėl kuo anksčiau erkė ištraukiama, nepažeidžiant jos pilvelio, tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti Laimo liga.
Vienas pagrindinių Laimo ligos simptomų – praėjus kelioms dienoms ar net mėnesiui po įsisiurbimo erkės įkandimo vietoje atsiradusi raudona besiplečianti dėmė. Dažnai pakyla temperatūra, vargina galvos, raumenų skausmai. Persirgus Laimo liga imunitetas neįgyjamas, todėl šia liga galima sirgti pakartotinai.
Vienas iš elementarių būdų apsisaugoti nuo erkių įkandimo – repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Jais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos ir gamtoje dėvimi drabužiai). Nepamirškite, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.
Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, kurių rankogaliai ir kelnių apačia būtų gerai prigludę prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Venkite pamiškių ir aukštos žolės. Grįžus namo vilkėtus rūbus patartina pakabinti saulėtoje vietoje, nes sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
Erkių galima aptikti ant miško gėlių, po nupjauta žole. Jos tyko sode, paežerėje, kur vilkime atvirus laisvalaikio drabužius arba deginamės ir sudarome visas sąlygas erkėms maitintis mūsų krauju. Norint nuo erkių apsaugoti poilsiavietes ir sodybas, būtina jų teritorijose išnaikinti menkaverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, o nupjautą - tuoj pat išvežti; praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.
Kadangi erkės labai mažos, o jų įkandimas neskausmingas, tad grįžus iš vietų, kuriose gali būti erkių, labai svarbu atidžiai apžiūrėti savo kūną bei drabužius, ypatingą dėmesį atkreipiant į pažastis, kirkšnis, kojas, bambą, kaklą ir galvą. Ant vaikų kūno erkės dažnai randamos ties galvos plaukų augimo linija.
Tauragės visuomenės sveikatos centro inform.
